- Agnė Klimčiauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįvertinamos pastangos, nuolatinė kritika, erzinantis, pagiežingas kolega ir nuo PMS visos paeiliui kenčiančios kolegės, menkas atlygis, tūžmingas vadovas – kiek priežasčių tarpti pykčiui darbe.
Vieni, pagauti pykčio, šaukia, ieško kaltų, svaido daiktus, tranko duris ar tuština keiksmažodžių atsargas. Kiti savo nepasitenkinimą malšina, užgniaužia ir nešioja širdyje tol, kol vieną dieną vis tiek užverda ir pratrūksta. Bet turėtumėte prisiminti sutikę ir šaltakraujų kolegų – jie nesuka galvos dėl neteisybių, negirdi priekaištų ir nė nemoka jausti pykčio. Ar taip gali būti? Ne. Pyktis – natūrali žmogaus emocija. Tik tie šaltakraujai savo nepasitenkinimą moka reikšti socialiai priimtinais būdais, nekeldami dramų ir nenuodydami savęs neigiamomis emocijomis, nekeldami balso ir nesureikšmindami darbinių konfliktų bei juos spręsdami, pvz., kalbėjimu.
Pykčio atpažinimas, jo priežasčių identifikavimas ir valdymas – ilgas kelias į laimingesnį gyvenimą. O būdus, kaip veiksmingai ir greitai nugesinti pykčio protrūkius darbe, siūlo portalas.
1. Pasišalinkite iš karštosios zonos
Šiuo atveju labiau nei bet kada turite teisę į pauzę – pakvėpuokite grynu oru, bent pavaikštinėkite koridoriumi, pastoviniuokite gatvėje, eikite gerti kavos kur nors ir kuo toliau.
2. Kontratakuokite empatija
Empatija žmogų, kuris jums sukėlė pyktį, apšaukė, pažemino privers suglumti, nustebti, kas natūraliai ir jūsų pykčio kreivę nukreips žemyn. Įtampą sumažinti padės tokios frazės kaip: „Kas tave apsėdo?“, „Negaliu tuo patikėti“, „Kas tau nutiko?“, „Koks velnias kalba tavo lūpomis?“, „Ir ką tu sau galvoji“, „Ar visai pablūdai?“ ir pan.
3. Parašykite laišką
Kai sprogstate nuo emocijų dėl neteisybės, nesupratimo, nusivylimo ir norisi išrėkti viską, ką manote, taip ir padarykite – tik raštu. Taip į nemalonią situaciją pažvelgsite iš šono, berašydami paanalizuosite ją ir gerai apgalvoję kur kas tinkamiau išsakysite savo mintis. O galbūt viską apgalvoję galiausiai to laiško net neišsiųsite.
4. Giliai kvėpuokite
Tai žymiai sumažins pykčio stiprumą. Bet kuris sveikos gyvensenos specialistas ir propaguotojas paliudytų, kad išmokus taisyklingai kvėpuoti ir mąstyti darosi kur kas lengviau. Į pykčio bangą kūnas atsako kovine parengtimi: „išmuša“ karštis, smarkiau ima plakti širdis, virpa rankos, kojos, daužosi smilkiniai. Jei iki šiol nesate pasidomėję atpalaiduojančiais kvėpavimo pratimais, būtų pravartu tai padaryti. O kol kas bent giliai kvėpuokite.
5. Skaičiuokite
Nuo 1 iki 10-ies ar nuo 50-ies iki nulio.
Kol skaičiuojate, jūsų pyktis garuoja, jūs turite laiko perkratyti mintyse pyktį sukėlusią priežastį, o jei ir nesusivaldysite neatsikirtę, reakcija bus jau ne tokia emocinga.
6. Greitoji pagalba – greitas seksas
Tobula, jei jūsų antroji pusė dirba toje pačioje darbovietėje ar netoliese. Suteikti tokią greitąją pagalbą vargiai kas atsisakytų. Beliks sumąstyti, kur suteikti dirbtinį kvėpavimą. Tiesa, jei pykčio protrūkiai jus ištinka dažniau nei porą kartų per dieną, vertėtų išmėginti ir kitokias jų valdymo priemones. Jei tokio iškvietimo galimybių nėra, „tai“ galima daryti ir mintyse.
7. Paverskite pyktį pozityvia energija
Energijos pliūpsnis, atėjęs kartu su pykčiu, gali būti net labai naudingas. Pats metas apsikuopti popieriais, laikraščiais, juodraščiais nuklotą darbo stalą. Palaistykite apdžiūvusius kaktusus. Pagaliau pratrinkite kompiuteryje nereikalingus dokumentus ir nuotraukas, o reikalingus surūšiuokite, įveskite tvarką elektroniniame pašte.
8. Tylos
Susilaikykite nuo skubotų išvadų ir garsaus jų pareiškimo. Penkios minutės tylos ar penkios dienos, penki mėnesiai, penkeri metai bandant išpirkti kaltę dėl to, ką pasakėte? Daugiausia klaidų padaroma bandant konfliktą išspręsti tuomet, kai mąstote ne jūs, o jūsų pyktis. Sprendimo čia ir dabar nebus.
9. Fizinė iškrova
Jei jaučiate, kad iki nieko gero nežadančio sprogimo jums tereikia išgirsti dar vieną priekaištą, išliekite pyktį degindami kalorijas. Biuro sienų naudoti vietoje bokso kriaušės nederėtų, tikrinti durų skambesio – taip pat, bėgioti su kostiumu, aukštakulniais ar šilkine palaidine, matyt, irgi nėra geriausia išeitis, tačiau galite prisiminti greito vaikščiojimo naudą.
10. Pasimelskite.
Visai be juokų. Dievo pagalbos šaukiasi net ir netikintys. Jei nemokate poterių, melskitės, kaip išeina: mokslininkai seniai įrodė, kad bet kokia ir bet kokios religijos nuoširdi malda ramina bei gydo. Jei mokslas patvirtina net maldos galių sukeltus stebuklus, tai jūsų pyktis dievams bus tik dulkės nupūtimas.
11. Pajuokaukite
Nukreipkite dėmesį pajuokaudami, tik nepulkite į sarkazmą ar patyčias. Galbūt iš atminties kertelės ištrauksite komedijos sceną, kurios herojus atsidūrė panašioje situacijoje kaip ir jūs. Gal priversite visus suglumti suskėlę karštą anekdotą, kai virš jūsų galvos šniokščia viršininko paleistas šaltas dušas. O gal nustebinsite drąsa ir pats save, į priekaištus, riksmus atsakę visiškai ne į temą, pvz.: „Nebelinksmas mūsų kaimas“ arba „Jei meškiukas būtų bitė, aš kalbu visai rimtai“.
12. Įsivaizduokite juokingą situaciją
Juokas – ne tik pykčio, bet ir apskritai daugybės gyvenimo negandų priešnuodis. Jei juokauti nedrįstate, nukreipkite pyktį bent mintyse sukurdami situacijų komediją, kurioje jus supykdęs asmuo, pvz., šoka apie Kalėdų eglutę ir dainuoja pasipuošęs kiaulės kostiumu.
13. Ir tai praeis
Kartokite patys sau: ir tai praeis, tai – ne pasaulio pabaiga, tai vis tiek vienaip ar kitaip išsispręs. Jei situacija išsprendžiama, tai kam reikia nervintis. O jei neišsprendžiama, juolab – kam nervintis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...