„Aš manau, kad „Žalgiryje“ trenerių kaita tikrai nebuvo būtina. Reikia sutikti su tuo, kad „Žalgirio“ sudėtis yra tiesiog per silpna“, – tokią nuomonę tinklalapiui „BasketNews.lt“ pateikė Valdemaras Chomičius.

Buvęs garsus krepšininkas įsitikinęs kad viena žalgiriečių pergalė ir penki pralaimėjimai Eurolygos „Top 16“ starte yra dėsningas rezultatas. Anot V. Chomičiaus, kitos komandos yra pernelyg stiprios.

„Mes vis kažką keičiame ir su vidutiniokais grandams neįkandame. Laimėti prieš tokias žvaigždes galima nebent dėl tam tikrų aspektų, bet iš esmės, nereikia šokti per save. Turime džiaugtis būdami tarp šešiolikos stipriausiųjų“, – kalbėjo 56-erių metų specialistas.

Kalbant apie „Lietuvos ryto“ situaciją, V. Chomičiaus nuotaikos buvo kiek kitokios. Pasak jo, Vilniaus komanda turi daug laiko, tam, kad per pastaruosius du mėnesius priimti klubo sprendimai būtų realizuoti.

„Geram pasirodymui Karaliaus Mindaugo taurėje jie turi geras galimybes. Kol kitos komandos žaidžia Europos turnyruose, vilniečiai gali ramiai ruoštis“, – įsitikinęs V. Chomičius.

– Kokį įspūdį pastaruoju metu jums palieka „Žalgirio“ žaidimas? – „BasketNews.lt“ paklausė V. Chomičiaus.
– Reikia pripažinti, kad LKL čempionate jie neturi jokių priešininkų. Aš manau, kad trenerių kaita tikrai nebuvo būtina. Reikia sutikti su tuo, kad „Žalgirio“ sudėtis geram pasirodymui Eurolygoje tiesiog per silpna. Man atrodo, kad patekdami į „Top 16“ jie padarė labai daug ir dabar šio klausimo aštrinti tikrai nereikia. Tiems žaidėjams reikia tobulėti. Mes visi norime pergalių, stebuklo nugalint žymiai pajėgesnes komandas, bet kartu visada norime ir daugiau.

Trenerių kaita komandai šiek tiek išėjo į naudą, bet visi matome, kad tiek Jasikevičius, tiek ir Krapikas patyrė didelius pralaimėjimus. Dabar jie turi idealias sąlygas leisti savo žaidėjams augti, bet galvos negali būti taip paprastai nuimamos. Žaidėjas negali padaryti daugiau nei iš jo tikimės, o jam negalint to išpildyti, jis krenta į psichologinę duobę. Pažiūrėkime, dabar žaidėjai dažnai nežino pralaimėjimo priežasčių. Atsakymas, kad neišsimiegojau, bėgau ar nespėjau čia netinka ir priežastys visada yra aiškios. Tiesiog reikia sutikti – Eurolygoje yra daug geresnių komandų. Reikia lipti į priekį. Tuometinis mūsų „Žalgiris“ irgi nepasistatė per naktį, bet žingsnis po žingsnio mes kabinomės stipriausiems. Mokėmės ir mūsų laikas atėjo.

– Norite pasakyti, kad pasipriešinti, tarkime, Maskvos CSKA ekipai, kauniečiams trūko meistriškumo?
– Čia yra meistriškumo klausimas. Reikia jį išlaikyti visų rungtynių metu, atstovėti ir tinkamai sužaisti visas 40 minučių. Galime paminėti daug aspektų, bet į krepšinį mes žiūrime pernelyg siaurai. CSKA keletą metų iš eilės žaidžia įspūdinga sudėtimi ir jos branduolys išlieka. Mes vis kažką keičiame ir su vidutiniokais grandams neįkandame. Laimėti prieš tokias žvaigždes galima nebent dėl tam tikrų aspektų, bet iš esmės, nereikia šokti per save. Turime džiaugtis būdami tarp 16 stipriausiųjų.

– Kaip jūsų minėtą meistriškumo stoką veikia išvykusio Manto Kalniečio pamainos nebuvimas?
– Visur tas pats – įžaidėjas yra svarbus komandos sraigtas. Dar yra laiko, bet ne visi žaidėjai nori važiuoti į tam tikras komandas tokioje sezono stadijoje. „Žalgirio“ sudėtyje trūksta ne tik įžaidėjo – reikia ir gero atakuojančio gynėjo, ir keitimo Pauliui Jankūnui. Iš esmės, pora užsieniečių, galinčių užmušti kitas komandas Eurolygoje, yra būtini.

– Jūsų akimis, Šarūno Jasikevičiaus braižas jau yra matomas?
– Š. Jasikevičius ruošė komandą ir prieš sezoną. Prisiminkime, kad G. Krapikas buvo išvykęs į Europos čempionatą, o su komanda dirbo Š. Jasikevičius. Tuomet sugrįžęs G. Krapikas jau atsistojo ant stipresnių ar silpnesnių pagrindų. Š. Jasikevičius buvo geras žaidėjas, kuris yra žaidęs pas daug gerų trenerių, bet žaidžiant Eurolygoje reikia laiko tiek žaidėjams, tiek ir treneriams.

– Kalbant apie Vilniaus „Lietuvos ryto“ reikalus, sostinės ekipa pastaruoju metu žaidžia ne itin užtikrintai. Kaip manote, kokie yra šios komandos šansai artėjančiame Karaliaus Mindaugo taurės turnyre?
– Geram pasirodymui Karaliaus Mindaugo taurėje jie turi geras galimybes. Kol kitos komandos žaidžia Europos turnyruose, vilniečiai gali ramiai ruoštis. Žinote, norint žinoti detales, reikia dalyvauti treniruotėse ir žinoti, ką jie kalba. Mes matome tik juoda arba balta. Jei kas nesiseka, gal reikia keisti ne trenerį, o svarbiausius žaidėjus, kurie nėra pajėgūs išpildyti nurodymus? Mes mėgstame imti už galvos, todel nenuostabu, kad nulūžta ir kitos grandys. „Lietuvos rytas ir „Žalgiris“ šiame turnyre pasirodys gerai. Sakykime, kad Lietuvoje jie neturi teisės pralaimėti, bet jei įsigilintume į kitus aspektus, suprastume, kad pasispardyti gali ne viena komanda.

– Kokį įspūdį jums palieka Adamas Lapeta ir Kendrickas Brownas?
– Iš vakar matytų rungtynių tarp „Lietuvos ryto“ ir „Dzūkijos“ K. Brownas man patiko. Aišku, amerikiečiams dažniausiai reikia laiko – vienose ar kitose rungtynėse jie gali atlikti kokį nors derinį, perdavimą ar keletą kartų įmesti. Bet vakar jis atakavo kur kas laisviau ir jis turi daug laiko prisitaikyti. Kalbant apie A. Lapetą, po krepšiu turint tokio ūgio žmogų, reikia keisti savo žaidimo planą. Iš esmės, Juciko keitimas į A. Lapetą man patiko. „Lietuvos rytas“ komplektuodamas sudėtį turėjo atsižvelgti į tai, kur tie žaidėjai žais. Gal reikėjo pasikviesti daugiau užsieniečių.

– Ar manote, kad Antano Kavaliausko žaidimas sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje yra teisingas Tomo Pačėso sprendimas?
– Kalbant atvirai, apie tokius dalykus aš negalvoju. Kiekvienas treneris turi savo idėją. Ką jis tik darytų, tai yra jo planai ir sumanymai. Gal T. Pačėsas savo sumanymams turi galimybes ar leidimus. Norint, kad komanda pradėtų žaisti, reikia atlikti pakeitimus. Galima keisti puolimą, žaisti kitaip gynyboje ar sugalvoti dar kažką naujo. Jei komandai reikia, kad A. Kavaliauskas žaistų sunkiuoju krašto puolėju, jis ten ir žais, juolab, kad žaisti toje pozicijoje jis turi reikiamas savybes. „Lietuvos rytas“ turi daug žaidėjų, sugebančių pataikyti.