Quantcast

A. Sabonis: man visur labai gerai

Kauno "Žalgirio" komandoje 1981-aisiais debiutavęs Arvydas Sabonis tuo metu nustebino ne vien krepšinio, bet ir kitų sričių, tarp jų – sociologijos, specialistus.

Kauno "Žalgirio" komandoje 1981-aisiais debiutavęs Arvydas Sabonis tuo metu nustebino ne vien krepšinio, bet ir kitų sričių, tarp jų – sociologijos, specialistus.

Norėjo padėti

Lilijana Miškinienė, kurią vyresnio amžiaus kauniečiai prisimena kaip itin originalią sovietmečio sociologę, savo archyve aptiko senus užrašus.

Jie mena tuos laikus, kai A.Sabonis dar tik buvo pradėjęs savo karjerą "Žalgirio" komandoje.

"Tai buvo 1983-iųjų sausio pabaiga. Tuomet aš, vadovavusi "Žalgirio" sveikatingumo klubui, žaidusi tinklinį bei dirbusi trenere ir sociologe Mokslų akademijoje, pasisiūliau Lietuvos krepšinio federacijai vykti kartu su "Žalgirio" komanda į Maskvą, kur mūsų krepšininkų laukė rungtynės su Maskvos CSKA bei "Dinamo" komandomis. Savo prašymą motyvavau tuo, kad noriu psichologiškai padėti krepšininkams po triuškinamai namuose pralaimėtų rungtynių. Mano prašymas buvo patenkintas", – 32-ejų metų senumo įvykius prisiminė L.Miškinienė.

Viešbutis – be valgyklos

Pasak L.Miškinienės, žalgiriečiai buvo apgyvendinti nykiame viešbutyje Maskvos pakraštyje, jame nebuvo net paprasčiausios tų laikų valgyklos.
Kauniečių nuotaika po pralaimėjimų buvo labai slogi.

"Ypač prislėgtas atrodė Sergejus Jovaiša, – prisiminė pašnekovė. – Ėjau pasikalbėti su krepšininkais jų kambariuose, kuriuose jie gyveno gal net po keturis. Atsimenu, kad labai prastai jautėsi ir Mindaugas Lekarauskas, kurį kankino, mano galva, tulžies uždegimas – daviau tabletę skausmui numalšinti. Viename kambaryje ant lovos gulėjo Gintaras Krapikas ir skaitė knygą, o šalia, ant kitos lovelės, vargo Arvydas Sabonis. Ji mūsų milžinui buvo aiškiai per trumpa – Arvydas gulėjo ant nugaros, sulenkęs kojas per kelius, o pėdos lietė grindis. Iškviečiau viešbučio administratorių ir paprašiau papildomo minkšto pufo bei dar vieno pledo krepšininko kojoms. Rusai tai sutvarkė."

Žaidėjai buvo atviri

Specialistės pokalbiai su žalgiriečiais nenuėjo veltui – "Dinamo" komanda buvo paguldyta ant menčių, puikiai sužaista ir su CSKA.

Norėdama daugiau sužinoti apie krepšininkų savijautą prieš rungtynes, L.Miškinienė pateikė jiems klausimus ir paprašė atsakyti raštu.

"Labiausiai nudžiugino ir maloniai nustebino trumpi, dalykiški jaunojo A.Sabonio atsakymai. Juos, kaip ir kitų žaidėjų anketas, išsaugojau iki šių dienų, – pasakojo L.Miškinienė. – Anuomet klausinėjau sportininkų įvairių dalykų: apie jų miegą, kas jiems svarbiau renkantis drabužį – spalva ar audinio piešinys, struktūra, ar po treniruočių išlieka noras rungtyniauti, kokius komandos draugus labiau vertina, kas jiems gyvenime svarbiausia, kokiam poilsiui teikia pirmenybę, kokios mėgstamos ir nemėgstamos spalvos. Iš atsakymų buvo galima daug ką pasakyti apie žmogų, o tai labai svarbu žinoti formuojant komandą."

Išvadų neprireikė

A.Sabonis rašė, kad miega gerai, daug sapnuoja, o drabužius renkasi pirmiausia pagal spalvą.

"Žalgirio" vidurio puolėjas teigė, kad žaisti krepšinį nori visada – net ir po varginančių treniruočių, tačiau labai kremtasi, kai komanda pralaimi. Jam labiausiai patinka šnekūs ir linksmi komandos draugai. Krepšinis Arvydui – svarbiausia gyvenime, didelis malonumas, kaip ir poilsis prie ežero, kaime.

Mėgstamiausios A.Sabonio spalvos – geltona, žalia, raudona (tai jis rašė 1983-iaisiais!), o nemėgstama – juoda.

Kiekvienos rungtynės Arvydui ištampo nervus, bet jis neturi jokių priekaištų, pageidavimų nei komandos draugams, nei treneriui – jam "visur labai gerai".
"Tai buvo gero, jautraus būdo, didelės atsakomybės krepšininko ir mylinčio Lietuvą žmogaus atsakymai. Deja, mano išvadų apie kiekvieną krepšininką komandos vadovams anuomet neprireikė", – apgailestavo pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių