Australijos krepšinio rinktinė pasaulio čempionate Ispanijoje sukėlė nemažai triukšmo. Vieni australus įsiminė dėl skandalingo ir, kaip įtariama, tyčinio pralaimėjimo Angolos ekipai, kiti – dėl to, kad jiems vieninteliams pavyko įveikti Lietuvos ekipą grupės etape.

Kad ir kaip būtų, Australijos komanda dar sykį patvirtino, kad yra kietas riešutėlis net stipriausioms pasaulio ekipoms.

Neseniai Kaune viešėjusi Australijos lietuvė Irena Stumbrienė atskleidė įdomių faktų apie šios šalies krepšinį. Be kitų, ir trenerės darbo patirties turinti moteris papasakojo apie didžiulį mūsų tautiečių indėlį į Australijos profesionalios krepšinio lygos (NBL) ir kitas užuomazgas. I.Stumbrienė prisidėjo ir prie bene ryškiausios australų krepšinio žvaigždės Andrew Gaze‘o karjeros. Lietuvė tapo pirmą būsimosios legendos trenere.

Savo prisiminimais I.Stumbrienė pasidalijo su Sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku ir "Kauno diena". Taip pat viešnia ir vienas vizito iniciatorių Giedrius Kalninis perdavė keletą eksponatų muziejaus archyvams.

"Norime, kad Australijos lietuvių sporto pasiekimai būtų tinkamai įamžinti ir atspindėti Sporto muziejuje. Tikimės, kad šie kontaktai virs ilgalaikiu bendradarbiavimu", – teigė G.Kalninis.

"Tarkime, Lietuvoje galbūt ne visi atsimena tokį garsų žaidėją kaip Edas Palubinskas. Šis mūsų atstovas ryškiausiomis spalvomis spindėjo ir NBA, ir olimpiadose", –  pasakojo I.Stumbrienė.

Pašnekovės primintas E.Palubinskas dar tolimais 1975-aisiais metais pateko į NBA – Atlanta "Hawks" klubą. Australijos lietuvis paliko ryškų pėdsaką vasaros olimpinių žaidynių krepšinio turnyrų istorijoje. Jis tapo absoliučiai rezultatyviausiu 1976 m. Monrealio olimpiados žaidėju, o 1972-aisiais Miunchene pagal šį rodiklį buvo antras. Prieš daugiau nei dešimtmetį E.Palubinsko pavardę vėl linksniavo viso pasaulio žiniasklaida. Mat jam Los Andželo "Lakers" klubas patikėjo individualų darbą su tuomete NBA superžvaigžde Shaquille‘u O‘Nealu. Lietuvis padėjo vidurio puolėjui gydyti jo Achilo kulną – pagerinti smarkiai šlubavusią baudų metimo techniką.

– Ar tiesa, kad Australijos krepšinio kilimas prasidėjo būtent nuo lietuvių?

– Iš tiesų didžiausiu postūmiu Australijos krepšiniui tapo Leono Baltrūno atvykimas. 1937 ir 1939 m. Europos čempionas po karo gavo Valdo Adamkaus įgaliojimą ir iš Vokietijos, kur laikinai buvo apsistojęs, atvyko į Australiją. Jis prisidėjo prie gausios lietuvių bendruomenės ir pasėjo tą mūsų sporto ir kultūros grūdą. Jis įsteigė lietuvių sporto klubą "Varpas". Beje, ir man teko garbė būti šio klubo pirmininke. L.Baltrūnas taip pat buvo Fizinio auklėjimo sąjungos pirmininkas. 1955 m. L.Baltrūnas tapo Australijos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu. Jo padedami australai pamažu ėmė patekti į aukščiausio lygio turnyrus – olimpines žaidynes, pasaulio čempionatus, į kuriuos anksčiau nepatekdavo. Manau, kad lietuviai, ir konkrečiai L.Baltrūnas, turėjo nemažai įtakos ir australų žaidimo stiliui. Jie, kaip ir mes, mėgsta technišką, komandinį žaidimą, taikliai meta tritaškius.

– Ar tarp dabartinių Australijos lietuvių krepšinis taip pat populiarus?

– Iš dabartinių lietuviukų, žaidžiančių krepšinį, retas kuris kalba gimtąja kalba, bet dvasioje lietuvybę išlaiko. Australijoje veikia daug lietuvių sporto klubų, vienijančių kelis tūkstančius tėvynainių. Be minėto Melburno "Varpo", yra ir Adelaidės bei Džilongo "Vytis", Sidnėjaus "Kovas" ir kiti. Šiemet Sidnėjuje vyks didelė Australijos lietuvių sporto ir dainų šventė. Beje, tokios šventės mums svarbios ne tik pramogine ar kultūrine prasme, nes jose ir susipažindavome su savo tautiečiais, net sukurdavome šeimas. Žinoma, keičiantis kartoms lietuviai asimiliuojasi, pamiršta kalbą, papročius. Tačiau krepšinį jie myli ir kai kurie netgi veržiasi žaisti į Lietuvą. Pernai Džilongo "Vytis" buvo atvykęs į Lietuvą ir dalyvavo 9-osiose pasaulio lietuvių žaidynėse.

– Ar jūs pati žaidėte krepšinį?

– Iki 30-ies rungtyniavau ir Australijoje, ir Kanadoje. Tuo metu "Varpo" moterų komanda mesdavo iššūkį pajėgiausiems Australijos moterų krepšinio klubams ir neretai laimėdavo. Aš pati pretendavau į Australijos rinktinę. Mano draugė Rasa Milvydaitė į ją pateko, o aš lyg tyčia atrankos dieną patyriau traumą, tad šios durys užsitrenkė. Vėliau man teko dirbti Australijos moterų krepšinio federacijoje, taip pat teisėjauti varžyboms ir netgi padirbėti rungtynių komentatore.

– Ar teko paragauti ir trenerės duonos?

– Treniravau mergaičių iki 12, iki 14 metų amžiaus grupes. Iš viso dirbau apie 30 metų. Teko patreniruoti ir Andrew Gaze‘ą, kuris vėliau žaidė NBA (NBA čempionas, FIBA geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų 50-uko narys – aut. past.). Puikiai pažinojau jo tėvus. Jie atvesdavo mažąjį Andrew į aikštelę ir mes kiekvieną sekmadienį su juo tobulindavome žaidimo įgūdžius.

– Australijoje rungtyniavo ir keletas žinomų Lietuvos krepšininkų – Rimas Kurtinaitis ir Romanas Brazdauskis. Ar teko su jais pabendrauti?

– Be abejo. Su Rimu bendravau ir Lietuvoje, kai 1998 m. atvykau į pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Jis tuo metu vadovavo Kūno kultūros ir sporto departamentui ir priėmė mūsų delegaciją. Su Rimu esu dariusi interviu Australijos žiniasklaidai.