9 sekundės – tiek „Wembley“ stadiono gyvas vaizdas lenkė televizijos transliaciją, kurią matė žiūrovai prie ekranų. Lietuvos rinktinės futbolininkai į anglų veiksmus reagavo taip, tarsi pastarieji žaistų realiai, o mūsiškiai – stebėdami įvykius per nuolat vėluojančią transliaciją.

Garsiajame Londono Vemblio stadione lietuviai gavo ne mažiau skambią pamoką. Antausį, nokdauną ar kaip bepavadinsi.

Europos čempionato atrankos mače penktadienį 4:0 sudaužyti mūsų šalies pasiuntiniai nunarinę galvą tyliai kiūtino iš stadiono.

„Jei lygintume žaidimo greitį, pasijutau kaip iš vaikų darželio“, - atvirai pripažino gynėjas Georgas Freidgeimas.

Vilniaus „Žalgirio“ klubo futbolininkas negalėjo atsistebėti, kaip staigiai ir negailestingai jį ir komandos bendražygius baudė Anglijos futbolo žvaigždės.

„Toks lėtas dar niekada gyvenime nesijaučiau. Jei sakytume, kad mes turėjome 3 pavaras, jie turėjo 5-ias. Ir individualūs greičiai, ir komandiniai... Tai geriausia komanda, prieš kurią man yra tekę žaisti per visą karjerą“, - kalbėjo gynėjas.

Kitas į startinę Lietuvos rinktinės sudėtį patekęs Lietuvos A lygos žaidėjas Karolis Chvedukas taip pat netryško optimizmu.

„Įspūdžiai dvejopi. Rezultatas atspindi tiek anglų, tiek mūsų jėgų santykį. Nors ir daug kas ir tikėjosi, kad galime įkąsti, akivaizdžiai įsitikinome, kad šiai dienai esame tikrai silpnesni“, - sakė Marijampolės „Sūduvos“ klubo saugas.

„Nežinau... Ėjome, žaidėme. O išėjo taip, kaip išėjo, - žodžius sunkiai rinko gynėjas Vytautas Andriuškevičius. – Jie buvo visa galva geresni“.

Paklaustas, ar jautė bent malonumą, jog gali išmėginti jėgas vienoje geriausių pasaulio futbolo aikščių ir prieš vieną geriausių pasaulio komandų, V.Andriuškevičius neslėpė:

„Patikėkite, nėra jokio malonumo. Nėra smagu visą mačą atsimušinėti“.

- Kokį įspūdį paliko ši dvikova? - paklausėme vieno labiausiai patyrusių rinktinės narių bei ekipos kapitono Tado Kijansko.

- Nuotaikos liūdnos. Rungtynės buvo istorinės. Pirmą kartą su anglais, pirmą kartą „Wembley“... Daug neišvedžiojant pasakyčiau, kad gavome gerą angliško futbolo pamoką. Jauni jų žaidėjai, ne taip seniai prisidėję prie rinktinės, jų žaidimui suteikė naują stilių. Įkvėpė šviežumo, gaivos, greičio. Jie tai išnaudojo ir pelnytai laimėjo.

- „Wembley“ arenoje jus palaikė keli tūkstančiai Lietuvos sirgalių. Ar jautėte jų balsus tarp daugiau nei 80 tūkst. triukšmingo anglų fanų choro?

- Žinoma, kad jautėme. Visos komandos vardu noriu jiems padėkoti. Jie – šaunuoliai. Jautėme, kad net esant tokiam rezultatui, žmonės supranta, jog mūsų ir anglų lygių skirtumas yra didžiulis.

- Ar buvo varžovas, kurį gaudyti buvo sunkiau nei kitus?

- Galbūt Danny Welbeckas ir Raheemas Sterlingas. Jie išsiskyrė greičio savybėmis. Mums sunkiai sekėsi su jais tvarkytis. Na - ir kapitonas. Matėte, kad Wayne‘as Rooney turi tobulą puolėjo instinktą. Jis atsiduria ten, kur reikia būti, kur yra kamuolys, ir pasinaudoja savo gebėjimais.

- Minėjote, jog gavote pamoką. Bet prieš tai (praėjusį rudenį atrankos mače nusileista 0:4) buvo tokia pat skaudi pamoka Šveicarijoje. Ar įmanoma jas išmokti?

- Tada Šveicarijoje mes nesijautėme savame kailyje. Kai kurie žaidėjai jaudinosi daugiau nei turėjo būti. Su anglais mes lyg ir bandėme įžaisti kamuolį, jį palaikyti... Aišku, negalima įžvelgti pozityvių dalykų esant tokiam rezultatui. Matyt, toks šiai dienai mūsų komandos lygis. Negalėjome labiau pasipriešinti, nors ir labai norėjome.

- Ar rinktinei netrūksta kai kurių patyrusių žaidėjų, kurie turėtų joje būti, bet jų nėra?

- Tie klausimai - ne žaidėjams, o trenerių štabui. Kiekvienas žaidėjas tokiose rungtynėse gavo labai daug patirties, kurią atsimins iki gyvenimo galo.

- Tačiau sutikite, kad Deividas Šemberas atraminio saugo pozicijoje jaustųsi kur kas tvirčiau nei joje žaidęs gynėjas Tomas Mikuckis...

- Suprantu kurlink lenkiate. Bet mes, žaidėjai, atvažiuojame į rinktinę ir atiduodame visas jėgas. Yra daug žaidėjų, kurie nebuvo pakviesti į rinktinę... Tačiau Deividas pasakė, kad baigia karjerą nacionalinėje komandoje. O apie jį galiu atsiliepti, kad yra vienas geriausių futbolininkų, su kuriais kada nors teko žaisti rinktinėje. Jis – labai ramus žaidėjas, suteikdavo ramybės ir žaidimui. To labai trūko.