Nors besijungiančios Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos būsimos partijos vairą ketina patikėti Rolandui Paksui, gyventojai mano, kad naujai partijai turėtų vadovauti „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.

R. Paksą tinkamiausiu naujosios partijos vadovu laiko maždaug kas penktas respodentas. Tuo tarpu V. Uspaskichą prie naujosios partijos vairo linkę matyti beveik 25 proc. apklaustųjų.

Tiesa, dviejų partijų vicepirmininkų lenktynėse laimi „tvarkiečiai“. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sulaukė 10,7 proc. respondentų palaikymo, o „darbiečių“ pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys – tik 5,9 proc.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad V. Uspaskichą tinkamiausiu naujo politinio junginio lyderiu dažniau įvardijo 26-45 m., vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Už R. Paksą pasisakė 46 m. ir vyresni, vidutinio išsimokslinimo, mažiausių pajamų respondentai. V. Mazuronį naujos partijos lyderiu dažniau norėtų matyti aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai bei didmiesčių gyventojai.

Tuo tarpu moterys bei jaunimas (18-25 m. respondentai) dažniau teigė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

R.Vilpišauskas: tai atspindi partijų reitingus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas DELFI teigė, jog didesnis visuomenės palaikymas V. Uspaskichui atspindi partijų pozicijas – populiaresnių „darbiečių“ lyderis laikomas labiau tinkamu kandidatu į naujos partijos vadovus.

„Rezultatai atspindi palaikymą šioms dviem partijoms, kurios, visų pirma, siejamos su jų vadovais. Manau, dėl to ir V. Uspaskicho reitingai šiuo atveju yra aukštesni. Šie rezultatai nestebina, nes jie atspindi ir pačių partijų populiarumą ir svorį“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

V. Mazuronio pranašumą prieš V. Gapšį, jo nuomone, lemia sėkmingas „tvarkiečio“ pasirodymas rinkimų kampanijos metu bei gebėjimas išnaudoti tribūną, kurią jis gavo užėmęs aplinkos ministro postą.

Jungtuvių šalininkų ir priešininkų – po lygiai

„Darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjungą daugiau ar mažiau teigiamai vertina 33,5 proc. gyventojų. Šiek tiek mažiau (31,3 proc.) šių dviejų partijų jungtuves laiko negatyviu reiškiniu. Beje, griežtai neigiamai vertinančių partijų sąjungą – daugiau, nei tų, kurie šio politinio reiškinio laukia su optimizmu.

„Spinter tyrimai“ pažymi, kad, kaip ir partijos pirmininko klausimu, nuomonės dėl partijų jungtuvių dažniau neturi Jauniausi respondentai (18-25 m.) bei moterys. O palankiai partijų susijungimą dažniau vertina 36-55 m., vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„DarboTvarkė“ gyventojų akimis: gerai, nes per daug partijų, blogai – nes „darbiečiai“ vengia teisingumo

Palankiai partijų jungimąsi vertinantys gyventojai – nebūtinai „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ elektoratas.

Daugiausiai partijų sąjungai pritariančių respondentų (44,4 proc.) tokio savo vertinimo priežastimi nurodė tai, kad Lietuvoje tiesiog per daug partijų. 22,5 proc. „DarboTvarkės“ atsiradimui pritariančių apklausos dalyvių mano, kad stambesnė partija sustiprins visą šalies politinę sistemą, 18,3 proc. jungtuves laiko logiškomis, kadangi „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ varžosi dėl panašių rinkėjų.

Be to, 9,2 proc. partijų sąjungai pritariančių žmonių mano, kad susivieniję „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ privers pasitempti dvi senąsias partijas – socialdemokratus ir konservatorius.

„Per dideliu politinių partijų skaičiumi savo nuostatą dažniau motyvuoja moterys, žemesnio išsimokslinimo respondentai. Tai, kad stambesnės partijos turi daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių dažniau nurodė aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai, aukščiausių pajamų atstovai“, - akcentuoja „Spinter tyrimai“.

Tuo tarpu naujos partijos atsiradimui nepritariantys gyventojai dažniausiai mano, kad pagrindinis šio manevro tikslas – Darbo partijos išgelbėjimas nuo galimo likvidavimo per juodosios buhalterijos bylą. Maždaug kas ketvirtas skeptiškas nurodo, kad partijų sąjunga naudinga jų lyderiams, o pačios partijos tam dar nepribrendo. 21,6 proc. „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuvėms nepritariančių gyventojų mano, kad partijų elektoratai ir ideologijos tarpusavyje nedera, taigi politiškai minusas nusvers pliusą. Dar 18,1 proc. nepritariančiųjų savo motyvu nurodė tai, kad „DarboTvarkės“ atsiradimas sustiprins populistų pozicijas Lietuvos politikoje.

Partijų jungimąsi „iš reikalo“ dažniau nurodė vyrai, 46-55 m. atstovai, rajonų centrų gyventojai. Tai, kad partijų jungimasis naudingas tik jų lyderiams dažniau teigė moterys, 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo respondentai.

TSPMI vadovo R. Vilpišausko nuomone, gyventojų vertinimas atspindi visuomenėje sklandančias „DarboTvarkės“ kūrimo versijas. Esą natūralu, kad jungimosi šalininkai mano Lietuvoje esant per daug partijų ir įžvelgia panašumų tarp „darbiečių“ ir „tvarkiečių“. Kaip ir tai, kad partijų sąjungos priešininkai pirmiausiai renkasi Darbo partijos bėgimo nuo teisėsaugos variantą.

„Sakyčiau, respondentai mini tai, ką jie veikiausiai girdėjo viešose diskusijose“, - konstatavo R. Vilpišauskas.

Rinkėjų veikiausiai nubyrės

Respondentai nuomonės tyrime taip pat išskaidyti į dvi dalis – į pernykščiuose rinkimuose „darbiečiams“ bei „tvarkiečiams“ daugiau ar mažiau prijautusius (33,9 proc. visų respodentų) bei neprijautusius (66,1 proc.) gyventojus. Abiejų respondentų grupių pasiteirauta, kaip partijų susijungimas paveiks jų pasirinkimą politinėje arenoje.

Dauguma „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“ simpatijas jautusių gyventojų nurodė esantys linkę palaikyti ir jungtinę partiją: 43,7 proc. už ją ketina balsuoti ir ateityje, 44,9 proc. pasirinko variantą „greičiau taip“. Tuo tarpu 11,4 proc. respondentų linkę išsižadėti savo paramos būsimai politinei jėgai.

Tuo tarpu šių partijų Seimo rinkimuose nepalaikę gyventojai nejaučia didelio noro ateityje balsuoti už Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ sąjungą. Galimybę paremti naują politinę jėgą svarsto 8,3 proc. lig šiol jų nepalaikiusių respondentų. Tuo tarpu 91,7 proc. nurodė neketinantys balsuoti už jungtinę partiją.

TSPMI direktorius R. Vilpišauskas mano, jog šie rezultatai aiškiai parodo, kad naująją partiją palaikys mažiau rinkėjų, nei lig šiol balsavo už „darbiečius“ ir „tvarkiečius“.

„Yra tokia tikimybė. Tai gali ir paveikti ir kai kurių šių partijų narių apsisprendimą nedalyvauti naujai kuriamoje partijoje, ir atbaidyti dalį elektorato, kuriam nepriimtinas naujo lyderio pasirinkimas. Bet didesnė dalis rinkėjų turėtų išlikti. Bent jau artimiausiu metu. Tai (apklausos rezultatai – DELFI) atspindi, kiek gali nubyrėti rinkėjų dėl partijų susijungimo. Tai nebus didžiausia dalis. Bet, žinoma, reikia įvertinti tai, kad šių partijų veikla labai smarkiai siejama su jų lyderiais. Todėl lyderio pasirinkimo klausimas yra svarbus. Turbūt svarbesnis už vertybes, nuostatas, ideologiją ir pan.“, - svarstė politologas.

Pasak jo, partijos neturėtų pamiršti savo reitingų, nors kiti Seimo rinkimai vyks tik po trejų su puse metų. Vienu rimčiausių „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjungos išbandymų, pašnekovo nuomone, bus po dvejų metų vyksiantys savivaldos rinkimai.

Jei rinkėjų sumažės – kam jungtis?

R. Vilpišausko nuomone, apklausos rezultatai parodo, kad susijungusios partijos savo rėmėjų gretų nepagausins. Esą tai perša išvadą, kad partijos vienijasi ne dėl didesnio populiarumo.

„Manau, kad naujų rinkėjų pritraukimas nėra susijungimo motyvas. Ir tai turbūt patvirtina šita apklausa. (...) Galima grįžti prie anksčiau minėto klausimo, kokie galimi jungimosi motyvai. Ir žiūrėti į tas priežastis, kurias vardina tie, kas nepalankiai vertina susijungimo faktą. Peršasi išvada, jog susijungimas neturėtų padidinti naujo darinio rėmėjų skaičiaus. Tada arba susijungimo iniciatoriai apsiskaičiavo, arba apklausa neatspindi realybės, arba trečias variantas – ne elektorato didinimas yra susijungimo motyvas“, - reziumavo TSPMI direktorius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 1-8 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.