- Agnė Klimčiauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš atostogų rojaus į darbo velniavą žengiančius daugumą darbuotojų lydi vadinamasis atostogų pabaigos sindromas, tvirtina psichologai.
Šaltkrėtis, nervinis tikas gal ir neištinka, tačiau fizinis bei psichologinis nuovargis, stresas yra puikiai pažįstami atostogų pabaigos palydovai. Jei manote, kad po atostogų jums reikia...atostogų ar bent geros reabilitacijos, jei išmuša karštis galvojant, kaip sugrįžus reikės iškentėti pirmąsias dienas ir išsilaikyti darbo vėžėse, portalas siūlo keletą veiksmingų patarimų, padėsiančių sušvelninti šį procesą.
1. Toliau mėgaukitės atostogų malonumais
Pasinėrę į atostogas vėl atradote mažus malonumus, džiaugsmą neskubėti, būti čia ir dabar, ramybę, prisiminėte svajones ar pasiilgtą veiklą. Taip, atostogos neišvengiamai baigiasi, bet nuoširdžiai atsakykite patys sau: kas kliudo gyvenimo prozą pakylėti iki poezijos, kas kliudo pastebėti kasdienybės smulkmenų grožį ir įprastą dieną paversti malonesne ir įdomesne?
Daugiau laiko su artimais žmonėmis, ilgos vakarienės, pasivaikščiojimai (kodėl nenužingniavus į darbą užuot šokus į automobilį ar autobusą?), aperityvas ir užkandžiai, knygų skaitymas, masažai, koncertai – ar tikrai tai būtina palikti tik atostogoms? Rūpinkitės savimi, suteikite sau prabangą įterpti atostogų malonumus į kasdienybę – sugrįžimas į darbą toli gražu nereiškia jų pabaigos.
2. Planuokite bent trumpą „pabėgimą“
Sugrįžus po atostogų labiausiai slegia mintis, kad galimybę ištrūkti ir pailsėti turėsite dar labai negreitai. Vieni turi įprotį iškart planuoti kitas atostogas, – nusipirkę bilietus, gyvendami būsimos kelionės planavimu, jaučiasi laimingi. Kitiems patartina susikurti bent įdomios savaitgalio išvykos planą, tegu ir po kelių mėnesių. Jei norus keliauti apriboja finansai, yra ir kitų malonių veiklų: savaitgalis pas draugus, ramybė kaimo sodyboje, išvyka į kurį nors Lietuvos dvarą, ekskursija po miestą, romantiškas savaitgalis dviese ir t.t.
3. Įsivažiuokite palaipsniui
Pirmosiomis dienomis jaustis šiek tiek pasimetusiam ir nedarbingam yra normalu: psichologų teigimu, daugumai įsivažiuoti į įprastą darbo ritmą reikia nuo 1 iki 4 dienų, o kai kuriems – net ir 10-ies. Nepulkite į darbą stačia galva, nėra reikalo iškart lėkti į itin svarbų susitikimą – jei turite galimybę, luktelkite, susidėliokite paprastesnes užduotis: susitvarkykite elektroninį pašto laiškus, susisiekite su klientais / kolegomis / darbui reikalingais žmonėmis, susiplanuokite dienotvarkę, iš pradžių pasistenkite atlikti sunkiausias užduotis.
4. Vertinkite tai, kas buvo gera
Per atostogas jūsų galvos nekvaršina perkrauta darbotvarkė, nevargina buities rūpesčiai, nematote vadovo ar nemėgstamo kolegos, jokių nenumatytų sąskaitų – trumpai tariant, niekas negadina puikios nuotaikos ir netrikdo ramybės. Rezultatas: jūs daugiau laiko skyrėte išklausyti mylimus žmones, draugus, daugiau šypsojotės, buvote dėmesingesni, labiau domėjotės tuo, kas jus supa, ir naujų dalykų atradimu. Ar pajutę gyvenimo skonį be streso, be įtampos ir verdančių nervų tikrai norite jį apkartinti slegiančia rutina ir mintimi „ir vėl tas pats“. Įvertinkite tai, ką jums davė atostogos, – gal pats laikas įsileisti į gyvenimą pozityvius pokyčius ir išmokti streso valdymo būdų.
5. Pasidalinkite įspūdžiais
Pasidalinkite įspūdžiais, papasakokite apie atostogas draugams, kolegoms – ne tik dėl to, kad patenkintumėte jų smalsumą, bet ir dėl savęs pačių – atgaivintas atostogų pojūtis palengvins sugrįžimą į darbą. Improvizuokite bendrą kavos gėrimą. Jei lauktuvės iš svečios šalies – įprasta praktika jūsų įmonėje, nepamirškite jomis pasirūpinti, tai bus ir proga pasidžiaugti tuo, ką atradote, pamatėte, sužinojote. Eikite kartu pietauti. Kartu pasidomėkite, kokius darbo gyvenimo epizodus praleidote, kas svarbaus ir įdomaus nutiko, kol jūsų nebuvo. Dieną malonesne gali padaryti ir menka smulkmena: kompiuterio ekraną papuoškite atostogų prisiminimo nuotrauka – žvelgdami į ją atrasite jėgų darbuotis.
6. Apsvarstykite darbo perspektyvas
Kiek žmonių atostogų laukia kaip išsigelbėjimo, o sulaukia būdami išsekinti, išsunkti, apatiški ir vildamiesi, kad kitąmet tikrai bus kitaip? Išties, atostogos yra puiki reta galimybė pažvelgti į savo darbą iš šalies, įvertinti jį ir galbūt pasvarstyti apie jo keitimą. Ką aš mėgstu savo darbe, ko negaliu pakęsti, ką norėčiau pakeisti, kad jausčiausi geriau, kaip darbą padaryti įdomesnį, ar aš jaučiuosi patenkintas savo darbu, ar aš esu laimingas gyvendamas būtent taip, ar tai, kuo užsiimu, man yra prasminga, – užduokite sau šiuos ir panašius klausimus.
Pagalvokite ir apie tai, kad darbas – tai ne tik pinigai, kurie, žinoma , jums leido įdomiai atostogauti, tai yra pats gyvenimas – jūsų gyvenimas. Kuris patiems jums teikia laimės, pasitenkinimo, džiaugsmo virpesius arba kelia neviltį, nerimą, nežinomybę, stresą, apmaudą. Jei pastarosios emocijos jums pažįstamos labiau, susimąstykite, vardan ko švaistote gyvenimą, kodėl nesiryžtate keisti padėties ar ką realiai galėtumėte pakeisti.
7. Keiskite požiūrį
Jei manote randą svarių priežasčių, kodėl kol kas negalite pasidžiaugti būtent tokiu darbu, kuris teiktų malonumo, pabandykite pakeisti savo požiūrį į tai, ką darote. Dabartinį etapą vertinkite kaip galimybę pasisemti reikalingos patirties, ugdyti kantrybę, būdą pažinti save ir įvertinti savo galimybių ribas stresinėse situacijose ir dirbant tai, kas visai ne prie širdies. Liūdesio nata suskambės ir nutils, o jei galėjote atostogauti, vadinasi, turite darbą, kuris leido tas atostogas apmokėti. Ne taip ir blogai, ar ne? Jaustis nedarbingam, pavargusiam po atostogų – normalu, tačiau tai – tik įtampa, kuri netrukus išsisklaidys, o kūnas už poilsį jums dar ilgai dėkos. Iš tiesų užsidarymas tarp keturių biuro sienų nedvelkia įkvėpimu, bet gal vertėtų prisiminti, kad, pvz., po 1 valandos darbo su kompiuteriu turite teisę į 5–10 minučių pertraukėlę. Kodėl nepasinaudojus ja išeiti pakvėpuoti grynu oru, persimesti žodžiu su kolegomis ar ramiai išgerti arbatos iš saulėtos Šri Lankos lankų? Galų gale, pažvelkite filosofiškai: jei atostogos truktų visus metus, tai būtų ne atostogos, o rutina. Kitos atostogos – ne taip ir toli, o įdomiai gyventi neuždrausta ir kasdien. Ir dar – jei darbe jūsų pasigedo ir laukia bent vienas kolega, jau turite priežastį sugrįžti ne tokie paniurę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...