- jogatau.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar žinojote, jog bendravimo stygius yra viena dažniausių porų išsiskyrimo priežasčių? Štai penki prasti dažniausiai pasitaikantys įpročiai, kurių reikėtų vengti.
1. Nesąžiningumas.
Kiek kartų esate save pagavę sakydami TAIP, vietoj NE, nes norėjote, kad jūsų antroji pusė girdėtų tik tai, kas jai malonu arba dėl to, kad bijote jaustis nemylimas, teisiamas ir/arba nesuprastas?
Kaip su tuo susitvarkyti: kalbėkite širdimi. Būkite nuoširdūs ir sakykite savo partneriui, ką galvojate ir kaip jaučiatės. Tai labai svarbu norint, kad jūsų partneris galėtų jums padėti gauti to, ko reikia. Sunku visuomet daryti tik tai, kas malonu, tad kaip mes to galime tikėtis iš savo partnerio, kai nesame atviri?
2. Nesutampantys žodžiai ir gestai.
Didžiulę painiavą bendravimo metu sukelia jausmų, žodžių ir gestų nederėjimas tarpusavyje. Pavyzdžiui: vartome akis, kuomet intensyviai diskutuojame arba kažką aiškinamės. Toks elgesys siunčia žinutę jūsų partneriui ir jis pereina į gynybos poziciją.
Kaip su tuo susitvarkyti: būkite geras pašnekovas – daugiau klausykitės. Kartais priimame dalykus labai asmeniškai, jaučiamės nesaugūs, kai mūsų partneris tiesiog mums atsiveria. Išlaikykite akių kontaktą, atidžiai klausykitės ir telkite dėmesį poreikiams, kuriuos jūsų antroji pusė bando atskleisti.
3. Pertraukinėjimas ir kaltinimas.
Pertraukiame pokalbį, nes galvojame, jog žinome, kaip viskas yra iš tikrųjų, ir iškart pereiname prie kito klausimo, kitos temos. Kažkur girdėta?
Ką daryti vietoj to: sustokite ir sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Jei reikia, skaičiuokite įkvėpimus ir iškvėpimus. Taip mažinsite rūpestį ir nutrauksite savo mintis nuo požiūrio „pataisysiu“ į „o, tai visai įdomu, kaip aš tau galėčiau padėti?“
4. Neigiamo, pikto tono naudojimas.
Galbūt to nepastebite ir nesusimąstote, bet balso tono pakitimas gali pakeisti visą jūsų žodžių prasmę. Balsas yra vienas iš jūsų energijos perdavimo būdų ir jūsų partneriui, pašnekovui labai lengva ją pajusti. Atsiminkite: esmė ne ką jūs pasakysite, o kaip.
Kaip susitvarkyti: gal nuskambės kvailai, bet pamėginkite įrašyti savo balsą, kai esate linksmas (-a), liūdnas (-a) ir piktas (-a). Pastebėkite skirtumą tarp to, kaip šnekate visais trimis atvejais. Jūsų balso tonas atskleidžia, kas vyksta jūsų viduje, taigi mokykitės dirbti su savo emocijomis ir kalbėkitės su savo partneriu apie tai, kaip jaučiatės, užuot siuntę konfliktuojančias žinutes, kurios privers piktai jaustis visus aplinkinius.
5. Palyginimai.
Daugelis turi šį prastą įprotį nuolat lyginti skausmą, blogas emocijas su kitais, įskaitant ir savo antrąją pusę. Tai dažnai pasitaiko, kai turime priimti sprendimą arba kalbame apie dienos įspūdžius. Pavyzdinis pokalbis:
Pašnekovas A: Sveika, brangioji, kaip šiandien sekėsi?
Pašnekovas B: Sunkiai, turėjau bendrauti su bosu būdama prastos nuotaikos.
Pašnekovas A: Na, jei galvoji, kad tavo diena buvo sunki, net neįsivaizduoji, kaip sunku buvo man.
Pašnekovas B: Na, man irgi buvo sunki diena. Tu nesupranti ir net nebandai įsiklausyti, ką aš tau sakau. Tai ne tik apie tai, kaip tu jautiesi.
O tuomet prasideda intensyvus aiškinimasis.
Būkime nuoširdūs –ar sąžininga lyginti jausmus, skausmą?
Kaip su tuo susidoroti: skausmas nėra rungtis, kurioje reikia varžytis. Sustokite, įsiklausykite, palaikykite akių kontaktą su savo partneriu, kuomet jis bando pasakyti, kaip jaučiasi. Nė vienam čia nereikia ko nors laimėti, nes jūs abu lygūs ir jūsų partnerio laimė arba nelaimė paveiks ir jūsiškę. Dirbkite abu kaip viena komanda, padėkite vienas kitam ir mylėkite vienas kitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...