Pradėkime nuo to, kad norėdami dalyvauti Dakaro ralyje privalote sulaukti 18 metų ir turėti tarptautinę lenktynininko licenciją. Ji įrodo jūsų kompetencijas ir pažymi, kad žinote, kaip elgtis lenktynių trasoje, užtikrinate savo ir kitų dalyvių saugumą bei varžybose elgiatės adekvačiai. Dakaro ralyje yra kelios klasės: motociklų, keturračių, lengvųjų automobilių, bagių ir sunkvežimių. Tad dalyvauti galite su viena iš pasirinkto tipo sportine technika. Apskritai lengvieji automobiliai skirstomi į keturias grupes: T1 (prototipai arba perdaryti sportiniai automobiliai), T2 (šiek tiek modifikuoti gamykliniai automobiliai), T3 (lengvieji bagiai) ir T4 (sunkvežimiai).

Teisingos ir neteisingos

Pagrindinį Dakaro ralio taisyklių dokumentą sudaro 163 puslapiai, tad pakilus starto vėliavai neužtenka vien spausti akceleratorių ir važiuoti, kur kreipia šturmanas. Kiekvienas lenktynininkas ir šturmanas šias taisykles turi mokėti kaip Dešimt Dievo įsakymų. Dakaro taisyklės parašytos trimis kalbomis: prancūzų, anglų ir ispanų. Taigi galite rinktis tą, kurią suprantate geriausiai. Tačiau yra vienas keblumas – jeigu pasirinksite ne prancūziškąjį variantą, jūsų turimos taisyklės bus antros pagal teisingumą.

Ką tai reiškia? Dakaro organizatoriai – prancūzai, tad ir pagrindinės taisyklės yra parašytos prancūzų kalba. Jeigu nutiktų taip, kad anglų ar ispanų vertime pasitaikytų dviprasmybių ar klaidų – viršenybę ima prancūziškai parašytos taisyklės.

Sportininkų patogumui Dakaro taisyklėse įterptas ir skyrius "Terminologija". Čia randama beveik 50 terminų ir jų paaiškinimų. Pavyzdžiui, kas yra bivakas, dalyvis ar kelio knyga. Tačiau ir tai nėra viskas, ką privalo žinoti Dakaro ralyje dalyvauti norintis sportininkas. Kiekvienos oficialios automobilių sporto varžybos, visų pirma, privalo atitikti oficialius FIA (Tarptautinės automobilių sporto federacijos) reglamentus. Tai reiškia, kad reikia išmanyti ne tik Dakaro taisykles, bet ir FIA nuostatas, į kurias neretai nukreipiama ir iš Dakaro taisyklių. O tai reiškia dar papildomus tūkstančius puslapių skaitinių. Naivu tikėtis, kad visi lenktynininkai mokėtų absoliučiai visas taisykles. Todėl kai kurios komandos samdo komandos vadovą. Šis žmogus būna ne tik atsakingas už komandos vadovavimą, bet ir puikiai supranta lenktynių taisykles.

Tačiau bene pati įdomiausia Dakaro ralio taisyklė, kuri yra net paryškinta, skelbia: "Viskas, kas nėra leidžiama, suprantama kaip draudžiama."

Tačiau bene pati įdomiausia Dakaro ralio taisyklė, kuri yra net paryškinta, skelbia: "Viskas, kas nėra leidžiama, suprantama kaip draudžiama." Tad jeigu kyla abejonių dėl vienokio ar kitokio manevro, o jūsų šturmanas, komandos vadovas ar jūs pats nerandate jokios informacijos apie tai – geriau pamirškite šią idėją.

Lipdukas už 3 tūkst. eurų

Kaip ir visose lenktynėse, bolidai turi starto numerius. Kartais įvyksta taip, kad sportininkai juos pameta. Tad jeigu jūs pamestumėte vieną starto numerį, organizatoriams tektų pakloti 10 proc. starto mokesčio dydžio baudą, tai yra maždaug 2,8 tūkst. eurų už vieną lipduką.

Praradote du starto numerius? Bauda dvigubėja ir jūs mokate virš 5 tūkst. eurų baudą. Tiesa, baudos taikomos ir pametus lipduką, ant kurio nurodyti lenktynininko ir šturmano vardai bei valstybės, kuriai atstovauja, vėliavos. Toks pamestas lipdukas jūsų kišenę paploninti gali net 3 tūkst. eurų.

Žinoma, didžiausia bauda – diskvalifikavimas. To sulaukti galite, jeigu pasikeis ekipažo sudėtis, pavyzdžiui, nutarsite naudotis kito šturmano pagalba. Nerekomenduojama keisti bolido dalių, kurios yra plombuojamos. Į plombuojamų dalių sąrašą patenka automobilio kėbulas, variklio blokas, oro ribotuvas, draudžiama keisti ratų eigą ir kai kuriuos kitus techninius elementus, kurių koregavimas ar keitimas gali padidinti pranašumą prieš varžovus.

Draudžiami net laikrodžiai

Dakaro ralyje šturmanas vadovaujasi organizatorių duota kelio knyga. Naudotis kitomis priemonėmis, padedančiomis orientuotis vietovėje, griežtai draudžiama. Į šį sąrašą patenka žemėlapiai (bet kokia forma) ir laikrodžiai, turintys GPS funkciją. Tiesa, mobilųjį telefoną turėti galima, tik ne bolido kabinoje. Benediktas Vanagas, "General Financing Team Pitlane" komandos lyderis, pasakoja, kad "Toyota Gazoo Racing Hilux" turi specialią ir, svarbiausia, legalią vietą šiam įrenginiui. Saugumo sumetimais privaloma turėti GSM (palydovinį) telefoną, bet juo naudotis galima tik išlipus iš automobilio.

Siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnį Dakaro maratono saugumą, viena taisyklių nurodo sustoti ir padėti kitiems dalyviams, jeigu jų sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Ir šios taisyklės laikytis privaloma. Kita saugumo taisyklė – greičio gesinimo zonos. Dakare kartais tenka važiuoti per gyvenvietes, saugomas teritorijas ar ūkius. Tokiose vietovėse privaloma neviršyti kelio knygoje nurodyto greičio, kuris gali siekti nuo 30 iki 90 km/val.

Kalbant apie greitį – saugumo sumetimais kai kurioms Dakare dalyvaujančioms technikos kategorijoms greitis yra limituotas, atvirkščiai nei, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių klasėje. Taigi yra dvi klasės – sunkvežimių ir lengvųjų bagių – kuriose negalima viršyti nustatyto greičio. Anksčiau šia technika važiuojantiems sportininkams greičio limitų nebūdavo, tačiau jeigu dabar norėtumėte dalyvauti Dakare su sunkvežimiu, negalėtumėte viršyti 140 km/val. greičio, o lengvuoju bagiu – 130 km/val.

Spąstai nepatyrusiems

Visas šių metų Dakaro maršrutas bus suskirstytas į tris lenktynių regionus: pirmasis ir labiausiai lankomas suksis aplink Pisko miestą, antrasis – aplink Markoną, trečiasis leisis dar žemiau į pietus nei Arekipa, kur sportininkai praleis savo poilsio dieną.

Sutrumpėjusią distanciją (šiemet ji sieks apie 5 tūkst. km) bus bandoma kamšyti kasdieniais siurprizais, kurie prasidės nuo pat pirmos dienos. Tradiciškai anksčiausiai ryte startuoja motociklų klasės lyderiai, juos seka keturračių klasė, tada automobiliai ir sunkvežimiai. Bet jau pirmąją dieną motociklų starto tvarka bus atvirkštinė, tai reiškia, kad pirmas vėžes tarp Limos ir Pisko paliks silpniausi maratono dalyviai. Jie neabejotinai klys, ir tai lems milijoną skirtingų užuominų visų klasių dalyviams bei galbūt lengvą chaosą su navigacija susipykusiems sportininkams. Antrą dieną pirmieji prie starto stos jau ne motociklų klasės atstovai, o automobiliai. Tokia pati "pramoga" buvo pasiūlyta ir pernai, tai lėmė, kad visi lyderiai stengėsi pirmą dieną labai nespausti todėl, kad netektų tapti tuo žmogumi, kuris ankstyvą rytą žvelgia į dykumą, kurioje nėra vėžių, diktuojančių teisingą kryptį. Toks taktinis manevras dažniausiai atsiperka, tačiau gana sunku atspėti, kiek lėčiau turi važiuoti, kad būtum ne pirmas, bet ir nepralaimėtum ralio antrą dieną. Trumpai tariant, maratono organizatoriai bando iš proto išvesti komandų strategus ir tai labiausiai paveikia nepatyrusias komandas.

Vargas prieš poilsį

Trečią dieną bus pristatytas naujasis kopų masyvas: čia kojos nekėlė nė vienas iš dalyvių, tad jeigu nepasiklydote nei pirmą, nei antrą dieną – puiki proga pasižymėti. Po šių strateginių žaidimų ir kantrybės tikrinimo ateis laikas, skirtas pribaigti silpnuosius, – maratono dienos. Dalyviai dvi dienas nematys savo mechanikų rankų, privalės patys tvarkyti savo techniką, ją tausoti ir kliautis tik savimi. Kadangi organizatoriai stengiasi kiekvieną dieną paįvairinti, šiemet maratono dienų greičio ruožai tęsis 800 km. Paprastai tariant – nukeliaujate iš Vilniaus į Varšuvą bekele, ten pamiegate palapinėje ir ryte vėl bekele sukate atgal.

Po penkias dienas truksiančio tikrai nuoširdaus organizatorių bandymo sutrumpinti eiles bivako valgykloje, dalyviai pagaliau gaus pailsėti. Arekipos miestas reikš internetą, miegą ir galimybę iš sportinio kombinezono išsikratyti ten jau kone savaitę tūnantį smėlį. Tačiau ši para virs košmaru komandų mechanikams, kurie turės suteikti technikai pradinę jos būklę. Toliau laukiančios trys dienos, kaip teigia organizatoriai, nebus labai ypatingos, tačiau akį patraukia pagal Dakaro standartus trumpos distancijos – 200–300 km greičio ruožų. Vis dėlto Peru kopos leis kiekvieną metrą patirti iš labai labai arti. Kartu ir faktiškai dukart ilgesnės pervažiavimo distancijos, tad vienaip ar kitaip laiko prie vairo praleisti teks.

Masinis startas

Devinta maratono diena vėl pasiūlys naujovę – masinį startą. Jeigu pernai ir ankstesniais metais jis buvo suskirstytas klasėmis, tai šiemet jos bus maišomos ir kartu startuos visi. Nieko nėra smagiau, kaip sėdėti ant savo motociklo, žvelgti į maloniai tyvuliuojantį pasiilgtą vandenyną, džiaugtis, kad pasiekei devintą maratono dieną ir uostyti juodus šalia stovinčio "Kamaz" dūmus. Pirmieji startai bus tikrai smagūs: puikūs vaizdai žiūrovams, kadrai zujantiems sraigtasparniams, tačiau starto vieta netruks tapti viena didele duobe, taip dar kartą išbandydama iš paskutiniųjų finišą bandančių pasiekti komandų jėgas.

Vieną pirmųjų savo masinių startų, tiesa, tąkart ant išdžiūvusio ežero, puikiai pamena ir "General Financing Team Pitlane" lenktynininkas Benediktas Vanagas: "Buvo labai įdomi patirtis, nes po duoto starto iki galo nuspaudęs akceleratoriaus pedalą laikiau gal 40 min". Po masinio starto pajūrio smėliu, liks viena diena, kurią, Dakaro standartais, galima vadinti simboline – truputį daugiau nei 100 km laikui ir kelionė iki podiumo. Sutrumpėjęs maršrutas, simbolinė paskutinė renginio diena ir didelės pastangos sujaukti dalyvių rikiuotę nebyloja apie gerus Dakaro ralio laikus. Tai patvirtina jau atvirai girdimos kalbos dėl sunkiausių pasaulio lenktynių grįžimo į Afriką. Ar šis, galima sakyti, kiek apgriuvęs, Dakaras gali nuvilti? Organizatoriai, komunikacijos trukdžiai, nepatogumai ir visi kiti buitiniai dalykai gal ir gali, tačiau Peru kopos niekada nenuvils.