Quantcast

T. Danilevičius: metas versti kitą Lietuvos futbolo puslapį

  • Teksto dydis:

Ne vienus metus bręsta nesėkmių blaškomo Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo rimtos permainos. Jos turėtų tapti iki šiol didžiausiu impulsu ne tik jaunųjų talentų ugdymo sistemai, bet ir šalies futbolo veidu vadinamai nacionalinei rinktinei.

Lietuvos futbolo sezonas artėja link finišo, bet jo rezultatai nėra guodžiantys. Lietuvos vyrų rinktinė 2018 m. pasaulio čempionato atrankos turnyro F grupėje liko priešpaskutinė, gerokai atsilikusi nuo lyderių. Jaunimo ir kitų amžiaus grupių komandos taip pat skaičiavo gumbus kvalifikacinėse varžybose, paskatinusiose kalbas apie miglotą šalies profesionaliojo futbolo dabartį ir ateitį.

Tačiau netrukus situacija turėtų keistis. Lietuvos ir užsienio specialistai, šalies futbolo federacija (LFF) parengė metodikas, kurios turėtų padėti atlikti kokybinį šuolį ugdant jaunuosius talentus. Didelės reformos laukia ir futbolo mokyklų, akademijų bei klubų, rengiančių pamainą dabartinei futbolininkų kartai.

Apie rengiamas naujoves "Kauno diena" kalbėjosi su LFF prezidentu Tomu Danilevičiumi.

– Praėjusią savaitę Birštone susirinkę Lietuvos futbolo specialistai, treneriai, LFF vadovai aptarė pastarojo sezono nacionalinės vyrų rinktinės rezultatus. Kaip jūs įvertinote rinktinės metus, pateiktą jų analizę ir sprendimus?

– Atrankos ciklo rezultatai netenkina nei manęs, nei paties trenerio Edgaro Jankausko. Rezultatų aptarimas Birštone buvo itin nuodugnus ir dalykiškas. Dalyvavo daug trenerių komiteto narių, federacijos, įvairių rinktinių atstovai, nacionalinės vyrų rinktinės štabas. Pastarieji pristatė išsamią rezultatų analizę, aptarė problemas, su kuriomis susidūrė šiame atrankos cikle. Sakyčiau, kad po tokių diskusijų mes aiškiai žinome, kur esame dabar ir kur ketiname eiti. Jei vertintume ne tik rinktinės rezultatus, man imponuoja pasikeitęs komandos žaidimo braižas, ypač lyginant su ankstesniais ciklais. Tikrai matyti trenerio nuveiktas darbas, juntama jo ranka, tad federacija ir kolegos treneriai E.Jankauską palaiko.

– Atrankos ciklo pradžia buvo išties daug žadanti. Lygiosios su pajėgiomis Škotijos ir Slovėnijos rinktinėmis sužadino sirgalių viltis, kad E.Jankausko vedama komanda pakovos dėl kelialapio į planetos pirmenybes. Kodėl vėliau sekė staigus rezultatų ir netgi žaidimo kreivės nuosmukis?

– Iš pradžių buvo emocinis futbolininkų pakilimas. Naujas treneris, naujas ciklas, todėl psichologiškai itin motyvuota komanda netgi viršijo savo realias galimybes. Vėliau viskas stojo į savo vėžes. Ir priešininkai į mus ėmė žiūrėti kur kas pagarbiau, išanalizavo mūsų stipriąsias puses, su mumis ėmė žaisti kitaip nei ciklo pradžioje.

– UEFA organizuojamame naujame grandioziniame turnyre Tautų lyga Lietuvos rinktinė pateko į pajėgesnę C grupę, nors pretendavo į autsaiderių D grupę, kur turėtų kur kas didesnius šansus prasibrauti į Europos čempionatą. Ar, jūsų nuomone, mūsiškiams pasisekė, ar ne?

– Patekti į Europos pirmenybes iš C grupės bus neabejotinai sunkiau nei žaidžiant D grupėje. Tačiau tai – tik viena pusė. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, dalyvavimas pajėgesniame divizione atneš kur kas daugiau naudos. Rinktinė žais su stipresniais varžovais, todėl žaidėjai tobulės ir grūdinsis. Tik taip gali augti jų lygis. Žaidžiant su silpnesniais už save augti kur kas sunkiau. Be to, į Lietuvą atvyks geresnės komandos, kurios sukels didesnį sirgalių susidomėjimą.

– Žvelgiant į jūsų minėtą tolimesnę perspektyvą, mūsų futbolo situacija yra dviprasmiška. Viena vertus, sirgaliams rezultatų reikia čia ir dabar. Kita vertus, pripažinus, kad šiuo metu neturime aukščiausio meistriškumo žaidėjų, sutelkti dėmesį dabartinės rinktinės pamainos ugdymui, stengiantis, kad ta karta ir jos žaidimas atitiktų pasaulines tendencijas. Kokias pagrindines darbo kryptis išskirtumėte, į ką reikėtų koncentruotis siekiant ne laikino, o ilgalaikio rezultato, kaip tai pasiekė, pavyzdžiui, Islandija?

– Krypčių ir iššūkių yra daug. Pirmiausia, privalome augintis kokybišką pamainą. Šioje srityje Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija. Turime daug biudžetinių ir kitokių futbolo mokyklų, kurios nėra atskaitingos futbolo federacijai. Matome vaikų ir jaunimo meistriškumo ugdymo, tęstinumo problemą: potencialus jaunimas nepasiekia profesionaliojo futbolo, klubų. Akivaizdu, kad ir klubo struktūra, tokia kaip, tarkime, yra Anglijoje ar kitose stipraus futbolo šalyse, apimanti visą ruošimo piramidę, su visų amžiaus grupių komandomis, nuo šešiamečių vaikų iki 19-mečių jaunuolių, yra kur kas efektyvesnė nei dabartinės mūsų atskiros futbolo mokyklos. Talentai išsibarsto, turime ieškoti sisteminių spragų šalinimo būdų.

Norime, kad jaunuoliai, baigę sporto mokyklas ar akademijas, nenubyrėtų nežinia kur, o rastų vietą savo klubų suaugusiųjų komandose. Ne tik vietas, bet ir gautų daug žaidybinio laiko.

– Konstatuojant, kad dabartinė sistema neveikia, o krizė jau yra sisteminė, peršasi išvada, kad subrendo būtinybė keisti visą vaikų ir jaunimo ugdymo sistemą.

– Mūsų tikslas, kad jaunimas augtų klubuose, po jų sparnu, kaip yra visame pažengusiame futbolo pasaulyje. Kad augtų aiškiai žinodamas, kokius kriterijus turi atitikti, jei siekia profesionalo karjeros. Atitinkamai ir treneriams turi būti suteikiama pažangiausia metodinė ir kita ugdymo pagalba. Tad nuo kitų metų LFF pereis prie futbolo mokyklų ir akademijų sertifikavimo. Šiame procese labai konkrečiais kriterijais vertinsime visas žaidėjų ugdymo įstaigas. Jos bus vertinamos suteikiant žvaigždutes, nuo vienos iki penkių, atitinkamai žyminčias augimą nuo kiekybės, masiškumo iki kokybės, t.y. aukščiausio meistriškumo lygio. Sertifikuotoms mokykloms suteiksime įvairiapusę paramą, bet sieksime ir galimybės tikrinti jų darbo rezultatus. Tik taip mes užtikrinsime patirties perdavimą, tęstinumą ir brandinsime futbolo klubų kultūrą.

– Tačiau tam reikalingos konkrečios metodikos, pažangūs žaidėjų ugdymo metodai, kas juos suteiks?

– Bus labai aiškiai apibrėžta, kaip turi atrodyti visa futbolo mokyklos struktūra, kokie joje turi dirbti treneriai, nurodant jų kvalifikacijas, licencijas ir t.t. Vaikų ir jaunimo treneriams bus pateiktos pažangiausios metodikos, suteikiama visakeriopa parama. Esame parengę "LFF Academy Online" metodinę rengimo programą, kuri padės specialistams lengviau dirbti su vaikais treniruotėse. Programoje yra nemažai interaktyvios vaizdo medžiagos, kuri apima paprastus treniruočių pratimus, taktinius sumanymus ir individualaus žaidimo elementus. Programa parengta įvertinus LFF techninio skyriaus, trenerių įžvalgas, remtasi vienos pažangiausių pasaulyje Amsterdamo "Ajax" talentų ugdymo sistema.

Norime įdiegti šią sistemą visuose klubuose ir jų struktūrose, kurie bus sertifikuojami ir turės prieigą prie "LFF Academy Online" programos. Šį darbą planuojama pradėti vykdyti nuo kitų metų. Tai bus laipsniškas procesas, stebint jos tinkamumą, taisant nesklandumus, jei jų pasitaikytų. Sertifikuotai akademijai bus pasiūlyta naudotis metodinėmis rekomendacijomis. Žinoma, prievartos akademijai siekti sertifikavimo nebus, tačiau tik sertifikuotos įstaigos turės galimybę naudotis LFF suteikiamomis pažangiomis metodikomis, know-how. Jei kitos mokyklos ar akademijos vadovausis savo metodikomis – jokių problemų, tačiau visų pažanga bus vertinama vienodai, pagal konkrečius kriterijus, reguliariai, kasmet. Sertifikavimo metu klubams, komandoms bus suteikiamos vertinimo žvaigždutės. Sertifikatas galios metus, ne veliau kaip kas šešis menesius už sertifikavimą atsakingi LFF asmenys lankysis akademijoje, stebės pažangą, teiks rekomendacijas. Pabrėžiu, tikslas yra ne kritika ar kontrolė, o sportinio ugdymo įstaigos darbo kokybė, taip pat, kad žaidėjai būtų rengiami pagal vieną modelį konkrečiame klube, kad žinotų tikslius reikalavimus, principus, labai aiškiai apibrėžiant, kaip žaidėjas turi būti ugdomas per visus etapus – nuo 6 iki 18 metų, kaip jis turi tobulėti toliau, 13-os, 14-os ir toliau iki pat profesionalaus futbolo.

Siekiame apibrėžti net tokias smulkmenas, ką turi sugebėti kiekvieno amžiaus žaidėjas, tiek techniškai, tiek taktiškai, tiek psichologiškai ir t.t. Ir tam pateiksime išsamias rekomendacijas, apibrėžiant treniruotes, pratimus ir daugybę kitų smulkmenų. Žinoma, tai nereiškia, kad komanda privalės žaisti pagal kažkokią konkrečią taktiką ar stilių. Anaiptol, kiekvienas specialistas bus laisvas improvizuoti, prisitaikyti prie turimų žmogiškųjų išteklių, bet bendri, pagrindiniai kokybės kriterijai galios visiems. Tarkime, žaidėjo sprendimų priėmimo greitis, išsidėstymo aikštėje kompaktiškumas ir t.t. Įgyvendinus šiuos kriterijus rinktinę pasieks aukščiausio lygio futbolui pasirengę žaidėjai, o ne bet kaip paruoštas žaidėjas, kurį nacionalinės komandos treneriams tenka mokyti pagrindinių dalykų.

– Pagrindinį vaidmenį ugdant talentus ketinama perkelti klubams. Kokia, jūsų akimis, situacija yra Lietuvos klubuose dabar?

– Bendra situacija nėra džiuginanti, bet gerųjų pavyzdžių taip pat esama. Iš aštuonių A lygos komandų ir penkiolikos pirmosios lygos ekipų gal tik dešimt galime vadinti klubais arba tokiais, kurie link to juda. Kiti neturi nei tinkamos struktūros, nei atitinka daugelį kitų klubams taikomų kriterijų. Neseniai kartu su UEFA Klubų licencijavimo skyriaus vadovu lankėmės Utenoje, kur vyko "Gerosios bendruomenės klubų praktikos" seminaras. Diskutavome apie viešąją ir privačią partnerystę bei jos galimybes futbolo srityje. Nagrinėjome ne vien problemas, buvo pažymėti ir geri pavyzdžiai, tokie kaip Utenos, Gargždų ar Vilniaus "Žalgirio" klubai. Norėtume, kad tokių klubų būtų kuo daugiau.

– Lietuvoje klubams finansine prasme kur kas labiau apsimoka ne daugelį metų investuoti ir augintis savo jaunimą, o prisipirkti pigių legionierių ir taip siekti trumpalaikių rezultatų. Tokių pavyzdžių A lygoje netrūksta. Kaip užtikrinti, kad legionieriai neužgožtų vietinių talentų?

– Būdų yra. Jau dabar numatyta, kaip palaipsniui ribojamas legionieriu skaičius komandoje. Galime griežtinti legionierių limitą. Bet tai sumažintų tik žaidėjų ne iš ES skaičių, nes ES šalių piliečiams negalime taikyti apribojimų pagal ES teisę. Tačiau yra kur kas priimtinesnis būdas klubams – finansinis skatinimas. Ir mes pasiryžę šiuo keliu eiti. Norime, kad jaunuoliai, baigę sporto mokyklas ar akademijas, nenubyrėtų nežinia kur, o rastų vietą savo klubų suaugusiųjų komandose. Ne tik vietas, bet ir gautų daug žaidybinio laiko. Nes tik taip jie gali tobulėti toliau bei sklandžiai integruotis į žaidimą. Tam vėlgi planuojama įdiegti pasiteisinusią užsienio šalių praktiką, kurios esmė – finansinis klubo skatinimas. Tai yra siekiama skatinti klubus integruoti Lietuvos jaunimą į klubo pirmają komandą. Joje numatyta, kad kiekvienas jaunuolis, sužaidęs tam tikrą rungtynių skaičių pirmojoje klubo komandoje, pelnys įskaitinių taškų klubui. Sezono pabaigoje tie taškai virs finansine išraiška – federacija mokės nustatyto dydžio kompensacijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Užpelkis

Užpelkis portretas
Tarybiniu laikotarpiu 1975-1990 m.

Užpelkis

Užpelkis portretas
Tuščios kalbos. Lietuva šiandien Europos reitinge yra septinta nuo galo. Panašioje vietoje buvo ir maždaug prieš šimtą metu, kada pirmą kartą važiavo į Olimpiadą Paryžiuje 1924 m. Pakylimas buvo tarybiniais metais - 1875-1999. Bet tada futbolui vadovavo ir rezultatų reikalavo partija, o ne turginio lygio bedvasės būtybės gyvenančios iš UEFA dotacijų. Bet UEFA rezultato nereikalauja. Čia visa esmė. Ir jo nebus, aš galiu garantuoti.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių