- Richardas Jonaitis, LRT Radijo laida „Paraštės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors šiuo metu dažnai akcentuojama komandinio darbo nauda, tai gali tapti laiko švaistymu, o kadangi kiekvieno nuomonė skirtinga, nė vienas komandos narys nebūna galutinai patenkintas. Taip LRT RADIJUI teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė.
Anot jos, komandinio darbo privalumai atsiskleidžia tam tikrose situacijose: „Pavyzdžiui, jei darbas prastai apmokamas, buvimas komandoje yra papildomas priedas – galima paplepėti, pašnekėti.“
– Vienišiai ir intravertai. Ar tai tapačios sąvokos?
– Manau, kad visiškai jų tapatinti nereikėtų. Man labai nepatinka etiketės. Ką turime omenyje, kai kalbame apie intravertus? Atrodo, kad suprantame, bet nelabai. Intraversijos ir ekstraversijos sąvokos garsiausiai nuskambėjo dėl Carlo Gustavo Jungo. Teigiama, kad intravertas stiprybės semiasi iš vienumos, buvimo tyloje, su knygomis, su meškere kažkur prie ežero. Ekstravertas – iš bendravimo su žmonėmis, iš dėmesio ir pan.
Tačiau man atrodo, kad nėra tik dviejų tipų. Mes visi savyje turime ir intravertiškumo, ir ekstravertiškumo. Visi esame toje skalėje, bet negalima visos žmonijos sugrupuoti į visiškus intravertus ir ekstravertus.
Tuomet galima galvoti, kaip apibūdinti vienišius. Man asmeniškai, vienišumas yra graudi samprata, reiškianti tai, kad amžinai jautiesi vienišas. Tave gali supti begalė mylimų šeimos narių, draugų, bet vis tiek esi vienišas.
– Tai reiškia, kad nesuvokiame, ką reiškia sąvokos intravertas ir vienišius?
– Sampratos labai sudėtingos. Reikia susitarti, apie ką kalbame. Kai kalbame apie žmogų, kuriam geriausia dirbti vienam, nebūtinai jis yra intravertas. Galbūt jam labai norėjosi sudalyvauti vakarėlyje, pabūti su šeima. Gal jis turėjo nuostabų savaitgalį, sėmėsi energijos iš kitų. Tačiau kai ateina laikas dirbti, tokiam žmogui reikia visiškos vienatvės, tylos. Ne vienišumo, o vienatvės. Psichologai skiria vienatvę ir vienišumą.
– Kai kurie žmonės, linkę dirbti vieni, dirba komandiniuose darbuose ir neturi išeities.
– Psichologai nemėgsta dalinti patarimų, bet pasakysiu, kad reikia nenurimti, nepasitenkinti, ieškoti geriausio sau sprendimo. Esu sutikusi žmonių, kurie praleidžia visą dieną biure, bet tik jam ištuštėjus pradeda dirbti. Man atrodo, kad tai netinkamas variantas. Žmogus turėtų grįžti į šeimą, o jis dar tik pradeda dirbti.
Šiuolaikiniame pasaulyje galima dirbti ne tik komandoje, bet ir iš namų. Anksčiau tai nebuvo įmanoma. Dabar biuras gali būti įsikūręs kur nors Šiaurės Korėjoje, o žmogus sėdėti ir dirbti Lietuvoje. Beje, komanda yra labai svarbu, tačiau kartais tai susiję su bandymu slėptis nuo atsakomybės, baime ją prisiimti.
– Kaip vienišiui save atpažinti?
– Gali būti daug vienišių rūšių ir porūšių. Manau, kad daug lemia žmogaus raida. Vieni augo šeimoje, kur mama sakydavo – mes pavalgėme, mes eisime į darželį ir t. t. Iš karto formuojama komandinio tipo asmenybė. Galbūt tai šeima, kurioje ribos buvo neaiškios.
Kitų šeimose buvo kitaip. Jiems galėjo būti sakoma – tau nepavyko šįkart, bet pavyks kitą, čia tavo kambarys, tavo šventovė. Taip suformuojamos aiškios ribos.
– Ar sutinkate, kad komandiniai pasiekimai ir rezultatai šiuo metu tarsi labiau akcentuojami?
– Taip, taip pat ir komandinė projektinė veikla. Sakoma – kaip čia vienas kažką darysi. Manoma, kad komandoje galima ką nors atlikti giliau, plačiau. Tačiau mano nuomone, tokioje veikloje daug laiko švaistymo. Aš verčiau prisėsiu ir į ką nors pasigilinsiu pati, o ne diskutuosiu. Manęs netenkina komandinio darbo rezultatas, nes dažnai tai kaip drungnas vanduo.
Visų mūsų nuomonės skiriasi ir kai dirbame komandoje, nė vienas nebūna galutinai patenkintas. Komandos kartais pareikalauja drungno kompromiso. Tai argumentuoti galima tuo, kad žmonės, kuriems komandose sunku, tampa lyderiais. Tuomet jie turi komandą, einančią paskui juos.
Tačiau yra veiklų, kurios tiesiog nuobodžios. Pavyzdžiui, jei darbas prastai apmokamas, buvimas komandoje yra papildomas priedas – galima paplepėti, pašnekėti. Kai kurie fiziniai darbai yra labai neįdomūs. Pavyzdžiui, kasti griovį gali būti labai nyku. Tačiau kasant dviese ar aštuoniese, darbą nudirbti lengviau.
– Ką manote apie susirinkimus darbe?
– Susirinkimai gali būti laiko švaistymas. Tik nuoširdūs susirinkimai, kurių metu pasidalijama reikšmingais dalykais, gali būti pozityvūs ir vesti į priekį. Neturėtų būti bijoma pasisakyti, net apsiverkti susirinkimo metu. Kitu atveju jie reikalingi tiek, kad būtų greičiau paskirstoma, kas už ką atsakingas.
– Koks vadovas yra geras? Juk jei nepastebės vienišiaus, jis gali prarasti darbuotoją.
– Geras vadovas – nuolat besimokantis vadovas. Toks vadovas girdi ir supranta, kad galime būti labai skirtingi. Kalbant apie mokymąsi, svarbu, kad būtų mokomasi iš naujoko. Būtent naujokai geriausiai mato, ko trūksta, kokia atmosfera vyrauja. Laikui bėgant tampame lojalūs vadovui, negalime reflektuoti.
Geras vadovas – besimokantis, suprantantis kiekvieno unikalumą ir skatinantis bendrauti. Ne spėliojantis, o klausiantis. Darbuotojai taip pat turi pasakyti, kas negerai. Svarbu, kad su vadovu galima pakalbėti, jis prieinamas, jo durys atviros, galima derėtis. Kartais negalima pakelti atlyginimo, tačiau galima leisti darbuotojui ketvirtadienio popietę dirbti iš namų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...