- suaugusiems.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdami atpažinti melą, policijos ar apsaugos ekspertai naudoja įvairias technikas. Tačiau kai kuriuos niuansus pravartu žinoti kiekvienam – tiek vadovui, tiek darbuotojui, teik kiekvienam asmeniui, kurio darbas orientuotas į bendravimą su kitais žmonėmis.
Kokie ženklai parodo, kad žmogus gali meluoti?
Kūno kalba: fizinė išraiška yra ribota, sukaustyta, visi judesiai atliekami arčiau kūno; vengiama akių kontakto; rankomis liečiami veidas, burna, nosis, kaklas, krapštoma už ausies.
Reakcijos: kaltas visada ginasi, o nekaltas – pereina į puolimą; melagis blogai jaučiasi kalbėdamas su žmogumi, todėl stengiasi nusukti nuo jo veidą ar net visą kūną; meluojantis asmuo nesąmoningai stengiasi sukurti apsauginį barjerą, pavyzdžiui, ant stalo tarp savęs ir kito asmens padėdamas knygą ar puodelį kavos.
Emocijų prieštaravimai: emocijų išraiška nėra normali, užtrunka ilgiau negu paprastai ir staigiai pasikeičia; emocijos atsiranda ne laiku, pavyzdžiui, priimdami dovaną melagiai sako „Man tai patinka“ ir nusišypso tik po to, o nemeluojantys ir sako, ir šypsosi vienu metu; veido išraiška neatitinka žodžių, pavyzdžiui, raukosi kalbėdami apie šiltus jausmus; kai išreiškiamos melagingos emocijos, mimikos būna ribotos, pavyzdžiui, besišypsant nenatūraliai, dirba tik burnos raumenys, o šypsantis nuoširdžiai – viso veido.
Žodžiai: melagis atsakydamas naudos jūsų klausime pavartotus žodžius, pavyzdžiui, paklausus „Ar tu suvalgei paskutinį sausainį“, jis atsakys „Ne, aš nesuvalgiau paskutinio sausainio“; apgavikas kartais gali vengti melo stengdamasis naudoti netiesioginius, dviprasmiškus pareiškimus; kaltas asmuo, norėdamas įtikinti, gali kalbėti vartodamas daugiau, negu įprastai, žodžių, pateikdamas nereikalingos informacijos. Tokie žmonės jaučiasi nesmagiai esant tylos pauzėms. Melagiai naudoja daug įvardžių, kalba monotoniškai. Meluojančiojo žodžiai gali būti iškraipyti, vartojama perdėtai daug malonybių, mažybinių formų, kalba panašesnė į sintaksiškai, gramatiškai neteisingą žodžių kratinį, negu teiginius; kalboje naudojama daug humoro, sarkazmo.
Jeigu manote, kad tam tikras asmuo jums meluoja, pabandykite kalbėdami su juo apie įtarimą keliantį subjektą, visiškai netikėtai pakeisti temą. Melagis atsipalaiduos ir mielai leisis aptarinėti naujos, o nekaltas žmogus sumiš dėl staigaus minties šuolio ir norės sugrįžti prie prieš tai gvildentų dalykų.
Taip pat melagių atmintis – trumpalaikė. Atidžiai klausykitės tai, ką jie šneka, atkreipkite dėmesį į smulkmenas, o praėjus kuriam laikui, paklauskite apie prieš tai jo minėtą, tačiau didesnės reikšmės neturintį dalyką. Meluojantys žmonės dažniausiai neatsimena smulkmenų arba patys susimaišo tarp pasakytų žodžių.
Žinoti ženklus, galinčius padėti atskleisti melą, yra naudinga, tačiau visada svarbu neapkaltinti nekalto. Net ir keli atitikę požymiai dar nereiškia, kad asmuo meluoja. Turite kiekvieną jo žodį ar kūno kalbos elementus lyginti su normaliu, įtarimo dar nekėlusiu elgesiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...