Nuo realios baimės mirti iki infarkto simptomų: ką daryti ištikus panikos atakai

Baimė, kad miršti, ištiko infarktas, kad gali netekti sąmonės, išprotėti. Taip panikos atakos metu gali jaustis žmogus. Depresijos gydymo centro psichologės Rimantės Ancelės teigimu, panikos atakos dažniausiai kyla staiga, atrodo nenuspėjamos ir nekontroliuojamos, paprastai trunka 5-20 minučių.

„Panikos ataką galima apibūdinti kaip labai intensyvų nerimą, kurio metu sunku mąstyti. Ypatumas, kad jos lydimos stiprių somatinių pojūčių – stipriai plaka širdis, prakaituojama, įsitempia raumenys, žmogus gali drebėti, padažnėja kvėpavimas, gali būti juntamas skausmas krūtinės plote, padažnėti tuštinimasis, šlapinimasis, žmogus gali jaustis atitrūkęs nuo realybės, tarsi ne savo kūne”, – simptomus vardijo psichologė R. Ancelė.

Pasak specialistės, po panikos žmogus jaučiasi išsekęs, tuomet atsiranda stipri baimė, kad priepuolis gali pasikartoti, dažniausiai taip ir nutinka.

„Galime įsivaizduoti išgyvenusįjį panikos ataką, kaip žmogų po žemės drebėjimo, kuris atidžiai seka visus virptelėjimus, ar tik nepasikartos. Po stipraus nerimo priepuolio žmogus elgiasi panašiai – kūno signalai stebimi tarsi per didinamąjį stiklą. Dažniausiai imama vengti vietų, kurioje įvyko nerimo priepuolis, ir tai gali stipriai apriboti žmogaus gyvenimą“, – atkreipia dėmesį psichologė.

Nerimo sutrikimų skaičiai išties dideli – Amerikos statistika rodo, kad per gyvenimą maždaug trečdalis žmonių yra išgyvenę nerimo sutrikimą. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), maždaug pusė žmonių galimai nesikreipia pagalbos, taigi nerimo sutrikimus išgyvenančiųjų gali būti gerokai daugiau.

Kai nerimas pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą, mūsų darbus, santykius, kai imame vengti tam tikrų situacijų, kad išvengtume nerimo, tai tampa problema.

Nerimą psichologė R. Ancelė vadina gana įprasta, kasdiene būsena – nerimaujame, ar spėsime atlikti darbus, ar pavyks išlaikyti egzaminą, nerimaujame dėl santykių, ateities, pokyčių gyvenime.

Tačiau kuomet tai tampa problema? Kas yra panikos ataka? Ar tai tik stiprus nerimas, ar po juo gali slypėti ir kiti jausmai? Pagaliau, kaip sau padėti?

Pasak R. Ancelės, nerimo jausmas gali įspėti apie galimus pavojus ir paskatinti geriau tvarkytis, mobilizuotis, bet gali tapti ir dominuojama būsena arba pasiekti tokį intensyvumo lygį, kad sunku net mąstyti.

„Kai nerimas pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą, mūsų darbus, santykius, kai imame vengti tam tikrų situacijų, kad išvengtume nerimo, tai tampa problema“, – sako psichologė.

Panikos atakos metu žmogus jaučia realų pavojų mirti. Nors realiai šio pavojaus nėra, baimė labai stipri.

„Labai svarbų vaidmenį atlieka mūsų vaizduotė – su ja susijusios tiek emocinės, tiek kūno reakcijos. Panikos atakos – tarsi uždaras ratas, kuriame sukasi žmogus. Pajautęs nerimą jis ima dažniau kvėpuoti, širdis ima stipriau plakti, rankos prakaituoti, raumenys įsitempia, išsiskiria daugiau adrenalino. Itin atidžiai savo kūną stebintis žmogus tai priima kaip ženklą, kad jam tikrai labai negerai ir tuojau įvyks katastrofa, dėl to somatiniai pojūčiai tik stiprėja, kartu toliau auga ir nerimas. Žmogus jaučiasi visiškai praradęs kontrolę, tikrai tiki, kad gali numirti. Deja, panikos atakos dažnai kartojasi, gali pasiekti ir dar didesnį intensyvumą. Žmogus gali jaustis „paralyžiuotas“ baimės, nežinodamas, kada tai gali nutikti, jaučia realų pavojų sveikatai ar gyvybei, gąsdina, jog stipraus nerimo priepuoliai intensyvėja“, – aiškino psichologė.

Dažnu atveju paniką išgyvenantys žmonės kviečiasi greitąją pagalbą arba kreipiasi į gydytojus pagalbos. Net devyniasdešimt procentų išgyvenančių panikos atakas galvoja, kad tai yra sveikatos problema.

„Vis dėlto panikos atakos nėra somatinė problema. Panikos atakos pagrindas yra įsivaizduojama baimė, kad kažkas blogo mums nutiks (nors pavojus nėra realus), ir stiprus savo kūno pojūčių sekimas, pavyzdžiui, stipresnis širdies plakimas gali būti interpretuojamas kaip širdies problema ir prasidėjus jau minėtam nerimo ratui pasiekti nerimo piką, kaip baimė, jog širdis tuoj sustos. Nepaisant to, jog panikos atakos metu pavojus sveikatai nėra realus, išgyvenamas nerimas – tikrai labai stiprus ir gali labai sutrikdyti žmogaus gyvenimą“, – pabrėžė psichologė.

Panikos ataką galime matyti ir kaip simptomą – tai tarsi ledkalnio viršūnė, iškilusi ir matoma virš vandens. Labai stiprus, trikdantis, atrodytų pavojingas, nekontroliuojamas simptomas. „Bet vis dėlto, kas gali būti po vandeniu? Tai, ko nematome. Kas slepiasi po šiuo stipriu nerimu?“, – kėlė klausimus R. Ancelė.

Iš pirmo žvilgsnio tarsi nenuspėjamos panikos atakos dažniausiai nekyla šiaip sau. Patyrinėjus paaiškėja, kad paniką išgyvenantys žmonės patiria tam tikrų pokyčių gyvenime: pereina į naują gyvenimo etapą, pvz., paauglystės ar suaugusiojo amžių, gali būti, jog išgyvena išsiskyrimą su svarbiu žmogumi ar netektis, keičia darbą, patiria finansinių sunkumų ar kitokį stresą.

„Po stipriu nerimu gali slėptis ir kiti intensyvūs jausmai. Pavyzdžiui, galbūt sunku reikšti pyktį artimam žmogui, tad panikos atakos tampa tam tikru kompromisu, kuomet pyktis neišsakomas, santykiai išlaikomi, tačiau atsiranda simptomas; pavydas; liūdesys ir pan.“, – vardijo psichologė.

R. Ancelė atkreipė dėmesį į išgyvenančiųjų stiprų nerimą asmenines savybes: tai žmonės, tarsi „neturintys apsauginės odos“, yra jautrūs įvairiems kasdieniams signalams, tuomet net ir nedidelis nerimas gali labai stipriai išaugti ir tapti pavojingu.

„Tai gali būti susiję su vaikystės patirtimis, kuomet mama negalėjo ar nemokėjo nuraminti vaiko, o galbūt net ir savo nerimą perdavė jam. Tokiems žmonėms gali būti sunku atskirti kūno ir emocinius signalus, reguliuoti emocijas“, – vardijo psichologė.

Kad ir koks nemalonus būtų stiprus nerimas, jis gali turėti antrinę naudą. Žmogus, išgyvenantis panikos atakas, ima vengti tam tikrų situacijų, galbūt negali atlikti tam tikrų dalykų vienas, tad greičiausiai atsiranda „globėjas“, kuris jam padeda. Galbūt palydi kažkur, paveža ir pan. Taip žmogus tampa priklausomu nuo kito, gauna globos, rūpesčio, kad ir kokia didelė to kaina būtų. „Taigi po panikos ataka, kaip simptomu, gali slypėti daug įvairių jausmų ir santykių sunkumų“, – komentavo R. Ancelė.

Išgyvenant pasikartojančias panikos atakas ir nerimą, kad jos gali vėl įvykti, svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

Panikos atakos gali būti gydomos vaistais arba terapija, kuri padeda ieškoti, kas slepiasi po šiuo simptomu, bandyti suprasti, kokie jausmai galimai po tuo yra, kaip su jais tvarkytis, atsakyti sau į klausimą, kas vyksta su mano santykiais ir gyvenimu.

Svarbu ir pačiam pasirūpinti savimi: prasidėjus panikos atakai rasti saugią ir ramią vietą, galbūt atsisėsti, priminti sau, kad tai laikina ir praeina. Stengiantis išvengti simptomų stiprėjimo ir įsisukančio panikos rato, patartina ramiai ir giliai kvėpuoti, pavyzdžiui, pro nosį įkvėpti skaičiuojant iki keturių, skaičiuojant iki dviejų sulaikyti kvėpavimą ir lėtai iškvėpti skaičiuojant iki keturių per burną.

Svarbu mokytis atsipalaidavimo technikų, relaksacijos ir kylant nerimui sąmoningai jas naudoti, pavyzdžiui, po vieną pradėti įtempinėti raumenis arba įsivaizduoti ramią, jaukią vietą, kurioje galite atsipalaiduoti. Tikrai nėra lengva jų išmokti ir pradėti naudoti, pirmus kartus jos gali atrodyti netinkamos ir nenaudingos. Kilus labai stipriam nerimui, gali padėti pokalbis su ramiu žmogumi, kuris jus supranta, išklauso ir gali nuraminti panikos atakos metu.

„Jei jūs esate išgyvenančiojo panikos atakas artimasis, tikrai nelengva gali būti ir jums“, – sako R. Ancelė, patardama tokiais atvejais stengtis laikytis ramiai, priminti žmogui, kad tai praeina, laikina, pasiūlyti pabūti šalia, kol panika baigsis.

„Galima paklausti žmogaus, kuo galime jam padėti, tačiau tikrai ne visada į tai bus atsakyta. Kad ir kaip būtų, svarbu pasistengti nekritikuoti žmogaus, nemenkinti jo problemos. Iš šalies gali atrodyti, kad nerimas – nelogiškas, bet išgyvenantis panikos atakas tikrai labai kenčia. Priminkite savo artimajam, jog kreiptųsi pagalbos. Jei jaučiate, jog darosi sunku, praplėskite palaikančiųjų ratą, įtraukite daugiau žmonių, pasirūpinkite savimi“, – patarė psichologė.

Tiesiausias kelias į gerą savijautą – mokytis pažinti savo jausmus ir juos reguliuoti. Kaip pabrėžia psichologė R. Ancelė, nerimas, kad ir labai stiprus, gali būti svarbus ženklas apie tai, kad kažkas svarbaus vyksta mūsų gyvenime, tik ne visuomet lengva tai „iššifruoti“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dumblas

dumblas portretas
nusiperst,tada pajusi,kad dar gyvas,,,

zelemunčikas

zelemunčikas portretas
Nuo panašios atakos bobom geriausiai gyntis samčiu, maišyti puodą,kad putra neprisviltų.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių