E.Riabko rizikingu lenktynių ant vandens sportu užsiima nuo pat vaikystės. Įspūdingą 20 metų stažą sukaupęs kaunietis yra nuskynęs Europos čempiono titulą F5 klasėje, tapęs Europos ir pasaulio čempionatų prizininku F4 klasėje, tačiau F2 lenktynėse jis dar tik skinasi kelią į elitą.

Pasaulio čempionato penktame etape Lietuvos vandens formulių lenktynių lyderis, palaikomas savo sirgalių, tikisi pasiekti geriausią sezono rezultatą.

– Metai po metų artėjate prie vandens formulių pasaulinio elito. Kaip jums klostosi šių metų pasaulio čempionatas?

– Šiemet svarbiausias tikslas buvo geresnės technikos įsigijimas, jos sureguliavimas ir pajautimas, o tai užtrunka tikrai ilgai. Deja, nepasisekė pirmuose dviejuose pasaulio čempionato etapuose. Pirmame etape per kvalifikaciją į mane atsitrenkė švedų lenktynininkas. Antrame etape negalėjau startuoti dėl mano mechaniko techninės klaidos. Trečiame etape finišavau aštuntas. Tai kol kas mano aukščiausias pasiekimas F2 klasėje. Ketvirtame etape rugpjūčio pradžioje buvau tryliktas. Dabar Zarasuose vyks penktas etapas. Namuose mano minimalus tikslas yra šešetukas.

Konkurencija mūsų varžybose yra milžiniška. Maždaug dešimt lenktynininkų ratą įveikia ne didesniu nei 1 sek. skirtumu. Todėl labai svarbu kvalifikacijoje užimti kuo aukštesnę vietą, nes startas iš aukštos pozicijos duoda daug pranašumų. Taip pat labai svarbu gerai startuoti. Prieš pirmąjį posūkį reikia būti tarp pirmų kelių lenktynininkų, nes jeigu būni kur nors viduriuke, prasideda visokie įvykiai, susistumdymai, avarijos. Nebūna varžybų be kokių nors incidentų. Žiūrint plačiau, pagrindinis šių metų tikslas dabar yra perprasti naująją techniką, susigyventi su ja, kad kitais metais nuo pat pirmojo etapo pirmaučiau.

– Į Zarasus susirinko greičiausi F2 klasės pasaulio lenktynininkai. Kurie sportininkai verti išskirtinio dėmesio?

– Atvažiavo du arabai iš Dubajaus ir Abu Dabio. Jie nuomojasi pačią profesionaliausią mechanikų komandą – tuos pačius italus, kurie gamina geriausius F2 klasės laivus. Jie tai gali sau leisti. Apskritai šiame sporte greičiausi yra skandinavai. Taip jau yra nuo senų laikų – jie turi senas tradicijas, taip pat turi daug vandens telkinių.

– Galima įsivaizduoti, kad tai brangus sportas. Kiek kainuoja išlaikyti komandą?

– Pasaulyje yra keturi pagrindiniai gamintojai. Neskaitant variklio ir visos įrangos, pats laivas kainuoja nuo 50 iki 80 tūkst. eurų. Variklio kaina siekia apie 20 tūkst. eurų. Brangus ir visas išlaikymas. Viena labai svarbi detalė, kurią reikia dažnai keisti, yra formulės sraigtas. Jis kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų. Turtingos komandos į varžybas atsiveža po 20 skirtingų sraigtų. Jie visi yra skirtingi, skirti minkštam, kietam vandeniui, skirtingoms oro sąlygoms. Mes juos Aleksote esančiose dirbtuvėse gaminamės patys. Šia prasme pranašumo turėti negalime, bet kaip ir daugelis lietuvių – sugebame iš nieko padaryti daug.

Šiame sporto labai daug kas priklauso nuo mechanikų. Jei turi surinkęs gerą komandą, kuri supranta techniką ir yra universali, gali pasiekti daug. Norint būti tarp geriausiųjų, itin aukšto lygio mechanikų komanda yra tiesiog būtina. Su manimi dirba ir į kiekvienas varžybas važiuoja penki mechanikai, tarp kurių yra mano tėvas. Kaip jau minėjau, Jungtinių Arabų Emyratų komanda varžyboms samdo visą italų formulių gamyklos komandą, kuriai vadovauja pagrindinis fabriko inžinierius.

– Ar F2 klasės pasaulio čempionate formulėms yra taikomi griežti reikalavimai?

– Po finišo iš formulių išpylus susikaupusį vandenį teisėjai sveria laivus. Pagal taisykles formulės kartu su pilotu svoris turi būti ne mažesnis nei 513 kg. Formulės ilgis turi būti mažiausiai 4,8 m. Visi lenktynininkai varžosi turėdami vienodus 2 taktų, 6 cilindrų, 2,5 l darbinio tūrio variklius. Prie jo kišti nagų ir didinti galios negalima. Gali keisti sraigtą, gali modifikuoti korpusą, bet varikliai yra standartiniai. Rezultatai priklauso nuo formulės vairavimo ir visos technikos sureguliavimo.