Naudingos informacijos gali suteikti psichinio atsparumo tyrimai, analizuojantys ir apibendrinantys informaciją apie žmogaus gebėjimus, savybes, gyvenimo ir darbo aplinkos ypatumus, padedančius išvengti, sumažinti arba įveikti nepalankių situacijų žalojantį poveikį.

Psichinio atsparumo (angl. resilience) tyrimai pradėti susidomėjus žmonėmis, kurie sugebėjo išgyventi sunkių karo traumų poveikį. Ilgainiui mokslininkai pradėjo domėtis platesniu gyvenimo įvykių kontekstu ir atkreipė dėmesį į žmones, įvairiais aspektais sėkmingiau už kitus įveikiančius gyvenimo išbandymus, pavyzdžiui, išsaugojančius pasitenkinimo gyvenimu jausmą, išvengiančius ilgalaikių skausmingų išgyvenimų, neprarandančius psichinės ir fizinės gerovės, užtikrinančius sėkmingą tolesnį funkcionavimą ir vystymąsi.

Psichinio atsparumo tyrimų sritis yra sudėtinga, jungianti daugelį susijusių temų – streso įveikimo, emocinio intelekto, pozityvaus mąstymo, šeimos aplinkos poveikio, prisitaikymo prie pokyčių, konfliktų sprendimo ir kitas. Vertinga yra tai, kad psichinio atsparumo tyrimai pateikia naują požiūrį – dėmesys pirmiausiai atkreipiamas ne į rizikos veiksnius ar aplinkos daromą žalingą poveikį (šios sritys taip pat yra įvertinamos), bet į gerai funkcionuojančias sritis.

– Kaip yra nustatomas konkretaus žmogaus psichinis atsparumas?

– Psichinis atsparumas, kaip rodo tyrimai, gali būti vertinamas kaip kultūriniu atžvilgiu universalus gebėjimas, tai reiškia, kad tam tikrą psichinį atsparumą turi kiekvienas žmogus. Kad galėtume kalbėti apie konkretaus žmogaus psichinį atsparumą, turime individualiai įvertinti jo savybes, įsitikinimus, gebėjimus ir aplinkos ypatumus – apsaugančių veiksnių visumą, kurią jis yra išvystęs, įvaldęs ir gali taikyti, siekdamas išvengti arba sumažinti sudėtingų situacijų neigiamą poveikį.

– Kokie yra žinomi apsaugantys veiksniai?

– Šiuo metu įvairiuose tyrimuose minimų apsaugančių veiksnių įvairovė yra didelė. Šiai sričiai priskiriami veiksniai, įvairiais aspektais pasitarnaujantys mažinant riziką išgyvenančio žmogaus pažeidžiamumą, pavyzdžiui, padeda žmogui sudėtingų situacijų metu sušvelninti savo neigiamas reakcijas, leidžia sėkmingiau valdyti pačią situaciją ir taip sumažinti jos daromą neigiamą poveikį, arba sudaro sąlygas greičiau atsigauti pasibaigus situacijai.

Paminėsime keletą iš daugelio tyrimų metu nustatytų žmogaus psichinį atsparumą formuojančių veiksnių: individualiu lygiu – tikėjimas savo gebėjimais įveikti sunkumus, lanksčios sunkumų įveikimo strategijos, atsakomybė, savarankiškumas, emocinė ištvermė, bendravimo gebėjimai, gebėjimas mokytis ir kaupti patirtį. Tarpasmeninių santykių lygiu – šeimos parama ir palaikymas, pastovi ir tinkama darbo, mokymosi aplinka, bendruomenės parama. Labai svarbu paties žmogaus požiūris ir nusiteikimas – psichiškai atsparūs žmonės sudėtingų situacijų metu dažniausiai renkasi efektyvias strategijas, vertina savo gebėjimus ir siekia juos aktyviai panaudoti pozityviai sprendžiant situaciją.

– Kaip žmonės gali pritaikyti žinias apie psichinį atsparumą?

Reikia pripažinti, kad psichologija dar nepateikia visų reikalingų atsakymų žmonių psichinio atsparumo pažinimo srityje, tačiau yra prasminga įvardyti, kaip gali būti pritaikytos jau turimos žinios. Pirmiausia psichinio atsparumo tyrimų metu gauta informacija yra vertinga pažintiniu lygiu – įvardija, kokios savybės ir gebėjimai gali žmonėms padėti sėkmingiau valdyti sudėtingas gyvenimo situacijas. Kita vertus, naujos žinios gali paskatinti formuoti supratimą, kad įmanoma geriau pasiruošti gyvenimo situacijoms, identifikuojant savo gebėjimus, asmenybės savybes, aplinkos resursus, ir kaip galima panaudoti sudėtingų laikotarpių metu. Žmogus gali nuspręsti stiprinti ir ugdyti psichinį atsparumą formuojančius gebėjimus, kurie jam galėtų pasitarnauti ateityje. Apie galimybę formuoti ir ugdyti psichinio atsparumo gebėjimus yra prasminga supažindinti vaikus ir paauglius, žinoma, įvertinant jų amžiaus ypatumus.