- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ateinančios laisvos dienos prieš didžiausias metų šventes psichologams kelia pagrįstą nerimą - tikėtina, kad po ilgų šventinių dienų specialistų pagalbos ieškos daugiau susibarusių šeimų ar gilų beprasmybės jausmą stipriau išgyvenančių žmonių. Taip teigia psichologas, psichoterapeutas, prof. Gediminas Navaitis.
Pasak jo, artėjančios laisvos dienos - puikus metas ne tik pabūti su artimaisiais ir pailsėti, bet ir aiškiau suprasti bei įvertinti, kokią vietą mūsų gyvenime užima darbas ir ką jis mums iš tiesų reiškia.
Ne tik pragyvenimo, bet ir prasmės šaltinis, psichologo G. Navaičio teigimu, ypač per šventes, turint daugiau ne tiesiog maloniai laisvo, bet kai kam veikiau „tuščio laiko“, dalį žmonių aplanko pojūtis, kad nėra ką veikti arba suplanuota veikla neteikia džiaugsmo, neturi prasmės.
„Asmeninės gyvenimo prasmės suradimas yra viena svarbiausių psichologinių brendimo užduočių žmogaus gyvenime. Būtų gerai, jei jam tai padaryti pavyktų kuo anksčiau, nes tuomet žmogus galėtų suspėti gyvendamas tą prasmę ir realizuoti. Ne visiems tai pavyksta, todėl maždaug 5 proc. neurozių, o neurozė yra liga kuri paveikia ir kūną, ir psichiką, kyla dėl egzistencinio vakuumo ar, paprasčiau tariant, prasmės nebuvimo. Su prasmės pojūčio stoka susijusias neurozes leidžia atpažinti vadinamoji neurotinė triada, kurią sudaro agresyvumas, depresyvumas ar polinkis įvairiais būdais svaigintis“, - aiškina psichologas.
Pasak G. Navaičio, didelę mūsų gyvenimo dalį užimanti darbinė veikla yra svarbi toli gražu ne vien tik kaip pragyvenimo šaltinis, bet ir kaip psichologinės bei fizinės sveikatos sąlyga. Darbas turi galią tiek gyvenimui teikti prasmės, tiek ir padėti pamatyti, jei tos prasmės vis dar nerandame.
Vienas iš būdų įprasminti gyvenimą - darbas.
„Vienas iš būdų įprasminti gyvenimą - darbas. Ir tikrai nederėtų darbo sutapatinti vien tik su pajamų šaltiniu. Darbas yra ir svarbus savirealizacijos būdas, tai prasminga veikla, kuri padeda jaustis reikalingu, pačiam sau atsakyti į klausimą, ką aš veikiu gyvenime, kodėl tai, ką aš darau, yra svarbu. Ir šitų klausimų nereikia bijoti, juos tikrai verta sau užduoti, nes tik žinodami atsakymus būsime atviri galimybėms“, - sako G. Navaitis.
Kad galimybė dirbti iš tiesų yra didelė dovana, geriausiai žino tie, kurie ilgai ieškojo darbo bei tie, kuriems gauti kad ir paprastą darbą yra didžiulis iššūkis. Vienišos mamos, vyresnio amžiaus dirbantieji ar negalią turintys žmonės, kurių darbo rinkoje niekas nelaukia, itin dažnai darbą mini kaip dovaną ir savirealizacijos galimybę.
Pasak Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovės Simonos Kunigonytės, neįgaliam žmogui galimybė vykti į darbą yra tiesiog aukso vertės, tai gali būti tas vienintelis dalykas, rytą priverčiantis atsikelti iš lovos.
„Būti reikalingu, naudingu, priklausyti kolektyvui - tai tokie svarbūs dalykai, apie kuriuos sveikieji dažnai gal ir nesusimąsto kalbėdami apie darbą. Jie kur kas dažniau kalba apie karjerą, geidžiamus pokyčius. Tuo tarpu mes, dirbantys neįgalieji, tik norime, kad būtų kur dirbti. Nes tai daugiau nei pragyvenimo šaltinis. Tai jausmas, kad iš tiesų gyveni“, - sako S. Kunigonytė.
Pasak jos, darbdaviai, dažnai deda daug pastangų ir tiesioginių investicijų, kad pritaikytų darbo aplinką, suburtų kolektyvą.
„Įsivaizduokite, ką reiškia visą darbo aplinką pritaikyti, pavyzdžiui, nereginčiam žmogui. Arba kokių pastangų reikia, kad šizofrenija sergantis žmogus galėtų atrasti savo vietą kolektyve? Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra. Tos įmonės, kurios mato savo veiklą kaip misiją, į tai nuolat investuoja, ieško būdų, kaip užtikrinti, kad žmonės jaustųsi gerai, atrastų savo vietą, galėtų save išreikšti ir socializuotis“, - aiškina pati dirbanti ir negalią turinti Simona.
Pasak jos, dažnai su fiziniais apribojimais išmokę gyventi neįgalieji yra psichologiškai labai stiprūs, gebantys atlaikyti skaudžius gyvenimo smūgius, tačiau darbo netektis ir jiems yra didelė trauma.
„Neįgaliajam netekti darbo yra didžiulis iššūkis. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos nariai ne kartą dalinosi savo skaudžiomis istorijomis, nuolat diskutuojame, ką galime padaryti, kad situacija keistųsi, kaip padėti konkrečiam žmogui. Taip, mes esam labai atsparūs likimo smūgiams, daug jų pakeliam, bet vieną dieną sužinoti, kad nebėra vietos, kurioje jauteisi savas, reikalingas ir naudingas - tai iš tiesų reiškia netekti gyvenimo prasmės. Prarasti kompasą, pasiklysti, gana aiškiai ir gerai žinant, kad iš tokios situacijos tiesiog nėra išeities“, - įsitikinusi Simona.
Psichologo G. Navaičio teigimu, tokia „nereikalingų“, darbo rinkai dėl vienos ar kitos priežasties „netinkamų“ žmonių problema matoma visame pasaulyje ir ji vis aštrėja„ Viena iš XXI a. socialinių problemų yra nemenkas skaičius vadinamųjų „nereikalingų“ žmonių, kurie šiuo metu negali parduoti savęs darbo rinkoje, negali rasti joje sau vietos.
Sąsajos tarp tokios situacijos ir „nereikalingų“ žmonių psichologinės būsenos - akivaizdžios. Pavyzdžiui, Graikijoje ekonominės krizės metais prasidėjęs nedarbas depresijų skaičių išaugino net 130 proc. „Tai baugina, bet turbūt nestebina. Kaip minėjau, darbas nėra vien pajamų šaltinis. Žmogus dirbdamas tampa reikalingas kitiems. Tokiu pat būdu tampa vis labiau reikalingas ir sau pačiam“, - aiškina psichologas.
Pasak jo, su šia mintimi apie prasmę ir galimybę būti reikalingam verta ne tik sutikti, bet ir praleisti šventes. Pagalvoti, kas iš tikrųjų mums teikia didžiausią prasmės pojūtį, koks vaidmuo mūsų kasdienybėje tenka artimiesiems, šeimai, mylimai veiklai, o koks - televizoriui, socialiniams tinklams ar norui „užkimšti“ save maistu ar daiktais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...