Vengrija, Ispanija, Norvegija, Prancūzija... Europą išraižiusi ir šešias užsienio kalbas pramokusi geriausia 2009, 2011, 2012 ir 2014 m. Lietuvos rankininkė Laima Bernatavičiūtė sugrįžo į gimtinę – ves į pergales gimtosios Garliavos komandą.

L.Bernatavičiūtė jau padėjo garliavietėms iškovoti trečią vietą tarptautiniame turnyre Kauno rajone ir buvo pripažinta naudingiausia "Garliavos SM-Cascada" ekipos žaidėja.

Valinga trisdešimtmetė moteris jau galvoja apie profesionalios rankininkės karjeros pabaigą.

"Nuo rudens pradėsiu mokytis masažo specialybės profesinio rengimo centre. Jau reikia rengtis kitam gyvenimo etapui, kai baigsiu baigsiu sportuoti", – sakė "Kauno dienai" L.Bernatavičiūtė.

– Laima, kas lėmė jūsų sprendimą sugrįžti į Lietuvą?

– Kažkada buvau pasakiusi, kad karjerą baigsiu ten, kur ir pradėjau. Atėjo laikas, kai labai pasiilgau šeimos, artimųjų, gimtinės. Mano draugas Mindaugas gyvena Lietuvoje, tad norėjosi čia ir susukti šeimos lizdą. Tačiau kelis metus iš eilės pasitaikydavo neblogų pasiūlymų iš užsienio klubų, tad grįžimą vis atidėdavau. Ir dabar, vos prieš kelias dienas, man skambino iš Rumunijos, Islandijos rankinio klubų, kvietė atvykti, bet jau tvirtai apsisprendžiau ir nepasidaviau jokiems įkalbinėjimams.

– Prieš porą metų į Lietuvą po ilgų sezonų, praleistų Vokietijoje, grįžęs žinomas treneris Antanas Taraskevičius Lietuvos moterų rankinio lygį įvertino lakoniškai: katastrofiškas. Ar jūsų neišgąsdino pirmieji įspūdžiai apie mūsų šalies ekipas?

– Neišgąsdino, nes žinojau, kur ateinu. Kita vertus, tikrojo lygio dar nespėjau pamatyti, nes žaidžiau tik viename turnyre ir susidūriau tik su čempionėmis – Kauno "ACME-Žalgirio" rankininkėmis. Tikiu, kad šį sezoną būsime pajėgios jas aplenkti. Garliavos komandoje radau daug gabių, norinčių tobulėti jaunuolių. Mano užduotis – perduoti joms savo patirtį ir padėti laimėti Lietuvos čempionatą. Juolab kad turime savo perliuką – Dianą Šatkauskaitę. Juokavau, kad ji bus atsakinga už puolimą, o mano žinioje liks gynyba.

– Gynyba – jūsų stiprioji žaidimo pusė?

– Daug kas priklauso nuo komandos, kokio stiliaus rankinį ji žaidžia. Metams bėgant vis labiau susitelkiu gynybos organizavimui, nors anksčiau neblogai sekdavosi atakuoti.

– Didžiausią profesionalios karjeros dalį praleidote Vilniuje, su "Egle" aštuonis kartus tapote Lietuvos čempione. Ar vilniečiai nemėgino prisivilioti? Gal jus kalbino ir Kauno žalgiriečių vadovai?

– Pasiūlymų buvo įvairių, kalbino ir vilniečiai, ir kauniečiai. Mano pasirinkimą apsistoti Garliavoje lėmė patriotiškumas ir tai, kad komandai vadovauja mano pirmoji trenerė Rita Urnikienė. Jei būčiau prisidėjusi prie "ACME-Žalgirio", konkurencija Lietuvos moterų rankinio lygoje dar sumažėtų.

– Kokias sąlygas kėlėte Garliavos klubui?

– Jei turite galvoje atlyginimą, nekėliau jokių ypatingų sąlygų. Žinant sunkią mūsų klubų ir federacijos finansinę padėtį, į padėtį reikia žiūrėti realiai.

– Kur baigėte legionierės karjerą?

– Praėjusį sezoną rungtyniavau Prancūzijos antrojoje pagal pajėgumą lygoje, Paryžiaus "Stella" klube.