Nebenorite būti „vyturiu“ ar „pelėda“? Psichologai turi patarimų

70 proc. žmonių vyturiais ar palėdomis yra dėl savo įpročių, kuriuos galima koreguoti, LRT RADIJUI sako psichologė Aistė Diržytė. Anot jos, tokiems žmonėms nesunku tiesiog įprasti, pavyzdžiui, anksčiau eiti miegoti ir anksčiau keltis. Vis dėlto likusiųjų 30 proc. miego įpročius lemia genai, todėl net ir nuėję miegoti anksti jie atsikels vėlai.

– Visi esame girdėję sąvokas „vyturiai“ ir „pelėdos“. Ką tai reiškia, žvelgiant psichologo žvilgsniu?

– Pelėdomis vadiname žmones, kurie gerai pradeda jaustis antroje dienos pusėje. Jų aktyvumas – ir protinis, ir fizinis – labai sustiprėja. Jie gali ilgai nemiegoti, vakarais jų nuotaika geresnė. Pirmoje dienos pusėje jie jaučiasi vangūs, be energijos, išsekę, net jeigu ir gerai išsimiegojo. Aktyvūs, žvalūs, energingi jie yra tik vakare, antroje dienos pusėje. Jie gali nemiegoti iki nakties.

Vyturiais paprastai vadiname žmones, kurie labai gerai jaučiasi anksti ryte. Jie atsikelia prieš patekant saulei arba ką tik patekėjus, padaro mankštą, būna pilni energijos. Jų protinis aktyvumas ryte didelis. Jau po pietų, po 16 val., jie ima lėtėti. Jeigu iš ryto buvo labai žvalūs, tai tampa nebe tokie žvalūs.

Reikėtų atsakyti sau į klausimą, kuo man gyvenimas ryte gražus ir kodėl norėčiau keltis?

Apskritai sakoma, kad vyturiai ryte į darbą ateina labai pozityviai nusiteikę, juokauja domisi, visus kalbina, o vakare grįžta iš darbo truputį pavargę, išsisėmę. Pelėdos – priešingai. Ryte į darbą ateina labai nešnekūs, gali nepaklausti kito žmogaus, kaip jam praėjo vakaras, kaip jam sekasi. Bet vakare jie turi daug energijos, grįžta į namus daug energingesni negu išėjo.

Noriu atkreipti dėmesį – kai kurie sako, jog mes tiesiog išmokstame arba dėl savo tam tikrų įpročių tampame vyturiais arba pelėdomis, kad tai yra mūsų pačių pasirinkimas. Kai kurie žmonės sako, kad nėra nei vyturių, nei pelėdų, tai tiesiog yra mūsų visuomenėje sukurtas mitas.

Deja, turėčiau pasakyti, kad šis teiginys kaip tik yra mitinis. Šiais metais netgi buvo skirta Nobelio premija mokslininkų komandai iš JAV. Jie tyrinėjo žmonių biologinius ritmus ir nustatė, kad 70 proc. žmonių gali būti ir vyturiai, ir pelėdos. Tikrai čia tiktų patarimai ugdyti įprotį anksti gultis, nes tuomet jūsų smegenys pailsi, ir anksti keltis, nes tuomet jūs būsite gyvybingesni, bus daugiau energijos dieną.

Tikrai galioja visos tos rekomendacijos 70 proc. žmonių, kurie gali būti ir vienokie, ir kitokie. Bet 30 proc. žmonių turi specifinį geną. [...] Deja, bet 30 proc. žmonių niekaip negali įveikti savo biologinės prigimties. Kelis dešimtmečius buvo daryti moksliniai tyrimai, kai buvo bandoma žmones, kurie save laikė pelėdomis arba vyturiais, permokyti. [...] Tyrimai parodė, kad, deja, yra uždelsto miego fazės sindromas arba, kitaip tariant, pelėdų sindromas.

Tie žmonės tiesiog negali netgi anksčiau atsigulę užmigti. Buvo mėginama tai reguliuoti ir migdomaisiais, ir visokia šviesos terapija. Tikrai daugybė metodų buvo mėginama, bet paaiškėjo, kad vis dėlto daliai iš mūsų, jeigu turime atitinkamą geną, deja, sunku keltis rytais, pavyzdžiui, jeigu esame pelėdos, ir sunku ilgai vakaroti, jeigu esame vyturiai.

– Sakėte, kad tik apie 30 proc. yra nepakeičiami – arba vyturiai, arba pelėdos. Visi kiti tarsi gali pasikeisti, bet ar tikrai gerai save prievartauti?

– Jeigu esame tarp 70 proc., kurie gali būti ir vyturiai, ir pelėdos, tai tikrai savo elgesį galime reguliuoti, nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti praktiškai neįmanoma arba labai sunku. Tenka iš kai kurių žmonių išgirsti –esu nepataisoma pelėda, nes man labai patinka aktyvumas vakarais. [...] Jeigu priklausote tiems 70 proc., kurie neturi specifinio geno, tai yra mitas, kad jūs nepasikeisite, negalite pasikeisti, nes mūsų įpročius galima formuoti.

Žinoma, tas formavimas yra tam tikras procesas, kuris turi savitus dėsningumus. Per vieną dieną naujo įpročio neišsiugdysi – vieną kartą, pavyzdžiui, nuėjęs anksčiau miegoti, tiesiog ilgiau neužmigsi. Įpročiai ugdomi per ilgą laiką. Jeigu norite turėti fiziškai gražų, stiprų, raumeningą kūną, tai neužteks vieną kartą per metus apsilankyti sporto salėje.

Kitas klausimas, jeigu jūs priklausote 30 proc. žmonių, tada tai jau yra sudėtingiau, nes yra mūsų biologija, kuriai paprieštarauti nelabai galima. Juk sakoma – prieš vėją nepapūsi.

– Mes kalbame apie tą pasikeitimą, bet ar reikia? Žinoma, visuomenėje turbūt egzistuoja vyturių kultas, visa mūsų visuomenė tuo paremta: darželių, mokyklų darbo laikas, o taip pat ir viešojoje erdvėje pateikiami pavyzdžiai, kad sėkmingiausi pasaulio verslininkai yra visiški vyturiai, kurie keliasi 3 val. ryto, o vėliausiai – 5 val.

– Kiekvienas žmogus yra laisvas rinktis. Žinoma, galima sakyti, kad biologiškai gamta veikia pagal tokį šviesos principą – kai šviesu, viskas prabunda, pavyzdžiui, gėlės skleidžiasi, o nakčiai susiskleidžia. Taip, yra dalis tiesos, kad keltis su saule ir gultis su saule labai sveika organizmui. Mūsų protėviai taip gyveno. Aš irgi pritariu ir iš tikrųjų manau, kad yra gerai gyventi su saule.

Bet vis dėlto kiekvienas žmogus yra visiškai laisvas rinktis – ar jam būdrauti šviesiuoju, ar tamsiuoju paros metu. Netiesa, kad visi garsieji pasaulio valdovai, mokslininkai buvo vyturiai. Tikrai istorijoje yra ir pelėdų. Pavyzdžiui, Barackas Obama yra pelėda. Tikrai atrastume ir daugiau žmonių, kurie buvo pelėdos. Ne tik vyturiai daug pasiekia gyvenime.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, ar vyturys ir pelėda gali sugyventi po vienu stogu? Ar vienas žmogus gali priversti kitą tapti ne vyturiu, o pelėda ir atvirkščiai?

– Priversti turbūt negali, bet kartu aptarti ritmų suderinimo galimybes – gali. Žinoma, apie tai kalbėtis ne tik galima, bet ir būtina, nes kartais poros neišsako savo poreikių, nors poreikiai gali būti labai paprastučiai. Pavyzdžiui, aš noriu ilgiau pamiegoti šeštadieniais, o kitas žmogus sako – šeštadienis, laisva diena, važiuojam kur nors, juk saulė kyla! Paskui tas pirmasis galvoja (ypač jeigu sutuoktiniai neseniai susituokę) – ką jau darysi, prisitaikysiu. Bet paskui žmogus būna susierzinęs. Tai gali būti didžiulė problema ir net konfliktų priežastis.

Poros po to netgi pradeda aiškintis – ar tu mane myli, ar nemyli. „Jeigu tu mane mylėtum, tai gal anksčiau atsikeltum“ arba „vėliau gultumeisi“. Kalbėti reikia apie labai paprastą dalyką – biologinius ritmus. Tai yra įpročiai, kuriuos, jeigu abu priklausote 70 proc., tikrai galite suderinti. Galima išmokti tam tikrais būdais save motyvuoti anksti keltis.

– Kokie tie būdai?

– Būdai labai įvairūs. Pirmasis būdas, žinoma, yra surasti priežastis. Kas mane paskatina atsikelti ryte? Reikėtų atsakyti sau į klausimą, kuo man gyvenimas ryte gražus ir kodėl norėčiau keltis? Tai gali būti kitas žmogus, kuris yra šalia, lovoje. Tai gali būti motyvas keltis, atsibusti, o ne vien miegoti, apsiversti ant kito šono.

Tas gera motyvas gali būti laukiantys darbai. Geras motyvas gali būti pasivaikščiojimas gamtoje, rytinis sportas. Daugybė dalykų, bet svarbu atrasti, kas jums tinka, kas jus ryte motyvuoja, energizuoja. Toliau labai svarbu, žinom, kad vis dėlto miego kiekis būtų pakankamas. Labai negerai, jeigu mes mėginame tapti vyturiais arba pelėdomis savo miego sąskaita – dėl kito žmogaus pasistengsiu, padarysiu. Bet nukenčia mūsų miegas. Jeigu nukenčia miegas, tai labai pavojinga mūsų ir psichinei, ir fizinei sveikatai, ir mūsų darbingumui. Šiukštu negalima to daryti ir negalima to reikalauti iš savo poros, kad kitas žmogus, pavyzdžiui, miegotų mažiau.

Jeigu kalbame apie kitą žmogų, tai mes neturime teisės skatinti kito. Tiesiog galime apie tai kalbėtis. Jeigu vienas poroje priklauso tai 30 proc., [...] tai ką tada daryti? Tada tas kitas žmogus ar pora kartu gali svarstyti, ką mes darome – ar ieškome kompromiso, ar mes kiekvienas leidžiame sau būti savimi ir tuo metu, kol kitas žmogus miega, organizuojame savo gyvenimą taip, kad mums būtų gera ir malonu.

Galima nuspręsti ir jau čia nuo jūsų priklauso, ar jūs norite kaip pora leisti daugiau laiko kartu, ar jūs sutinkate, tarkime, taikytis prie kito žmogaus, nors tai gali būti labai sunku, ar jūs vis dėlto nuspręsite, kad biologiniai ritmai yra skirtingi ir dėl to esate nesuderinami, nors ir gali būti kartu kaip žmonės, partneriai, sutuoktiniai. Tokiu atveju laiką, kurį leidžiame vieni, galime leisti prasmingai ir kūrybingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių