Niūniavimas – visiems pažįstama būsena. Dažnai niūniuojama dėl paprastos priežasties – siekiant save apraminti. Tačiau niūniavimas gali būti ir nesąmoningas, nekontroliuojamas procesas. Taip sako EOS Grupės psichologas, psichodramos terapeutas Evaldas Karmaza.

LRT.lt portalo skaitytojas domisi, kodėl žmonės niūniuoja. „Ar tam yra koks nors psichologinis paaiškinimas?“ – klausia jis.

„Neretai mes niūniuojame sąmoningai, kartodami kažkokią sau jaukią tik ką girdėtą melodiją, kartais patys sukuriame tik sau suprantamą melodiją. Kai kurie žmonės neretai niūniuoja į lopšines panašius garsus“, – pasakoja psichologas.

Anot E. Karmazos, dažnai galima pastebėti ir kitokį atvejį – patys niūniuojame ar tiesiog mintyse girdime melodiją, kurios visai nenorime girdėti. Ji tiesiog į mus „įsėdo" ir groja. Ji gali skambėti ne vieną minutę, net ne vieną valandą ir dažnai kartotis.

Psichologo teigimu, norint suprasti psichologinį niūniavimo mechanizmą, gali tekti ilgiau stebėti, kaip atsiranda niūniavimas.

„Žmonės dažnai niūniuoja, kad save apramintų, pasijustų kiek geriau, sumažintų stresą. Tai lyg vidinė lopšinė, kurios norisi, o niekas nedainuoja. Niūniavimas paprastai yra sąmoningas veiksmas, bet būna ir nekontroliuojamas (nesąmoningas). Kartais niūniavimą galima palyginti su juokimusi. Ir gera, ir ramina, ir keista“, – tikina E. Karmaza.

Anot specialisto, kai asmuo gyvena įtampos kupiną gyvenimą, įvyksta konfliktas ar kai jis kažko išsigąsta, jo mintys rimsta labai lėtai. Dėl to įsijungia kai kurie mechanizmai, kurie išmokti dar seniai – supimasis, kojų judinimas, barškinimas pirštais, niūniavimas.

Kartais niūniavimas gali peraugti į dejavimą. Su niūniavimu nereikia kovoti. Jeigu tai įkyri, tada geriau pradėti tai daryti garsiai, išbandyti kitus atsipalaidavimo pratimus. Nes, psichologo teigimu, bandymas save barti, kovoti gali baigtis tuo, kad niūniavimas pavirs į kokias nors įkyrias mintis.

„Taigi niūniavimas gydo. Niūniuokite ir supkitės į sveikatą. Kasdien. Tik stebėkite, ar neerzinate aplinkinių“, – pataria gydytojas.