Kodėl bėgant naudinga šypsotis?

  • Teksto dydis:

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad besišypsantiems žmonėms bėgti yra lengviau. Kaip rašoma CNN, kiekvieno sportininko ištvermė priklauso ne tik nuo fiziologinių, bet ir psichologinių veiksnių.

Fiziologiniai veiksniai – tai širdies ir kraujagyslių sistemos atsparumas bei sportininko gebėjimas veiksmingai naudoti savo energiją. O štai vienas svarbiausių psichologinių veiksnių yra suvokiamos pastangos, t.y., supratimas, kaip stipriai fizinės veiklos metu dirbame. Specialistai aiškina, kad kuo mažesnės mūsų suvokiamos pastangos, tuo mums lengvesnė atrodo veikla.

Bet kokia strategija, kuri padeda sportininkui sumažinti suvokiamas pastangas, pagerina jo ištvermę. Vienas iš keistesnių metodų, tai pasiekti, – manipuliuoti savo veido išraiška. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, net geriausi sportininkai, tokie, kaip maratonininkas ir olimpinio aukso medalio laimėtojas Eliudas Kipchoge, varžybose nevengia šypsotis. Tai jam padeda atsipalaiduoti ir lengviau susidoroti su užduotimi.

Tyrimo metu buvo iškelta prielaida, kad net ir šypsantis per prievartą galima sumažinti pastangų suvokimą. 

Besišypsantieji neiššvaistė energijos

CNN žinių komanda paprašė 24 bėgikų pasidarbuoti ant bėgimo takelio. Jiems reikėjo įveikti keturis 6 minučių bėgimo etapus. Tarp kiekvieno etapo dalyviai  galėjo pailsėti 2 min. Kiekvieno bėgimo metu dalyviai arba šypsojosi (nuoširdžia, plačia, ne dirbtine šypsena), arba susiraukė (imitavo savo pačių veido išraišką, lyg bėgtų labai stipriai), arba sąmoningai stengėsi atpalaiduoti savo rankas ir viršutinę kūno dalį (įsivaizdavo, kad laikė kažką trapaus, ko negalėjo sulaužyti), arba bėgo taip, kaip tą daro įprastai.

Kiekvienas bėgikas eksperimento metu taip pat dėvėjo kvėpavimo kaukę. Tokiu būdu tyrėjai galėjo išmatuoti, kiek deguonies bėgimo metu dalyviai išnaudojo.  Matuodami deguonį specialistai galėjo apskaičiuoti ir išnaudotos energijos kiekį. Po kiekvieno bėgimo dalyvių buvo paprašyta pranešti apie įvairias suvokimo reakcijas ir apie suvokiamas pastangas visų praėjusių 6 min. bėgimo metu.

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad besišypsantys dalyviai sunaudojo mažiausiai energijos.

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad besišypsantys dalyviai sunaudojo mažiausiai energijos. Tie, kurie šypsojosi, buvo 2,8 proc. energingesni, nei paniurėliai ir  2,2 proc. energingesni nei tie, kurie bėgo niekuo neišsiskiriančia (įprasta) veido išraiška. Šie rezultatai parodė, kad energijos taupymas lenktyniaujant padėtų pagerinti savo pasirodymą. Dalyviai taip pat sakė, kad susiraukę jautė didesnes suvokiamas pastangas, nei šypsantis ar bandant atpalaiduoti rankas ir viršutinę kūno dalį. Tyrimo metu buvo nuspręsta, kad tam tikros veido išraiškos gali paveikti mūsų emocijas.

Taip pat žinoma, jog atsipalaidavimo metodai gali pagerinti bėgimo rezultatus. Todėl šypsena gali padėti atsipalaiduoti, o susiraukimas gali padidinti įtampą. 

Šypsena – tik į naudą

Kaip šis tyrimas gali mums padėti bėgimo metu? Labai paprastai – šypsena gali būti naudinga strategija, norint padidinti bėgimo efektyvumą ir jaustis labiau atsipalaidavusiems. Priešingai, susiraukimas gali padidinti įtampą ir bėgti gali būti sunkiau.

Vis dėlto, yra daug klausimų, į kuriuos dar trūksta atsakymų. Pavyzdžiui, kaip ilgai turėtume šypsotis? Kaip bėgikas E. Kipchoge, kuris periodiškai šypsosi po 30 sek., ar reiktų šypsotis be perstojo, taip, kaip tą darė šio tyrimo dalyviai? Taip pat įdomu, ar šypsena padeda ir kitokių ištvermės reikalaujančių fizinių veiklų metu – minant dviratį ar irkluojant? Ir ar ilgiau praktikuojant paprasčiausius atsipalaidavimo būdus, tarkim, įsivaizduojant, kad rankose laikome kažką trapaus, galime padidinti bėgimo našumą?

Ilgesni tyrimai galėtų atsakyti į šiuos klausimas, o šiuo metu tyrėjai rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo veido išraišką ir bėgant pasistengti šypsotis. Net jeigu veikla atrodo varginanti, stenkitės susitelkti ties gerais atsiminimais, šypsotis, sveikintis su prabėgančiais žmonėmis, arba tiesiog nusišypsoti, kai prabėgate kiekvieną kilometrą.


Šiame straipsnyje: bėgimasšypsenaemocijossportas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių