Europos regbyje bręsta reformos, paliesiančios ir Lietuvą. Apie tai sužinojo mūsų šalies atstovai, dalyvavę Europos regbio sąjungos (ERS), kitaip vadinamos „Rugby Europe“, konferencijoje Anglijoje. „Naujienų nemažai, bet svarbiausia, ką pajutome, tai pasikeitusį požiūrį į Lietuvos regbį. Jis tapo tikrai pagarbesnis“, - pasakojo iš Londono grįžęs Vytautas Vasilenka.

Kaunietis ne pirmi metai yra „Rugby Europe“ valdybos narys. Tad prieš keletą dienų buvo pakviestas aptarti naujienų ir Senojo žemyno regbiui aktualių problemų.

„Regbio populiarumas auga ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Iškalbingas pavyzdys: iki 2016 metų vasaros olimpinių žaidynių – dar daugiau nei metai, o bilietai į olimpines regbio varžybas, jau išgraibstyti. Tuo pasigirti gali vos kelios sporto šakos pasaulyje“, - pasakojo pašnekovas.

- Kur vyko regbiui itin reikšminga konferencija?

- Pirmiausia nudžiugino tai, kad konferencija vyko Londono primiestyje Tvikenheme. Tai viena Anglijos regbio sostinių. Vos atvykus į miestelį pasitinka užrašas: „Sveiki atvykę į Anglijos regbio namus“. Šis apibūdinimas nėra laužtas iš piršto. Regbis ten fantastiškai populiarus. Neveltui Tvikenheme stovi net 82 tūkst. vietų regbio stadionas. Ten yra vienintelis pasaulyje regbio muziejus. Jame lankiausi dar 1999 metais. Jis gerokai pasikeitė. Kaip ir pats regbis.

- Kokias naujoves aptarėte Londone?

- Pirmiausia tai, jog Europos čempionatai nuo šiol turėtų vykti kiekvienais metais. Tiek vyrų, tiek moterų bei visų jaunimo amžiaus grupių. Iki šiol buvo dviejų metų ciklas ir tai stabdė mažesnių šalių rinktinių progresą. Konferencijoje sužinojome, jog norą dalyvauti moterų Europos pirmenybėse pareiškė ir JAV, Kanados bei Azijos šalių rinktinės. Taip pat nuspręsta naikinti 19-mečių amžiaus grupės čempionatus. Manoma, kad amžiaus skirtumas tarp 19 ir 20 metų žaidėjų yra minimalus ir jie gali varžytis viename turnyre. Taip būtų sutaupoma nemažai lėšų. Atsirado reikalavimas licencijuoti visus stadionus ir aikštes, kaip kad yra futbole. Nebus galima rungtyniauti atstiktinėse aikštėse. Didžiulis dėmesys skiriamas ir kovai su dopingu. Nors regbiui tai dar nėra labai aktuali problema, nežinau, kad būtų diskvalifikuoti žaidėjai.

- Ar kalbėta ir apie pinigus?

- Taip, ir nemažai. Iki šiol kiekviena šalis organizatorė, rengdama septyniukių čempionatus, kiekvienam dalyviui turėjo skirti po 20 eurų. Bendrai susidarydavo didžiulė suma, kuri užguldavo organizatorių pečius. „Grand Prix“ varžybose reikdavo padengti apskritai visas išlaidas. Dėl šios priežasties prestižinio turnyro turėjo atsisakyti ir Lietuva, nes tokia galimybė mums buvo siūloma. Dabar šią tvarką žadama peržiūrėti. Taip pat labai akcentuota būtinybė regbiui stiprinti komunikacijos sritį, bendradarbiavimą su žiniasklaida, savo sporto šakos propagavimą.

- Pastaraisiais metais Lietuvos regbis pasiekė nemenkų tarptautinių laimėjimų. Ar pajutote pasikeitusį požiūrį į mūsų šalį?

- Po regbio-7 rinktinės pasiekimų ir skambių pergalių požiūris pasikeitė akivaizdžiai. Mus kitaip vertinti pradėjo ne tik mažosios šalys, bet ir didžiosios regbio valstybės. Sulaukiau gausybės pakvietimų mūsų regbininkams į turnyrus Vokietijoje, Belgijoje, net Lenkijoje. Atvirai sakant, mūsų kaimynai buvo užrietę nosis, manė, kad jiems su mumis galynėtis neįdomu. Po pastarųjų lietuvių laimėjimų lenkai ėmė mus kviestis į solidžius turnyrus. Vadinasi, šio to pasiekėme. Beje, dabar regbio-7 sezonas jau baigėsi, rinktinė išsiskirstė, bet įsibėgėja didžiojo regbio, kuriame grumiasi po 15 žaidėjų, sezonas. Mūsų šalies nacionalinė komanda pradės atranką į Europos pirmenybes. Tikimės, kad šios varžybos užsuks ir į Kauną.