- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mūsų mintys ir jausmai – elementai, turintys didelę įtaką gyvenimo kokybei. Norint juos pažinti ir valdyti, vertėtų susitelkti į asmenybės tobulėjimo praktikas. Tokios technikos – emocinis intelektas, minčių valdymas, savęs pažinimas. Su jų ypatybėmis supažindins moterims skirtos konferencijos "Veikli" lektorės Jūratė Bortkevičienė, Ilona Tamo ir Gintarė Davainienė.
Žmogaus tikslas – būti laimingu
Pasaulis prasideda mumyse, todėl savęs pažinimas padeda išsilaisvinti iš ribojančių nuostatų, stabdančių emocijų ir pradėti kurti tokį gyvenimą, apie kurį svajojame. Pažinimas atskleidžia savo reakcijų prigimtį ir vietą aplinkoje, leidžia įsisąmoninti santykius su kitais. Į save atsigręžęs žmogus suvokia, jog visos akimirkos ir emocijos – jo pasirinkimas.
„Visos akimirkos – pasirinkimas. Tai, ką pasirenkame, diktuoja vidinė sistema – mūsų požiūris, įsitikinimai, nuostatos. Žmogus nuo vaikystės kuriasi savo komforto zoną, kurioje viskas aišku ir suprantama, gal ne visada patinka, bet yra puikiai pažįstama. Tai – tam tikri automatiniai mąstymo ir elgesio modeliai, kurie mums tarsi garantuoja saugumą ir komfortą. Tačiau, mūsų norai, tikslai ir svajonės gyvena už komforto zonos ribų – jeigu norime kažko pasiekti, esame priversti išeiti iš jos. Tuomet ir prasideda visi sunkumai. Pirmiausia, siekdami kažko naujo, susiduriame su nežinomybe, kurią mūsų protas vertina kaip grėsmę. Pradėję judėti pirmyn, neišvengiamai susidursime ir su trimis pagrindinėmis žmogų valdančiomis emocijomis – baime, gėda ir kalte. Visa tai įkalina mus toje situacijoje, kurioje esame. Išvengti to neįmanoma ir nereikia. Šiuo atveju iškyla vienintelius klausimas – kaip padaryti, kad rytoj būčiau ten, kur noriu būti? Į jį atsakyti padeda savęs pažinimas, įvairių praktikų taikymas“, – pasakoja I. Tamo.
Tema, kurią konferencijoje pristatys lektorė – “Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada...Kokie motyvai, tokie ir rezultatai”, moterims siunčia žinutę, jog motyvai, kurie skirtingai nei mūsų garsiai deklaruojami tikslai, visuomet realizuojasi. Būtent motyvai ir yra realūs mūsų tikslai, „bėgantys“ priekyje sąmonės ir generuojantys vis tuos pačius rezultatus. Lektorės teigimu, tarp to, ką mes galvojame apie savo veiksmus ir aktyvių poelgių, yra labai didelis skirtumas. Pamatyti šį neatitikimą visuomet įdomu ir naudinga. Taip yra, nes tik pamačius realius savo veiksmus ar neveikimą, atsiranda galimybė juos pakeisti.
„Laimingi galime būti tik šią akimirką – čia ir dabar, tam nereikia konkrečių priežasčių. Laimė yra kiekvieno mūsų viduje ir ji nėra statiška, tai – gyvybė, judėjimas, procesas, tai – Kelias. Kad būtum laimingas reikia pažinti save. Šiame ieškojimų kelyje mane labai palaiko energetinė praktika Džun juan čigongas. Tai – mokslas apie gyvenimą, žinių ir praktinių metodų sistema, apjungianti fizinius pratimus, meditacijas, darbą su kvėpavimu. Kiekviena diena su šia praktika – nauji atradimai ir įžvalgos apie save ir supantį pasaulį. Džun juan čigongas žavi savo paprastumu. Nėra jokių sudėtingų schemų, algoritmų, painių reikalavimų ar nurodymų“, – patirtimi dalinasi lektorė.
Mūsų mintys kuria gyvenimą
Atidžiau gilinantis į pasirinkimus ir praktiškai neribotas žmogaus galimybes, atsiveria suvokimas, jog mūsų galvose gimstančios mintys – taip pat pasirinkimai, kurie priklauso ir gali būti valdomi mūsų pačių.
„Suvokimas, kad minčių pagalba galima pakeisti gyvenimą, atėjo, kai iš tiesų pradėjau jį keisti ir pajutau rezultatus. Labai svarbu žinoti ir tikėti, kad tai apskritai įmanoma. Kiekviena proto būsena lemia mūsų savijautą – tai reiškia, kad savo protu akimirksniu kuriame savo kūną, visa mūsų minčių energija materializuojasi. Žmonės dažnai klysta, savo tikslus nukreipdami neteisinga linkme – stengiasi „pabėgti“ nuo blogų neigiamų, o ne renkasi ėjimą teigiamų tikslų link. Tai yra - bėgame nuo ligos, o ne koncentruojamės į sveikatą, kuri ir yra svarbiausias elementas“, – pasakoja Gintarė Davainienė.
„Mūsų norai ir mintys – gyvenimo kuriamoji galia. Ką galvojame ir apie ką svajojame – tokie ir tampame. Pirmiausiai susiformuoja mintis – nuo jos priklauso koks bus mūsų noras, ji – visko, kas su mumis vyksta, priežastis, daranti įtaką elgsenai ir savijautai. Smegenyse vyksta su užklupusiomis mintimis susijusios cheminės reakcijos – pozityvios mintys išskiria medžiagas, gerinančias savijautą ir sveikatą, negatyvios gali tapti netgi ligos priežastimi. Norint reguliuoti šias reakcijas, labai padeda sąmoningas minčių stebėjimas ir valdymas. Tai – kryptinga, aktyvi ir atkakli veikla. Minties galia padeda išgryninti norus, suvokti, ko iš tikrųjų norime ir sąmoningai bei kryptingai to siekti“, – tvirtina G. Davainienė.
Pasak lektorės, minčių suvokimas ir kontroliavimas ypač pasitarnauja netikėtose situacijose. Kiekvieno sunkumo, kurį turime įveikti, šaknys glūdi praeityje ir driekiasi į ateitį – sąmoningas mąstymas ir reakcija padeda atrinkti, į ką reikia reaguoti, o kas nėra svarbu. Ji rekomenduoja ne kovoti su sunkumais, o keisti požiūrį – pradėti į sunkumus žiūrėti kaip į dovaną, kuri yra kelias, galintis paskatinti kardinaliems pasikeitimams, padedantiems pasiekti taip norimą gerovę ir skatinantis tobulėti.
Teigiamų emocijų svarba
Mintis lydi daugybė jausmų. Jie taip pat yra vienas kertinių geros savijautos ir vidinio pasitenkinimo elementų. Tačiau, ne visada gebame suvokti savo jausmus. Juos atpažinti padeda emocinio intelekto lavinimas, suteikiantis galimybę atpažinti savo jausmus ir juos išreikšti.
„Emocinis intelektas – savo jausmų pažinimas ir mokėjimas su jais elgtis, savęs motyvavimas, pasitelkiant patinkančius dalykus. Valdydamas emocinį intelektą, žmogus gali labai greitai pripažinti savo neigiamas reakcijas ir emocijas, jose ne užstrigti, o eiti toliau, ieškodamas problemos sprendimo. Toks žmogus atranda tai, kas jam patinka. Emocinio intelekto lavinimas moko empatijos, padeda suvokti, kaip ir kodėl atitinkamose situacijose elgiasi žmonės. Tai padeda įsisavinti, jog žmonių emocijos ir reakcijos yra individualios“, – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė, konferencijos dalyves supažindinsianti su emocinio intelekto lavinimu.
J. Bortkevičienės teigimu, paprasčiausios ir lengviausiai taikomos emocinio intelekto lavinimo praktikos – kasdienis šypsojimasis. Jeigu tai daroma nuoširdžiai – aplinkiniai žmonės greitai pastebi rezultatus. Lavinimo metodus, kaip ir kiekvieną praktiką, reikia taikyti kasdien. Taip keičiasi pats žmogus, jo reakcijos į aplinką, tampa lengviau suvokti ir pripažinti emocijas. Išlavintą emocinį intelektą turintys žmonės nebijo neigiamų emocijų, nes visos emocijos yra geros ir natūralios. Svarbiausia – žmogaus reakcija į patiriamus jausmus ir gebėjimas juos suvokti.
Mūsų emocijos, meilė sau ir jos ugdymas – savęs pažinimas – tik kelios temos, kurias išgirs moterims skirtos konferencijos VEIKLI dalyvės.
Konferencija "Veikli" vyks 2014 m. rugsėjo 25-26 dienomis, "Litexpo" parodų ir konferencijų centre, Vilniuje. Renginio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti internete šiuo adresu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...