Ką socialinių tinklų įrašai praneša apie žmogaus nuotaiką?

  • Teksto dydis:

Užuominas apie žmogaus psichinę sveikatos būklę galima rasti tiesiai prieš akis – jo „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų naujienų įrašuose.

„Facebook“ naujienų juostoje ar „Instagram“ nuotraukų galerijoje išduodate savo psichinės sveikatos rodiklius, skelbia portalas BBC.  Jie nėra paslėpti akivaizdžiose vietose, tarkim, emodžiuose, grotažymėse ir įkvepiančiose citatose, o slepiasi subtiliose, jums nežinomose užuominose, kuriomis galima nustatyti tokią pat tikslią diagnozę, kaip su gydytojo kraujo spaudimo ar pulso dažnio matuokliais.

Tie, kurie socialines medijas naudoja tik tam, kad pasidalintų kačių ar kelionių vaizdais, gali nustebti – mokslininkų tyrimai rodo, kad socialinės medijos turi didelį potencialą ir gali padėti išsaugoti gyvybes. Skaičiuojama, kad vien Jungtinėse Valstijose kas 13 minučių nusižudo žmogus. Nepaisant to, mūsų gebėjimas numatyti polinkį į savižudybę skatinančias mintis ir elgesį iš esmės nepatobulėjo per 50 mokslinių tyrimų metų.

Nuotraukos sulaukia daugiau komentarų

Tyrimų metu buvo nustatyta, jog depresija sergančių žmonių „Instagram“ paskyroje didesnė tikimybė pamatyti tamsesnes, pilkesnes, mėlynesnes nuotraukas, jose mažiau veidų. Jų nuotraukos dažniausiai surenka mažiau patiktukų, bet daugiau komentarų. Didesnė tikimybė, kad tokiam žmogui labiau patiks „Inkwell“ filtras, kuris nuotraukos spalvas paverčia į juodą ir baltą, negu „Valencia“ filtras, kuris spalvas pašviesina. Nors atskirai šie požymiai nėra tvirtas pagrindas nustatyti depresiją, jie gali būti svarbūs kuriant modelį, kuris padėtų tai daryti. Štai čia reikalingas mašininis mokymasis, priklausantis dirbtinio intelekto sąvokai, kai sistema, be vartotojo įsikišimo, geba nustatyti sąlygų reikšmes.

Mokslininkų gauti modeliai teisingai nustatė 70 proc. naudotojų, sergančių depresija.

Harvardo ir Vermonto universitetų mokslininkai panaudojo šiuos metodus savo naujausioje 44 tūkst. „Instagram“ įrašų analizėje. Jų gauti modeliai teisingai nustatė 70 proc. naudotojų, sergančių depresija. Tuo tarpu bendrosios praktikos medikai nustato 42 proc. tokių atvejų. Jie taip pat turėjo mažiau klaidingai nustatytų teigiamų rezultatų (tačiau šis skaičius buvo nustatytas iš skirtingos gyventojų grupės, tad palyginimas gali būti neteisingas). Depresijos signalai naudotojų naujienų sraute buvo akivaizdūs net prieš oficialią psichiatrų diagnozę, tad „Instagram“ atliko išankstinės perspėjimo sistemos vaidmenį.

Šizofreniją įspėja nerišli kalba

Tuo tarpu psichiatrai jau seniai sieja kalbą ir psichinę sveikatą – nerišli ir lengvai nukrypstanti nuo temos kalba rodo šizofreniją, o padažnėjęs įvardžio „aš“ vartojimas rodo depresiją. Tai įvertinti nuo šiol gali ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, „AnalyzeWords“ nemokamoje teksto analizės programoje, kuri susitelkia ties smulkiais žodžiais (įvardžiais, artikeliais, prielinksniais), galima įvesti „Twitter“ vartotojo vardą, o programa įvertina vartotojo emocinį ir mąstymo stilių. Štai įvedę JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ vartotojo vardą @realdonaldtrump, pamatytume, kad jis turi optimistinį emocinį stilių ir mažai tikėtina, kad jis bus susirūpinęs, piktas ar sirgs depresija. Vis dėlto, mokslininkai tiria svarbius psichinės sveikatos klausimus gerokai giliau, nei tai daro greitos, o kartais ir pralinksminančios emocinių ir socialinių stilių analizės internete.

Apie depresiją gali sufleruoti padidėjęs neigiamos reikšmės žodžių naudojimas (pvz.: „ne“, „niekada“, „kalėjimas“, „žmogžudystė“) ir sumažėjęs teigiamos reikšmės žodžių naudojimas („laimingas (-a)“, „paplūdimys“, „nuotrauka“). Tiesa, specialistai aiškina, kad šie signalai nėra labai patikimi. Harvardo, Stanfordo ir Vermonto universitetų mokslininkai išskyrė daugiau bruožų (nuotaika, kalba ir kontekstas) iš beveik 280 tūkst. „Twitter“ žinučių. Gautas skaitmeninis modelis pasiekė aukštą rezultatą atpažįstant naudotojus, sergančius depresija, taip pat sėkmingai nustatė maždaug 9 iš kiekvienos 10-ties žmonių, turinčių potrauminį streso sutrikimą. Chrisas Danforthas, profesorius ir vienas iš mokslininkų Vermonto universitete, teigė, jog pagrindinis modelio rodiklis buvo teigiamos ir neigiamos reikšmės žodžių santykis.

Kitas svarbus rodiklis – padidėjęs „Twitter“ žinučių žodžių skaičius. C. Danforthas pabrėžė, kad buvo įvertinta tik maža, specialiai surinktų žmonių grupė, tačiau į tyrimo rezultatus jis žvelgia optimistiškai. Jo teigimu, šie ir kiti panašūs rezultatai reiškia, kad mūsų elgesys skaitmeninėje erdvėje gali būti naudojamas diagnostikos ir patikros priemonėms. Įtraukus dar ir fizinę informaciją iš „FitBit“ išmaniųjų laikrodžių ir miego programėlių, šios priemonės galėtų būti dar efektyvesnės.

Vis dėlto, susiduriama su lingvistiniais iššūkiais. „Pristačiau savo straipsnį apie šizofreniją psichofarmakologijos pateiktyje!”, „Žiūriu dokumentinį filmą „Aš sergu šizofrenija“, aš tikra būsima psichologė!“ – tokias „Twitter“ žinutes skaitmeninis modelis gali netinkamai atpažinti kaip naudotojus, kurie serga šizofrenija.

2017 metais JAV atliktame tyrime psichikos sveikatos specialistai pirmiausia atmetė tokio tipo žinutes iš 671 „Twitter“ naudotojų. Tuomet mašininis mokymasis diagnozavo šizofreniją 88 proc. tikslumu – toks pasisekimas pasiektas tik bendru kompiuterio ir žmonių darbu.

Nesiekia pakeisti tradicinių diagnostikos metodų

Ką reiktų daryti su visa šia informacija? Įgaliojimų suteikimas būtų gera pradžia. „Microsoft Research“ tyrėjų komanda sugebėjo prognozuoti, kurių mamų elgesys ir nuotaika gali nepalyginamai pasikeisti prieš ir po gimdymo. Jiems tereikėjo ištirti gražiosios lyties atstovių „Twitter“ paskyras. Nors perinatalinė depresija ir nerimas nėra tinkamai diagnozuoti, mokslininkai pripažino nesistengiantys pakeisti tradicinių diagnostikos ir prognozavimo metodų. 

Skaičiuojama, kad žmonės į specialistus pagalbos kreipiasi tik praėjus 6 - 8 metams nuo depresijos pradžios, o nerimo atveju – praėjus 9 - 23 m.

Jie tenori, kad įsivaizduotume, jog besilaukiančios moterys galėtų šį prognozavimo modelį naudoti savo išmaniuosiuose telefonuose. Tokiu būdu, jos gautų „pogimdyvinės depresijos rizikos balą“ per programėlę, kartu su informacija apie išteklius arba, prireikus, intensyvesnę ir skubesnę pagalbą.

Nepaisant to iškyla abejonių dėl asmenų privatumo: kas nutiks, jei skaitmeninėje erdvėje jūsų psichikos sveikata taps visiems matoma? Jūs galite tapti farmacinių įmonių taikiniu ar patirti diskriminaciją iš darbdavių ir draudėjų. Naudotojai dažnai nežino, jog kažkas gavo prieigą prie jų duomenų. Michaelas Zimmeris, privatumo ir interneto etikos specialistas, yra paaiškinęs, jog vien todėl, kad asmeninė informacija iki tam tikro lygio yra prieinama socialiniame tinkle, nereiškia, kad galima ją vogti ir skleisti kitiems.

Šie gauti duomenys ir mašininis mokymasis potencialiai gali padėti anksti atpažinti psichikos sveikatos problemas. Skaičiuojama, kad žmonės į specialistus pagalbos kreipiasi tik praėjus 6 - 8 metams nuo depresijos pradžios, o nerimo atveju – praėjus 9 - 23 m.

O juk socialiniais tinklais reguliariai naudojasi du milijardai žmonių, tad ir Markas Zuckerbergas, dirbamas prie „Facebook“ dirbtinio intelekto planų, neseniai rašė: „Matėme siaubingai tragiškus įvykius – kaip savižudybės, kurių kelios transliuotos gyvai – to galbūt galėjome išvengti, jei kažkas būtų supratęs, kas vyksta ir apie tai pranešęs anksčiau“. Specialistai tikina, kad psichinė žmogaus būklė banguoja realiu laiku – ji gyvena naujienų įrašuose, nuotraukose ir „Twitter“ žinutėse. Tad galbūt prognozė, diagnozė ir gydymas turėtų ten gyventi kartu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams
    Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams

    Kūdikis sukelia didelį perversmą poros gyvenime, tampa pasaulio centru. Todėl svarbu bent 10 minučių per dieną pabūti dviese ir pakalbėti ne apie vystyklus, o ką kita, LRT RADIJUI sako lektorius Rolandas Juraitis. ...

    1
  • „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai
    „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai

    „Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, ...

  • Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs
    Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs

    Esame pripratę, kad tik suaugusieji turi problemų su vaikais. Tėvai dažniausiai jas gali įvardinti ir bando spręsti savaip. O jeigu yra atvirkščiai? ...

    1
  •  Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?
    Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

    Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su art...

    6
  • Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę
    Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę

    Moksliniai tyrimai rodo, kad įmanoma kitaip pažvelgti į nesėkmes. Jos rodo, kad rizikuojame, o rizikuodami niekada nežinome, ar pavyks pasiekti išsikeltus tikslus. Ir tik rizikuodami galime tikėtis didelių pergalių. Be to, suklydus svarbu atsimi...

  • Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą
    Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą

    Savo atžalas mokome, kad keiktis – negražu. Tačiau kartais situacija tampa sunkiai kontroliuojama – tada prašome jų liautis ir aiškiname, kad priešingu atveju teks eiti prasiskalauti burnos. ...

  • Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi
    Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi

    Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to &nd...

  • Psichologas: pabandykite nustebinti mamą
    Psichologas: pabandykite nustebinti mamą

    Motinos dienos proga daugelis tradiciškai dovanoja gėles, tortus, kosmetiką, ar šiaip kokias mielas smulkmenas. Mamos dažniausiai atsilygina paruošdamos šventinius pietus išskirtiniam pabuvimui su savo vaikais. Bet ar...

  • Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?
    Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?

    Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė ir kompozitorė Foreli Blinstrubaitė-Kramarik į JAV išvyko dar jaunystėje. Ten sukūrė šeimą, susilaukė penkių vaikų, kurie pasižymi ypač puikiai išreikštais talenta...

  • Kaip susitarti su vaiku, kuris nenori tvarkytis?
    Kaip susitarti su vaiku, kuris nenori tvarkytis?

    Sakoma, jog jaunoji Z karta nepakenčia pamokslavimo. Šių dienų vaikai ir paaugliai nori, kad suaugusieji su jais bendrautų kaip su sau lygiais. Tai – didelis iššūkis tėvams, ypač kai tenka ieškoti kompromiso kasdienėje...

Daugiau straipsnių