Quantcast

Talentų kalvis savo auklėtinių nepamiršta

Tomas Masiulis mėgaujasi poilsio vasara. 42-ejų metų kaunietis šį sezoną pirmą kartą po ilgos pertraukos nesidarbuoja jaunimo ar studentų rinktinėse ir gali daugiau laiko skirti šeimai. Tačiau krepšinis vis tiek nedingo iš trenerio dienotvarkės.

specialistas sezoną baigė beveik prieš tris mėnesius. Balandžio viduryje Jonavoje surengtame Nacionalinės krepšinio lygos ("Mezon"-NKL) finalo ketverto turnyre jo auklėtiniai iškovojo sidabrą, finale nusileidę labiau patyrusiai Klaipėdos "Neptūnas-Akvaservis" ekipai.

Nors finišuota pralaimėjimu, jaunieji žalgiriečiai sezonu liko patenkinti. Jauna komanda, kuriai sezono pradžioje toli gražu ne kiekvienas drįso prognozuoti vietą atkrintamosiose varžybose, ne tik pergalingai nužygiavo iki pat paskutinių etapų, bet ir pateikė pagrindinį sezono siurprizą – pusfinalyje nukovė sezono favoritą ir reguliariojo čempionato nugalėtoją Šakių "Vytį".

Net ir pasibaigus NKL čempionatui kauniečiai neskubėjo skirstytis, o toliau plušėjo su T.Masiuliu ir jo pagalbininkais, kad geriau pasirengtų stovykloms savo amžiaus jaunimo rinktinėse.

"Galima sakyti, kad dirbome iki pat vasaros. Tik pastaruoju metu jau galėjau atsipūsti ir pradėti atostogas, dorai pažiūrėti pasaulio futbolo čempionatą. Sirgau už ispanus", – prisipažino T.Masiulis.

Tačiau net ir netreniruodamas, 1999-ųjų Eurolygos čempionas ir 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkas be krepšinio neišsivertė. Jis buvo dažnas svečias "Žalgirio" arenoje per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamąsias varžybas ir finalo seriją.

– Tomai, kaip vertinate jubiliejinio 25-ojo LKL čempionato baigtį? Turbūt būtų naivu teigti, kad "Žalgirio" triumfas jus nustebino?

– Tikrai nenustebino. Žalgiriečiai laimėjo visiškai pelnytai. Jie ir pagal sudėtį, ir pagal žaidimą buvo geresni. O ir treneris Šarūnas Jasikevičius visą sezoną įrodinėjo, kad yra aukščiausio europinio lygio specialistas. Nors, žinoma, galima pagirti ir Rimą Kurtinaitį, nes Vilniaus "Lietuvos rytas" nė per vieną mačą neiškėlė baltos vėliavos. Manau, kad vilniečiai rado būdų, kaip finale apsunkinti gyvenimą "Žalgiriui".

– Tačiau tai, kad bronza atiteko Klaipėdos "Neptūnui", o ne Panevėžio "Lietkabeliui" – šioks toks siurprizas?

– Žinant, su kokiomis problemomis klubo viršūnėse šį sezoną susidūrė klaipėdiečiai ir kad "Lietkabelis" pernai žaidė LKL finale, neatrodė, jog "Neptūnas" iškovos medalius. Tai, kad įpusėjus sezonui neteko lyderių Mindaugo Girdžiūno, Arno Butkevičiaus ir Juano Palacioso, galėjo atsiliepti kur kas skaudžiau. Bet treneris Kazys Maksvytis atliko didžiulį darbą ir padėjo saviškiams atsitiesti. Jau pusfinalio serijoje su "Lietuvos rytu" matėsi, kad klaipėdiečiai pasiruošė labai gerai. Tą patį jie įrodė ir mažajame finale.

– Netikėtumų neišvengta ir apatinėje turnyro lentelės dalyje. Kas prieš sezoną galėjo pagalvoti, kad pernykščiai absoliutūs autsaideriai "Šiauliai" šiemet reguliarųjį sezoną baigs tvirtoje 5-oje vietoje, o tvirtą sudėtį surinkęs Prienų-Birštono "Vytautas" liks paskutinis ir iškris iš lygos?

– Šiauliečiai nustebino ir mane. Tačiau jų sėkmė neatsitiktinė. Tai nuoseklaus darbo rezultatas. Jie aktyviai ieško jaunų talentų, atidžiai juos stebi ir padeda atsiskleisti. Jaunimas jaučia trenerių pasitikėjimą ir greta patyrusių žaidėjų komandai duoda maksimalios naudos. Kalbant apie "Vytautą", aš iškart pasakiau, kad Ballų šou man nepatinka. Tai, žinoma, jų reikalas, bet faktas: turėdami visai neprastus žaidėjus, jie netikėtai atsidūrė lentelės dugne. Vadinasi, kažkas kolektyve pakrypo ne taip.

– "Šiauliuose" ryškiausiomis spalvomis spindėjo jūsų auklėtinis iš dublerių ekipos Laurynas Birutis. 20-metis vidurio puolėjas pelnė naudingiausio LKL ir geriausio jaunojo žaidėjo titulus. Ar to tikėjotės?

– Laurynas Šiauliuose padarė dar vieną kokybinį šuolį. Galima sakyti, kad jis įsitvirtino vyrų krepšinyje, tačiau kol kas nežinia, kokiu lygiu. Galbūt jis jau subrendo tiek, kad žaistų ir "Žalgirio" pagrindinėje komandoje. O gal, kaip svarstė šiauliečių treneris Antanas Sireika, jam dar sezoną reikėtų likti "Šiauliuose"? Dėl jaunų žaidėjų niekuomet nežinai, kaip jiems seksis ateityje. Matysime. Svarbiausia, kad jis nenustotų tobulėti, daug žaistų.

– Nemažai jūsų auklėtinių atstovavo ir kitiems LKL klubams. Ar sekėte jų pasirodymus?

– Žinoma, ir ne vien buvusių "Žalgirio" dublerių, bet ir vaikinų, su kuriais pernai Taivane laimėjome pasaulio studentų universiadą arba dirbome jaunimo rinktinėje. Iš "Žalgirio" auklėtinių akivaizdžiai progresuoja "Lietuvos ryto" puolėjas Martynas Echodas. Net smagu prisiminti, kad prieš kelerius metus dublerių komandoje turėjome galingą puolėjų grandį – kartu žaidė L.Birutis, M.Echodas, Martynas Sajus. Prie L.Biručio sėkmės labai prisidėjo ir kitas mūsų dubleris Kristupas Žemaitis, dalijęs kamuolius aukštaūgiams, o ypač kaunietis gynėjas Donatas Sabeckis, patekęs į simbolinį LKL sezono penketuką. Geras sezono atkarpas sužaidė ir universiados čempionai Evaldas Šaulys ("Šiauliai"), Donatas Tarolis ("Lietkabelis"). Būtų galima pasakyti ne vieną pavardę. Visi labai sergame, kad pagaliau visu pajėgumu atsiskleistų talentingas mūsų auklėtinis Tomas Dimša (24-erių metų gynėjas sezoną pradėjo Prienuose, bet vėliau išvyko į Italiją – aut. past.).

– Tarp besiskleidžiančių talentų nevalia pamiršti ir jūsų sūnaus Gyčio. Ar 20-metis 207 cm ūgio puolėjas patobulėjo per šį pergalingą sezoną pagrindinėje "Žalgirio" ekipoje?

– Norint tobulėti, reikia žaisti. Gyčiui kol kas buvo nelengva atlaikyti aukščiausio lygio žaidėjų konkurenciją, tad ir žaidė jis retai. Kitas dalykas, kad jis treniravosi su viena geriausių Eurolygos komandų, pas vieną geriausių Europos trenerių, todėl naudos ir patirties neabejotinai gavo daug. Žiūrėsime, kaip jo karjera klostysis kitą sezoną.

– Apie jūsų karjerą neseniai taip pat kilo gandų: esą ateinantį sezoną prisidėsite prie pagrindinės "Žalgirio" komandos trenerių štabo. Apie tai tarsi liudytų ir tai, kad ilgametis jūsų asistentas dublerių ekipoje Vidas Ginevičius persikėlė į Utenos "Juventus" klubą. Ar jau galite patvirtinti savo karjeros gaires?

– Šiuo metu to padaryti negaliu. Netrukus turėtų viskas paaiškėti.

– Jūsų vadovaujamų vaikinų NKL čempionato pusfinalyje įveiktas Šakių "Vytis" atsidūrė per žingsnį nuo LKL. Ar šakiškiams būtų lengva peršokti į gerokai aukštesnį lygį?

– Manau, kad "Vyčio" vadovai puikiai supranta, jog komanda turėtų stiprintis. Juk ji nenori ateiti į LKL vienam sezonui. "Mažeikių", "Palangos" ar kitų NKL dominavusių klubų pavyzdys įrodo, kad norint įsitvirtinti LKL negalima remtis vien NKL pergalių bagažu, kad ir koks geras jis būtų. Galbūt "Vytis" pasitelktų žaidėjų iš kitų LKL komandų, kad ir to paties "Vytauto".

– Kalbėta, kad "Vyčio" klubas atstovaus Kauno rajonui, bet kol kas šakiškiai nepasiekė sutarimo dėl arenos. Vis dėlto gal jau ne už kalnų ir situacija, kai LKL žaidė net penkios Kauno komandos?

– Manau, kad Kaune parengiamų krepšininkų pakaktų ir dviem, ir trims LKL komandoms. Tačiau tai, kad iš tų penkių klubų, dalyvavusių pirmajame LKL čempionate, išliko tik vienas, įrodo, kad miestas vargu ar pajėgus išlaikyti tokį būrį. Vis dėlto klubas turi turėti savo šaknis – mokyklą, rėmėjus, sirgalius, o Kaune žiūrovai ir taip išlepinti aukščiausio lygio krepšinio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių