Quantcast

Belgrado pamokas išmokęs „Žalgiris“ viliasi įsitvirtinti tarp Eurolygos geriausiųjų

Kauno „Žalgirio“ logotipas – greta Madrido „Real“, Stambulo „Fenerbahče“ ir Maskvos CSKA logotipų. Pauliaus Jankūno ir Kevino Pangoso nuotraukos – šalia Luka Dončičiaus, Sergio Rodriguezo, Jano Vesely ir kitų nuotraukų.

Toks vaizdas maloniai stebino Belgrade, bet jis neturėtų stebinti ateityje, įsitikinęs „Žalgirio“ direktorius Paulius Motieūnas. Jis viliasi, kad patirtis šių metų Eurolygos finalo ketverte padės klubui ateityje, o žaidimas tarp stipriausių Europos komandų taps kur kas labiau įprastas, nei buvo paskutinius 19 metų.

Tinklalapyje „BasketNews.lt“ – pokalbis su P. Motiejūnu apie įspūdžius Belgrade ir klubo ateitį.

– Pauliau, šiemet pirmą kartą Eurolygos finalo ketverte buvote kaip jo dalyvis, o ne svečias. Kaip keičiasi paties vaidmuo tokiose varžybose ir dalyvavimas įvairiuose susijusiuose renginiuose, atvykus kaip dalyviui?

– Labai keičiasi. Iš tikrųjų netikėjau, kad bus toks kitoks emocinis jausmas. Anksčiau, kai važiuodavai, matydavai tuos komandų logotipus, tuos žaidėjus, ir atrodė, kad čia kažkas nepasiekiamo, nes tai aukščiausio lygio komandos. O paskui atvažiuoji ir žiūri, kad tave pasitinka ir į tave žiūri taip, tarsi atlikai kažką tokio, kas taip nelengvai pasiekiama. Pirmomis dienomis tai kažkiek jautėsi, bet paskui atsiranda treniruotės, ta pati rutina, kaip ir kiekvienų išvykos rungtynių, ir kitokio dėmesio nėra.

Aišku, tų kamerų ir žurnalistų yra daugiau. Kol esi aikštelėje, vyksta pasiruošimas, tai tarsi rengiamasi eilinėms rungtynėms. Bet kai atsidaro durys ir į aikštę subėga žurnalistai, supranti, kad finalo ketvertas yra kitas lygis.

– Ar tas dėmesys galėjo kažkiek paveikti ir žaidėjus?

– Manau, kad taip. Važiuoji ir matai visur iškabintas savo nuotraukas, tave visi kalbina. Kadangi tai vyksta pirmą kartą, manau, tai turėjo kažkiek įtakos. Dėl to visą laiką ir kalbame, kad kiti turi tos patirties. Mes kitą kartą irgi jau žinosime.

– Peršokant keliomis dienomis į priekį, ar nustebino tai, koks sutikimas laukė Kaune? Atrodė, kad tapote čempionais.

– Sutikimas buvo vau. Kai nusileidome ir pasakė, kad renginį tiesiogiai rodys televizija, kad vyks Rotušės aikštėje, galvojome, ar kas nors ateis. Aišku, patiems buvo džiaugsmo baigti sezoną pergale, bet iki idealaus scenarijaus pritrūko vienos pergalės.

– Koks buvo tas džiaugsmas laimėjus trečią vietą? Ir kaip tos nuotaikos keitėsi po pusfinalio pralaimėjimo?

– Po pusfinalio buvo tragedija. Tokia tuštuma. Labai kalė per galvą. Žaidėjai visi kalbėjo, kad tiek laiko komanda nebuvo buvusi finalo ketverte, Paulius (Jankūnas) atidavęs tiek metų, ir esu tikras, kad jų galvose buvo tokios mintys, kad galbūt jau nebebus tokio šanso. Tas vis tiek sukosi galvose. Grįžus po tokių rungtynių, viduje išgyveni, kad nepadarei visko, ką reikėjo ar ko tikėjaisi. Dėl to kitose treniruotėse ir buvo akcentas, kad mums svarbu, trečia ar ketvirta vieta. Gal CSKA ar Madridui tos trečios vietos rungtynės ne tiek įdomios ar svarbios, bet aš ir Jordi Bertomeu sakiau, kad mums tik duokite tas trečios vietos rungtynes bet kada ir mes jas tikrai žaisime ir stengsimės. Čia turbūt yra mentalitetas. Kaip ir Eurolygoje diskutuojama, kai pasidaro aiškios pirmojo aštuoneto komandos, ar verta žaisti kitoms. Čia yra komandos mentalitetas – tu turi turėti kovotojo dvasią ir eiti kovoti. Ta pergalė dėl trečiosios vietos kažkiek nepasitenkinimą savimi nustūmė. O dar tas žmonių sutikimas… Gal kažkada greitai suvoksime, kad čia geras pasiekimas.

– Visą finalo ketvertą stebėjo prezidentė, į finalo kovas atvyko ir Ministras Pirmininkas. Kiek smagu sulaukti tokio valdžios dėmesio?

– Labai smagu, taip pat smagu, kad ir rungtynes rodė nemokamas TV3 kanalas. Mes nuolat kalbame, kad taip ir turėtų būti. Premjeras atvažiavo pažiūrėti rungtynes ir dėl trečios vietos, nors veikiausiai galėjo nevažiuoti po to, kai nepatekome į finalą. Mūsų darbe, kur reikia aiškinti, kiek svarbu sportas ir kad krepšinis yra religija, sulaukus tokio dėmesio, yra geriau dirbti.

Kai prezidentė ėjo pas fanus (prieš mažojo finalo rungtynes), o žiūrovai skandavo „Lietuva, Lietuva“, Eurolygos atstovai man rodė, kad ir jiems per rankas eina šiurpuliukai. Tada jie pajunta, kiek mums krepšinis yra svarbus. Grįžus į Kauną, Eurolygos atstovams siunčiau ir vaizdus iš mūsų pasitikimo. Jie tuo žavisi. Neatsimenu, kad ką nors būtų pasitikusi tokia minia, kai iškovojama trečia vieta.

– Kiek klubas pardavė bilietų į Eurolygos finalo ketvertą?

– Apie 1100. Galėjome parduoti dar bent 500 bilietų, jeigu juos būtume gavę anksčiau. Bet kai gauni papildomus bilietus likus savaitei iki renginio, žmonėms per sunku viską planuoti: atostogas darbuose, keliones, viešbučius. Eurolyga turėjo apklausti visus klubus, kas atsisako bilietų, kas neatsisako, ir per tą tarpą praėjo per daug laiko. Aišku, jeigu mes turėtume lūkesčius, kad žaisime finalo ketverte, tai žiūrovai galėtų bilietus nusipirkti vos paleidus juos į prekybą, kaip turkai ir padarė. Tada ir turėtume didesnę sirgalių armiją. Bet mūsų fanai vis tiek buvo nerealūs.

– Ar buvo skaičiuota, kiek fanų buvo arenoje? Nes atrodė, kad sekmadienį jų tribūnose buvo daugiau nei penktadienį.

– Buvo daugiau. Sakė, kad gerokai virš 2000, nors tikslių skaičių mes nežinome.

– Grįžtant prie politikų – pirmadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad bus svarstoma galimybė grąžinti „Žalgiriui“ 2 mln. litų skolą, likusią nuo triumfo 1999 metais. Jeigu apie tai pats užsiminė garsiai, matyt, dėl to jau turėjo būti apkalbėta?

– Mes kalbėjome apie tai rungtynių metu. Pats Premjeras apie tai prisiminė. Mes bandome atsekti, kokia ta suma buvo pažadėta, bet man regis, ta skola ir buvo apie 2 mln. litų. Kai „Žalgiryje“ buvo pirmoji krizė (2008 metais), buvome skolingi mokesčių už daugiau nei 2 mln. litų. Tada važiavome ir prašėme, kad tą skolą padengtų kaip mūsų nesumokėtus mokesčius, bet tada nieko nesigavo.

– Kiek apskritai šį sezoną buvo viršyti finansiniai lūkesčiai, lyginant su tuo, kas buvo prognozuota prieš sezoną?

– Viską paskaičiuosime, dar nežinau. Bet viršijome. Ketvirtfinalis Kaune labai prisidėjo, iš tų dvejų rungtynių buvo beveik milijonas eurų pajamų.

– Tai buvo brangiausi ketvirtfinalio bilietai Europoje ir dalis sirgalių liko užsigavę dėl tokių kainų. Bet tai, kad viską pardavėte, pateisino kainas?

– Nepatenkintų visą laiką būna. Bet kokį renginį darant, ar krepšinį, ar koncertą, visada sprendi dėl kainos. Jeigu pardavei viską, vadinasi, gera kaina. Jeigu nepardavei, reiškia per brangiai. Jeigu greitai pardavei, reiškia per pigiai.

Reaguodami į tai, kad buvo daug nepasitenkinusių, padarėme 50 proc. nuolaidą antrosioms rungtynėms, nors kai buvo tokia euforija, galėjome ir be tos nuolaidos lygiai taip pat viską parduoti. Bet mes tikrai norime, kad fanai būtų patenkinti. Normalu, kad kaina didesnė, padarėme akcijų su marškinėliais, bet reikia suprasti, kad tai – pinigai klubui: premijos, algos ir taip toliau.

– Ar šį sezoną, surinkus daugiau pinigų, bus panaikintos visos likusios skolos?

– Taip. Planas yra toks, kad grąžinsime skolas. O jeigu dar skolą grąžins Vyriausybė, tai bus investicija į kitą sezoną. Investicija šitiems vyrams, kurie tai uždirbo ir visa tai padarė. Labai norėtųsi, kad taip būtų. Tada turi didesnį biudžetą ir gali pakonkuruoti dėl svarbesnių žaidėjų.

– Užsiminėte apie žaidėjus – kokie prioritetai dėl jų bus vasarą?

– Svarbiausia – treneris, o po to dėliosimės visas pozicijas. Jeigu išeina Kevinas, kas yra labiausiai tikėtina, tai reikės naujo įžaidėjo. Bet viskas prasideda nuo trenerio, nieko naujo nepasakysiu. Dėl to visi ir prašo, kad jis pasiliktų. Normalu, treti metai yra ta pati situacija. Mes turime sistemą, visi sutariame, matome, kad rezultatai metai iš metų gerėja ir žinome, kad nereikia nieko įkalbinėti. Tiesiog surinkti didesnį biudžetą ir duoti visiems daugiau uždirbti.

– Pernai laukdami Šarūno Jasikevičiaus sprendimo, jūs pasirašinėjote sutartis su naujais žaidėjais ir komanda buvo anksti sukomplektuota. Ar kažkas panašaus gali būti ir šiemet?

– Taip. Tas darbas vyksta, finaliniame ketverte buvo labai daug susitikimų. Jau yra sąrašai, su treneriu žiūrime, dėliojamės. Bet kuriuo atveju komanda bus renkama, žais, tik prioritetas išlaikyti trenerį, kad nereiktų laukti dar 19 metų (iki kito finalo ketverto). Kodėl negali būti norma, kad esame jei ne finalo ketverto, tai aštuoneto komanda? Aišku, suprantu, kad tai be galo sunku ir taip toliau, bet jeigu viskas veikia, bandome to laikytis ir nieko nekeisti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių