Quantcast

Skaudžios pamokos neištrynė D. Motiejūno meilės rinktinei

Vis dažniau veidu nuslystanti šypsena, gerokai sutvirtėjęs kūnas. Toks Donatas Motiejūnas ketvirtadienį pasirodė savo vardo talentų stovykloje Kaune. Viena didžiausių Lietuvos krepšinio rinktinės vilčių nusiteikusi perrašyti pernykštę savo nesėkmių istoriją.

26 metų 213 cm ūgio milžinas Arvydo Sabonio krepšinio centre jaučiasi savas. Nors beveik prieš dešimtmetį baigė kitą - „Aisčių“ krepšinio mokyklą, į svečius „saboninėn“ jis užsuka kasmet.

„Donato Motiejūno Talent Camp 2017“ projektas jau penktus metus į Kauną sukviečia ne tik apie pusšimtį gabiausių šalies jaunučių, bet ir būrį žinomų krepšinio trenerių. Šiemet NBA globojamoje stovykloje keletą dienų pluša jaunuosius talentus ugdantys Darius Sirtautas, Aurimas Jasilionis, Rimvydas Samulėnas, Sigitas Krukis bei kiti specialistai.

„Labai džiaugiuosi, kad rėmėjų ir kolegų dėka turiu galimybę rengti tokią savo vardo stovyklą. Vaikai kasmet keičiasi, tad vis daugiau jų gauna naudingų pamokų ateičiai. Šiemet malonu stebėti kaip jaunimas dirba. Jie pasišventę visu šimtu procentų“, - kalbėjo D.Motiejūnas.

Ne mažiau nei auklėtiniai, pastaruoju metu treniruojasi ir pats NBA krepšininkas. Kaunietis neslepia norįs nubraukti jį persekiojusias nesėkmes. Juolab, kad pastaraisiais sezonais jų netrūko.

Manevrai nepasiteisino

Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinei D.Motiejūnas atstovavo prieš trejus metus - 2014 metų pasaulio čempionate Ispanijoje. Vėliau dėl traumų praleido ne vieną šansą padėti nacionalinei komandai, o pernai itin apmaudžiai neteko istorinės galimybės – debiutuoti olimpinėse žaidynėse.

Ant ilgai lauktos sutarties su „Houston Rockets“ klubu derinimo aukuro sudegė ne tik Rio de Žaneiro olimpinė svajonė, bet ir šalies krepšinio sirgalių simpatijos. Vis dėlto ne vieną mėnesį trukusios nervingos peripetijos dėl darbo tarsi pakirto D-Mo galias. Atsisakęs gerokai pelningesnės sutarties su „Rockets“, lietuvis sezoną baigė Naujojo Orleano „Pelicans“ klube, bet kalnų nenuvertė. Žaidė fragmentiškai, pelnydavo vidutiniškai po 4,4 taško per mačą, o sezono pabaigoje beveik nebepakilo nuo atsarginių suolo.

Šiemet D-Mo situacija palankesnė. Dabar jis – vadinamas laisvasis agentas, galintis sukirsti rankomis su bet kuriuo iš 30-ies lygos komandų. Pernai lietuvio, buvusio apribotuoju agentu, likimą lėmė vienintelio „Rockets“ klubo pozicija bei ambicijos. Pasimokęs iš pernykščių klystkelių neseniai puolėjas pakeitė ir agentūrą, kuri derėsis dėl sutarties. Iš „Wasserman“ grupės ir agento B.J.Armstrongo rankų jis perėjo į „Octagon“ agentūrą ir yra tikras, kad dar iki liepos pabaigos spės pasirašyti sutartį su kuria nors NBA ekipa. Tai aukštaūgiui leistų spėti į Lietuvos rinktinės pirmąją treniruočių stovyklą Palangoje, o drauge padidintų jo galimybes vykti į šių metų Europos čempionatą Izraelyje.

Veržiasi į rinktinę

- Kokia jūsų situacija dėl sugrįžimo į rinktinę? - pasiteiravome D.Motiejūno.

- Situacija dėl rinktinės kol kas tokia, kokia ir buvo anksčiau. Prieš kelias dienas kalbėjau su treneriu Dainiumi Adomaičiu. Manau, kad viskas išeis į gerą. Tikiuosi pasirodyti.

– Kokie pagrindiniai svertai, lemsiantys, ar žaisite rinktinėje?

– Priklausys nuo datos, kada pasirašysiu kontraktą ir nuo komandos požiūrio į rinktinę.

– Pernai gailėjotės, jog ketinote, bet taip ir neužsivilkote rinktinės marškinėlių. Gal šiemet apsibrėžėte konkrečią datą, iki kurios jau tvirtai žinosite savo planus?

– Pernai buvau susikoncentravęs į sutarties pasirašymą. Šiemet jeigu kažkas ir nepavyks, vistiek važiuosiu ir žaisiu. Rinktinė – pirmoje vietoje. Būtų gerai iki liepos pabaigos viską išspręsti. Manau, kad viskas įvyks greičiau ir nereikės tiek laukti. Pernai mano situacija buvo kitokia, nes buvau apribotas laisvas agentas. Šiemet neturėtų būti tokių problemų, kokios buvo pernai.

– Kodėl nusprendėte pakeisti agentūrą, atstovaujančią jums NBA lygoje?

– Po sezono peržvelgiau viską, kas įvyko gero ir blogo. Padėkojau B.J.Armstrongui ir agentūrai už darbą. Tačiau jaučiu, kad man reikia kitokio žmogaus ir kitokio požiūrio į mano situaciją NBA. Nauji agentai dirba gerai. Jie sakė, kad apie mano ateities planus teiravosi 14-ka NBA klubų. Tad negalvoju, jog situacija yra bloga ir kritinė. Tiesiog laukiu iki liepos 1 dienos (kai NBA klubai oficialiai galės pradėti pasirašinėti sutartis. - aut. past.).

– Kokią sutartį – ilgalaikę ar trumpalaikę jums žada naujieji agentai?

– Svarstysime abu variantus. Žinoma, man labiausiai priimtina trumpalaikė sutartis, su komanda, kuriai geriausiai tikčiau, kurioje galėčiau atsiskleisti. Pastarieji dveji metai buvo sunkūs, žaidimas geroje komandoje, kur propaguojamas man palankaus stiliaus krepšinis, man padėtų.

– Kaip vertinate savo sportinę formą?

– Pirmas dvi ar tris savaites po sezono ilsėjausi, o pastarąjį mėnesį sportuoju intensyviai. Lavinu ne tik krepšinio įgūdžius, darau ir įvairius kitokius pratimus, pavyzdžiui, pilateso. Stengiuosi stiprėti kitais atžvilgiais.

– Ko pasimokėte iš praėjusio sezono išbandymų?

– Buvo kritinis variantas, bet kai atvažiavau į „Pelicans“, visiems įrodžiau, kad man viskas gerai. Po to įvyko keitimai, dėl kurių aš nieko negalėjau padaryti. Pabaiga buvo tokia, kokia ji buvo. Norėjau žaisti daugiau, bet taip išėjo. Naujasis Orleanas suteikė mums tai, ko reikėjo, tad ir aš judu į priekį.

– Galbūt jūsų planuose yra persikėlimas į Europą? Ar vistik dar norėtumėte įrodyti, kad galite gerai rungtyniauti ir NBA?

– Manau, kad galiu įrodyti ir tikiuosi, kad įrodysiu. Reikia tik laiko ir tinkamos komandos.

– Ar nejaučiate buvusių nugaros traumų padarinių?

– Šiuo metu nejaučiu, bet turiu prisižiūrėti, kaip ir kiekvienas žmogus, turėjęs traumų. Panašiai, kaip kad po kelio traumų būna, taip pat ir aš turiu atlikti pramankštą, reguliariai atlikti kai kuriuos specialiuosius pratimus.

– Jūs buvote bene vienintelis Lietuvos krepšininkas, kuris viešai pasisakė apie nuskambėjusius „Lietuvos ryto“ klubo buvusio prezidento Gedvydo Vainausko rasistinius žodžius. Tai darėte todėl, jog sulaukėte atgarsių JAV?

– Nelaukiau jokio atgarsio, tiesiog manau, kad tai yra teisinga. Savo aplinkos žmonių aš neskirstau, nei pagal rasę, nei kitaip. Turiu visokių odos spalvų, visokių religijų draugų. Jei jis yra geras žmogus, jis bus geras žmogus. Tad G.Vainausko žodžiai žeidė mano draugus, todėl nusprendžiau, kad turiu juos apginti. Tuo metu, kuomet tie žodžiai pasirodė viešoje erdvėje, aš buvau Vankuveryje. Ten su manimi buvę draugai klausinėjo: „Kaip suprasti? Kokia čia nesąmonė?“. Jei būčiau nutylėjęs savo poziciją, galėjo susidaryti vaizdas, kad esu G.Vainausko pusėje. Tad išsakiau, ką iš tiesu galvoju apie tokius vertinimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių