- Lina Smolskienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neiginiai kalbą labai suprastina ir sukuria dvigubus standartus – sakoma viena, o daroma visai kas kita, tarkim, pasakęs „nežiūrėk, čia nėra mėlynos spalvos“, kaip tik atkreipsi žmogaus dėmesį į mėlyną spalvą. Taip LRT KLASIKAI sako lektorius Mindaugas Vidugiris. „Viena „gražiausių“ reklamų [...] – „nerūkyk“. Užtenka žodžio, raudonai apibrėžtos rūkstančios cigaretės, ir vaizdinys skatina mus tai daryti, nes žodyje „nerūkyk“ yra žodis „rūkyk“. Reklamos pasaulis puikiai supranta, kad neiginys turi tokį patį poveikį, kaip ir teiginys“, – pabrėžia M. Vidugiris.
– Kaip atkreipėte dėmesį į neiginius, esančius lietuvių kalboje? Kodėl jie tapo tokie svarbūs?
– Į neiginius pradėjau kreipti dėmesį tada, kai apskritai pradėjau domėtis lietuvių kalba, iš ko ji sudaryta, kas joje slepiasi. Šnekoje atsiradę neiginiai – labai didelė problema, todėl pradėjau gilintis, kas tas neiginys, kodėl jų tiek daug turime. Didelį įspūdį man paliko dešimt Dievo įsakymų, nes juose labai daug neiginių. Pabandęs juos paversti teiginiais, supratau, kad nėra taip paprasta. Paskui pradėjau ieškoti, kur dar jų yra, ką galima padaryti, kad neiginių liktų mažiau.
– Jau labai seniai mūsų tautosakoje dėmesys kreipiamas į kalbą, pavyzdžiui, „žodis skriaudžia, žodis glaudžia“, „žvirbliu žodis išlekia, o jaučiu sugrįžta“, „žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi“. Galbūt tie dalykai atėję iš seniau, tik apie tai nesusimąstome?
– Kiek ieškojau tautosakoje – įvairiose dainose, pasakose, sakmėse, pastebėjau, kad kuo naujesnės pasakos, tuo jose daugiau neiginių. Jaunos pasakos pradedamos „Gyveno kartą neturtingas žmogus“, o senos – „Gyveno kartą vargšas žmogus“. Taigi anksčiau buvo suvokiama, kad neiginys – be reikalo vartojamas priešdėlis, o dabar jis – tarsi nedidelė piktžolė.
– Manote, kad tas piktžoles galima išrauti?
– Išrauti arba atkreipti žmonių dėmesį, kaip mūsų pasaulyje manipuliuojama šiais žodžiais.
– Kokie dažniausi šnekamojoje kalboje vartojami neiginiai?
– Atkreipiau dėmesį į tėvų ir vaikų santykius, kaip maži vaikai reaguoja į neiginius. Išgirdę „neliesk“, „neimk“, „nedaryk“, „neik“, „nekalbėk“, „nesakyk“, jie vis tiek čiumpa, nori paliesti, eiti, daryti. Vadinasi, vaiko pasąmonėje neegzistuoja priešdėlis „ne-“.
– Neiginį keičiant teiginiu, skatinamas kūrybiškumas, nes kartais neįmanoma pakeisti vienu žodžiu. Kam dar neiginius keisti į teiginius?
– Neiginius keisdamas teiginiais, žmogus ima sąmoningiau kalbėti, pradeda suprasti ir jausti, ką ir kodėl sako. Stipriai ugdomas jo kūrybiškumas, pavyzdžiui, vakarais skaitau vaikams pasakas ir visus neiginius keičiu į teiginius. Būna, kartais sustoju, sudvejoju ir nežinau, kaip tęsti.
– Reikia įtraukti vaikus, kad ir jie kurtų.
– Įdomu tai, kad dabar ir vaikų kalboje tų teiginių atsiranda vis daugiau, kad, rinkdamiesi žodžius, jie galvoja. Ir aš pats nustojau vartoti neiginius, nes tai tampa šeimos įpročiu.
– Kalboje žodžiai atsiranda ne šiaip sau, jie yra reikalingi, pavyzdžiui, neklaužada, nevėkšla, nenuorama. Ar tai nėra dirbtini dalykai?
– Galbūt. Manau, eiti į kraštutinumus blogai, bet, sumažinus neiginių vartojimą, kalba taps gražesnė, įmantresnė ir daug archajiškesnė. Vartojant neiginius, viską galima labai sutrumpinti ir suprastinti. Čia atsiranda dvigubi standartai – sakau viena, o darau visai ką kita. Pavyzdžiui, pasakęs „nežiūrėk, čia nėra mėlynos spalvos“, kaip tik atkreipsi žmogaus dėmesį į mėlyną spalvą.
– Teigiate, kad socialinėse reklamose itin daug neiginių. Ar, juos pakeitus teiginiais, reklamos poveikis būtų didesnis?
– Tikrai taip. Sakykime, nueiname į mišką ir ten matome užrašą „nešiukšlink“, o šalia jo – šiukšlių krūva. Arba – ženklas su užrašu „neuždek“ (nuėmus priešdėlį „ne-“, matomas gaisras). Būtų galima nevaizduoti ugnies ar šiukšlių ir pakeisti tai į „tausok gamtą“.
Viena „gražiausių“ reklamų, už kurią tabako kompanijos turėtų daug mokėti, – „nerūkyk“. Užtenka žodžio, raudonai apibrėžtos rūkstančios cigaretės, ir vaizdinys skatina mus tai daryti, nes žodyje „nerūkyk“ yra žodis „rūkyk“. Reklamos pasaulis puikiai supranta, kad neiginys turi tokį patį poveikį, kaip ir teiginys.
– Kaip vaikai turėtų laikytis mokinio elgesio taisyklių?
– Netriukšmauti per pamokas ir pertraukas, nespardyti sienų, netrankyti durų, nesistumdyti, nesityčioti iš kitų. Nuimkite priešdėlį „ne-“ ir pamatysite, kas lieka. Didžiulis dėmesys skiriamas patyčioms – nesvarbu, kad patyčioms sakome „ne“, svarbu, kas yra vaizduojama.
Ką daryti, kad žmonės suprastų, ne kaip nereikėtų, o kaip reikėtų elgtis. Į ką kalbėdami atkreipsime dėmesį, tą aplink ir matysime. Jei atkreipiame vaikų dėmesį į patyčias, jie mokosi, ką reikia joms esant daryti. O jei vietoje patyčių sakytume „draugiškas elgesys“, „savigarba“, „pagalba kitam“? Manau, reikėtų išmokti kalbėti apie dalykus, kurių norime, o ne apie tuos, kurių norime išvengti.
– Nebūtinai visos mokinio elgesio taisyklės turi prasidėti neiginiu?
– Jei taisyklėse neiginius pakeistume į teiginius ir jei tai darytų mokytojai kartu su mokiniais, tai būtų ne taisyklės, o bendri susitarimai, kurių norėtų laikytis abi pusės.
– Dešimt Dievo įsakymų irgi taisyklės. Pavyzdžiui, jei „nežudyk“ pakeistume į „brangink gyvybę“, tuomet atsirastų daugiau žodžių. Gal taisyklės turi būti labai konkrečios?
– „Negeisk svetimo turto“ galėtume pakeisti į „pasitenkink tuo, ką turi“. Kalbame apie tą patį, bet žodis „geisti“ yra toks įkvepiantis veikti. Jei „nežudyk“ pakeistume į „gerbk gyvybę“, iškiltų klausimas – kieno gyvybę? Žudymas tiesiogiai susijęs su žmogumi, o pagarba gyvybei – su visais gyvais organizmai.
– Norite dešimt Dievo įsakymų plėsti, kad jie būtų skirti Visatai?
– Nereikia plėsti, reikia žiūrėti, kaip keičiasi prasmė neiginį pakeitus teiginiu, kokia aiški ji tampa, priverčia mąstyti, ką su tuo daryti. „Nevok“ galėtų būti pakeistas „išmok džiaugtis tuo, ką turi“. Koks skirtumas tarp vok ir nevok? „Nevok“ kelia vaizdinį, kaip žmonės vagia, o pasakymas „išmok džiaugtis tuo, ką turi“ verčia susimąstyti, kaip dabar to išmokti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...