Quantcast

Kauno dviratininkai – toli nuo lyderių

Ignalinoje surengtame Lietuvos dviračių plento čempionate jėgas išbandė daugiau nei 200 dviratininkų. Pirmenybėse žibėjo pajėgiausi šalies sporto šakos meistrai, o kauniečių tarp lyderių nebuvo.

Vyrų grupinėse lenktynėse pergalę šventė Ramūnas Navardauskas. „Cannondale“ komandos atstovas, pernai tapęs pasaulio čempionato prizininku, iki finišo atriedėjo su Tomu Vaitkumi. Pastarasis tik neseniai atnaujino profesionalią karjerą ir atstovauja Jungtinių Arabų Emiratų komandai „Al Nasr – Dubai“. T.Vaitkus, Lietuvos čempionu analogiškoje įskaitoje tapęs tris kartus, finišo tiesiojoje pasielgė džentelmeniškai, leisdamas jaunesniam kolegai laimėti be aršesnės kovos.

Bronzos medalį pelnė 2014 metų šalies čempionas Paulius Šiškevičius („Staki – Baltik vairas“). Ketvirtas finišavo jo komandos draugas Darijus Džervus. Penktą ir septintą vietas pasidalino praeityje žinomo dviratininko Raimondo Rumšo sūnūs – Linas ir Raimondas (abu „Soligo Amaru Sirio Palazzago“ klubas). Beje, broliai pasidalino pirmąją ir antrąją vietas jaunimo (iki 23 metų) įskaitoje. Suaugusiųjų įskaitoje tarp jų įsiterpė tituluotas dviratininkas Ignatas Konovalovas (FDJ).

Beje, nuo atžalų nedaug atsiliko ir pats R.Rumšas. Jis veteranų įskaitoje finišavo septintas.

Suaugusiųjų varžybose geriausiai tarp Kauno atstovų pasirodė Eimantas Gudiškis. Kauno „SM Gaja“ mokyklos atstovas nuo nugalėtojo atsiliko 11 min. ir 10 sek.

Moterų įskaitoje kauniečių tarp lyderių taip pat nebuvo. Titulą apgynė panevėžietė Daiva Tušlaitė („Inpa – Bianchi – Giusfredi“). Antra finišo tiesiąją kirto Silvija Latožaitė („Aromitalia – Vaiano“), trečia – kita panevėžietė Edita Janeliūnaitė.

Kodėl kauniečių nėra tarp įskaitų lyderių? To paklaustas „Jaunalietuvių Sporto Organizacijos“ treneris Viktoras Biga neslėpė, jog Kaune dviratininkų, galinčių pretenduoti į prizininkų gretas suaugusiųjų varžybose nėra jau senokai.

„Pagrindinė problema – tragiškas finansavimas. Juk dviračių sportas – techninė sporto šaka. Joje reikia investuoti į techniką. Bėgiodamas dviratininku netapsi“, - mūsų portalui sakė V.Biga.

Trenerio žodžiais, paprasčiausias dviratis, ant kurio galima mokinti jaunuosius sportininkus kainuoja nuo tūkstančio eurų. O tokių „metalinių žirgų“ reikia ne vieno.

„Dauguma geriausių lietuvių progresuoja užsienio klubuose, o kauniečių tarp tokių „legionierių“ šiuo metu nėra“, - pasakojo treneris.

V.Bigos žodžiais, didžiausias viltis kauniečiai sieja su jaunesnių amžiaus grupių sportininkais, kurie nuolat kopia ant prizininkų pakylos savo kategorijų šalies čempionatuose. Kauniečiai dviratininkai glaudžiasi Partizanų gatvėje esančioje „Gajos“ mokykloje.

„Pas mus treniruojasi apie pusšimtis jaunuolių. Tarp jų yra tikrai gerų vaikų. Tikimės, kad iš jų išaugs naujosios žvaigždės, tačiau vėlgi, labai daug lemia pinigai. Įsivaizduokite, jei netrukus Alytuje vyks jaunučių ir vaikų čempionatas, o mes mokykloje sprendžiame dilemą, iš kokių pinigų tenai nuvykti“, - gūžčiojo pečiais V.Biga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip

Taip portretas
Taip, treneris labai aiškiai įvardijo Kauno sporto mokyklų problemas dėl vargano finansavimo, nes savivaldybė didžiausią dalį sportui swkirtų lėšų skiria ne sporto mokykloms, o privačiam "Žalgirio" krepšinio klubui remti per VŠĮ "Krepšinio perspektyvos", nes tiesiogiai privataus klubo iš biudžetinių lėšų negalima remti. Taigi, kitiems telieka trupiniai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių