Kada paauglystėje atsiranda noras žalotis?

Savęs žalojimas yra ne tik psichinės ligos simptomas, bet ir netinkamai besikuriančio tapatumo paauglystėje išraiška. Kodėl atsiranda noras žaloti save?

Emocijų įtaka

Fizinis skausmas, kurį sau sukelia paauglys įpjaudamas odą arba sutrenkdamas kurią nors kūno dalį, tarsi palengvina psichologinę kančią. Jam gali atrodyti, kad skausmas padeda jaustis gyvam. Save žaloti gali įvairiai: pjaustyti rankas, neleisti užgyti žaizdoms, trankyti galvą, deginti pirštus. Gali būti, kad paauglys renkasi vieną ar keletą iš tų savęs žalojimo formų. Galbūt jam yra gėda ir jis slepia žalojimosi žymes nuo artimųjų ir bendraamžių – nešioja drabužius ilgomis rankovėmis net karštą dieną. O galbūt nori ir tikisi, kad aplinkiniai pamatys, kaip jam sunku, todėl neslepia žalojimosi žymių. Kad ir kaip būtų, svarbu, kad jaunas žmogus sau pripažintų, jog save žaloja, ir pagalvotų, ką tai reiškia jam.

Visi žmonės, susidūrę su sunkiomis gyvenimo situacijomis, patiria pačius įvairiausius jausmus. Sunkūs jausmai, tokie kaip liūdesys, įniršis, neapykanta, pyktis ant savęs paties, vienišumo, tuštumos jausmai kartkartėmis kyla visiems. Nuo vaikystės mes mokomės su jais tvarkytis: matome, kaip elgiasi tėvai, kai pyksta, liūdi, nerimauja, ir elgiamės panašiai. Mokomės nurimti, kai sulaukiame artimųjų raminimo ir palaikymo. Palengvėja, jei tėvai apsikabindavo vaikystėje ir vis dar apsikabina paauglystėje, kai mato, kad jų vaikui sunku. Jei nebuvo pavyzdžio ir reikiamu momentu niekas neapkabino, nepaguodė, sunku išmokti konstruktyviais būdais susitvarkyti su užliejančiais nemaloniais jausmais ir nerimu.

Svarbūs signalai

Žalojimasis rodo, kad nemalonius jausmus paauglys stengiasi įveikti sukeldamas sau fizinį skausmą. Toks elgesys su savo kūnu nereiškia, kad jis turi psichikos sutrikimą, o labiau tai, kad nežino būdų, kaip kitaip, pozityviai, susitvarkyti su jausmais.

Kai sau sukelia fizinį skausmą, sunkūs jausmai atsitraukia į antrą planą ir akimirkai tampa nebe tokie slegiantys. Atrodytų, kad žalojimasis paaugliui leidžia pasiekti daug tikslų: palengvina psichologinę kančią, gali tapti būdu save nubausti arba kontroliuoti savo gyvenimą. Tokios elgesio formos kaip intensyvus rūkymas, alkoholio vartojimas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, persivalgymas irgi yra priskiriamos prie destruktyvių būdų, padedančių išvengti buvimo su savo jausmais ir mintimis.

Ne visi suaugusieji moka tinkamai, savęs nežalodami, tvarkytis su savo jausmais, todėl dažnai jaučiasi bejėgiai, kai reikia  padėti paaugliams, pastariesiems save žalojant. Tėvai išsigąsta, galvoja, kas su jų vaiku negerai. Tai dar labiau sustiprina paauglio neramias mintis apie save. Suaugusieji gali daugiau padėti paaugliams, kai patys mažiau nerimauja, o stengiasi suprasti, ką jų vaikas išgyvena.

Žalojimasis yra signalas, rodantis, kad paauglys patiria sunkumų ir neranda tinkamų išeičių, tačiau gali būti ir ženklas, kad  galvoja apie savižudybę. Yra žinoma, kad dauguma paauglių, kurie save žalojo, suaugę nustojo tai daryti ir paauglystę prisimena kaip gana sunkų gyvenimo etapą.

Dažniau save žaloja trylikos metų ir vyresni paaugliai. Save žalojantis elgesys ypač būdingas tiems paaugliams, kurių prastesnė nuotaika, kurie nepakankamai save vertina ar anksčiau buvo seksualiai išnaudoti.

Gali būti, kad paauglys galvoja, jog jam beviltiškai nesiseka mokytis ir megzti santykius su bendraamžiais bei netiki geresne ateitimi. Taip galvojant kyla nerimas ir paauglys pradeda ieškoti, kaip nusiraminti, todėl naudoja destruktyvų būdą – žalojasi.

Svarbūs žingsniai

Kuo pasižymi paaugliai, kurie save žaloja?

Jie daugiau galvoja apie savo trūkumus nei apie stipriąsias savybes ir galimybes.

Jų požiūris į savo gyvenimą ir aplinką pesimistinis.

Susidūrę su sunkumais, greitai nustoja pasitikėti savo jėgomis.

Kaip nustoti žaloti save? Bendras principas – atrasti prasmingą veiklą, kurioje paauglys patirtų sėkmę. Tuomet keisis savęs suvokimas ir paauglys pradės galvoti apie save ne kad "esu niekas", o kad "esu kažkas", kuris daro vertingus darbus.

Savižudybės rizika. Vaikystėje vaikai dažnai išgyvena pyktį, liūdesį, fantazuoja: jei aš numirsiu, mano tėvai gailėsis, kaip elgėsi su manimi ir mane mylės labiau nei anksčiau, tačiau šios fantazijos neįgyvendina. Vėliau, paauglystėje, gali atsirasti rizika, kad pyktis ir neapykanta sau ir savo kūnui virs troškimu nusižudyti. Kūno pokyčiai ir aplinkos reikalavimai paaugliui gali sukelti neviltį. Šis jausmas ir savikritika turi žlugdantį poveikį. Savižudišką elgesį skatina pyktis, susijęs su praradimo, atstūmimo, bejėgiškumo jausmais. Savižudybė paaugliui gali atrodyti kaip vienintelė išeitis iš nežmoniškai slegiančios situacijos.

Pastebėjus paauglio prastą nuotaiką ir išgirdus nevilties kupinas mintis, reikia pasikalbėti su juo, stengtis išsiaiškinti, kas vyksta jo gyvenime. Jei tėvai ar kiti artimi vaikui suaugusieji mato tokius nerimą keliančius ženklus, pavyzdžiui, didelį vaiko užsidarymą savyje (nekalba, neatsako į klausimus, šalinasi), kalbėjimą, kad nėra prasmės gyventi, itin rizikingą elgesį, svarbu ieškoti psichologinės pagalbos. Svarbu paaugliui sakyti, kad jo aplinkoje yra pagalbos šaltinių, kurie gali sumažinti kančią ir parodyti išeitis iš sunkios situacijos.


Šiame straipsnyje: paauglystė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tyrimas: daugiau nei pusė paauglių jaučia nerimą mokykloje
    Tyrimas: daugiau nei pusė paauglių jaučia nerimą mokykloje

    Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje a...

  • Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas
    Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas

    "Vaikui tėvų skyrybos yra viena didžiausių netekčių", – teigia šeimų konsultantė ir šeimos mediatorė Živilė Baronienė, dirbanti Šeimos santykių institute. Ji sako, kad šį sudėtingą etapą vaikams i&sc...

  • Santykių problemos? Daugiau laiko skirkite miegui
    Santykių problemos? Daugiau laiko skirkite miegui

    Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio pokalbio apie vaiko gimtadienio šventę, tačiau netrukus sutuoktiniai kaip reikiant susipyko. Ji apkaltino jį per mažai dėmesio skiriant šeimai, o jis sakė, kad ji rėkia. Apie tai, kaip šeimos nar...

  • Nedarykite nieko, kas nėra gerai jūsų širdžiai ir kūnui
    Nedarykite nieko, kas nėra gerai jūsų širdžiai ir kūnui

    "Moterims, kad jos būtų laimingos, labai svarbu save pažinti ir atsiskleisti. Mat pačios patraukliausios moterys yra tos, kurios ne tik dailiai atrodo, bet ir pažįsta save, jaučia savo kūną", – teigia Europoje sąmoningų santykių mok...

  • Stresas gali susargdinti mažuosius
    Stresas gali susargdinti mažuosius

    Ar teisinga nuomonė, kad vaikas kartais daug serga todėl, jog patiria įtampą ir stresą? Juk teiginys, kad visos ligos – nuo nervų, tinka ir mūsų mažiesiems. Meno terapeutė, psichologė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė pritaria tokiam po...

  • Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?
    Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?

    Norint laiku pastebėti savižudybės grėsmę, būtina atkreipti dėmesį į tris dalykus: kokia yra žmogaus nuotaika, kalba ir elgesys. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas. ...

  • Psichologė apie rugsėjo pradžios stresą: nereikia jo atsikratyti
    Psichologė apie rugsėjo pradžios stresą: nereikia jo atsikratyti

    Kiekvienas naujas žingsnis mąstančiam ir jaučiančiam žmogui kelia nerimą, tačiau jo atsikratyti nereikia, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Anot jos, nerimas yra naudingas, nes priverčia į viską žiūrėti atidžiau, be...

  • Mokslo metų pradžia – šventė ne visiems
    Mokslo metų pradžia – šventė ne visiems

    Mokslo metų pradžia – šventė, tačiau anaiptol ne visiems. Dalis vaikų nenori eiti į mokyklą, nes baiminasi, kas jų laukia. Namų darbai tėvams – savo atžalas įtikinti, kad mažųjų nuogąstavimai nepagrįsti. ...

    3
  • Z kartos testas: kokia tėvų įtaka vaiko mokslams?
    Z kartos testas: kokia tėvų įtaka vaiko mokslams?

    Artėjant rugsėjui vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie mokslo metai bus sėkmingi, galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pamąsto apie savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. ...

  • Kodėl per pirmą pasimatymą nereikia nei puoštis, nei dovanoti gėlių
    Kodėl per pirmą pasimatymą nereikia nei puoštis, nei dovanoti gėlių

    Pirmas pasimatymas turi būti paprastas – per jį tik nusprendžiama, ar žmonės suderinami. Tokiam pasimatymui užtenka geros nuotaikos, o labiau pasiruošti dera antram, LRT RADIJUI sako internetinių pažinčių konsultantas Marius Petrauskas. ...

    1
Daugiau straipsnių