Quantcast

Emigracijos grimasos: motinai gresia prarasti vaiką

Sunkmečiu tūkstančiai tėvų savo atžalas palieka kitiems žmonėms ir išvyksta uždarbiauti į užsienį. Ir retas jų susimąsto, kad sūnaus ar dukros gali nebeatgauti. Kodėl emigrantų tėviškomis pareigomis suabejojo vaiko teises ginantys specialistai ir laikinoji globėja.

Taikiklis – keturmetis

Į karą dėl mažamečio vaiko įsitraukusios dvi moterys atsidūrė teisme. Manto (vardas pakeistas) mama emigrantė Daiva Jasiūnaitė dega noru laikinajai globėjai Gendrudai Mačiulskienei paliktą sūnų susigrąžinti ir išsivežti į Olandiją. O G.Mačiulskienė siekia neterminuoto tėvų valdžios apribojimo D.Jasiūnaitei, nori tapti teisėta berniuko globėja ir prisiteisti alimentus.

Kol moterys viena kitą drabsto purvais ir įrodinėja, kurios meilė yra materiali, o kurios – nuoširdi, Vaiko teisių apsaugos specialistės sėdi rankas sudėjusios. Jų tikinimu, sūnų norinti atgauti Daiva turi pati žinoti, kaip apsiginti. Pavyzdžiui, pateikti apie jos dorą gyvenimą Olandijoje įrodančių įvairių institucijų dokumentų. Esą vaiko teisių gynėjų pareigas apibrėžiantys įstatymai neįpareigoja pasidomėti, kaip ir kur emigrantė mama gyvena, ar tokios sąlygos tinka vaikui.

Panevėžio r. Sodelių k. gyvenamąją vietą deklaravusios dvidešimt dvejų metų D.Jasiūnaitės ir Panevėžyje, Dariaus ir Girėno g., gyvenančios penkiasdešimt devynerių metų G.Mačiulskienės keliai susidūrė maždaug prieš penkerius metus. Dabar dėl keturmečio berniuko nepasidalinančios moterys susipažino per Gendrudos dukrą Lijaną.

„Sekundės“ kalbinta Daiva teigė nė nenumaniusi, kad kelerius metus trūkęs, rodos, supratingas bendravimas virs ginču dėl Manto ir pasieks teismą.

Sutarė geruoju

Jaunos moters įsitikinimu, laikinoji sūnaus globėja berniuką nori pasisavinti vien dėl materialių paskatų. Esą Lietuvoje likusiai bedarbei nuolat buvo siunčiami nemaži pinigai Mantui išlaikyti.

„Į Olandiją išvykau ieškoti darbo, nes Lietuvoje jo neradau. Išgyventi buvo sunku, nes sūnų auginau viena – tėvas jo nepripažino. Mano vaiką sutiko prižiūrėti Gendruda. Tuomet sutarėme, kad siųsiu pinigus, kaip išgalėdama Mantuką padėsiu auginti. Taip ir dariau. Iš Olandijos perlaidomis arba per drauges siunčiau pinigus, per mėnesį – iki pusantro tūkstančio litų. Siunčiau ir drabužėlių, žaislų, skambinau, domėjausi, kaip sekasi. 2008-ųjų vasarą Mantą pasiėmiau ir į Olandiją išsivežiau. Tuomet legaliai dirbau kompiuterių gamykloje „Eleq“, sūnų apdraudžiau, jis turėjo savo kambarį, puikias gyvenimo sąlygas. 2009-ųjų pradžioje dėl tam tikrų nesklandumų darbe Mantą vėl parvežiau Gendrudai. Sutarėme, kad tik laikinai, kad kiek tik galėdama remsiu. Jai tokia parama tikrai buvo naudinga, nes darbo žiemą neturėjo“, – kalbėjo D.Jasiūnaitė.

Pašnekovė teigė, kad viskas buvo gerai, kol ji užsiminė ketinanti sūnų pasiimti visam laikui. Esą tuomet, dar jai būnant Olandijoje, G.Mačiulskienė kreipėsi į  Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasirūpino laikinąja Manto globa. Daivai buvo pranešta, kad norima taikyti motinos valdžios apribojimą.

Bendrauti neleidžia

Išgirdusi tokias žinias, leidus darbdaviams, jauna mama parskubėjo namo. Daivos teigimu, Gendrudos jos sugrįžimas nenudžiugino.

„Teko ją įkalbinėti, kad leistų su sūnumi pasimatyti, vaikas noriai su manimi bendravo. Tačiau Gendruda nuolat skambino, ragino jį grąžinti. Kai grįžome, ji net neleido Manto kambarėlio apžiūrėti, rėkė ant manęs, prie sūnaus visokiais necenzūriniais žodžiais išvadino. O jos sugyventinis liepė nešdintis, grasino sumušti. Tą matydamas sūnus į mane įsikabino, nenorėjo paleisti, verkė. Verkiau ir aš. Dabar Gendruda visiškai neleidžia man bendrauti su vaiku“, – pasakojo D.Jasiūnaitė.

Daiva patikino šiandien visa širdimi savo sūnų norinti auginti pati. Esą tam yra visos materialios sąlygos – darbas Olandijoje, gyvenamoji vieta, automobilis.

„Jei reikės, eisiu iki Aukščiausiojo Teismo. Pripažinsiu, nebuvau gera motina, ypač tik gimus Mantui. Neturėjau kur gyventi, jokių pajamų, todėl sūnus laikinai į A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus buvo patekęs. Dabar viskas pasikeitę – nesu alkoholikė, narkomanė, nebuvau patekusi į teisėsaugos rankas. Yra visa tai įrodantys dokumentai. Todėl nesuprantu tokio Vaiko teisių apsaugos specialisčių nusistatymo. Aš noriu atlikti savo pareigas. Su sūnumi nesielgiu žiauriai, jokiu amoraliu elgesiu nedarau jam blogos įtakos. Vos tik atgavusi vaiką išsivežčiau į Olandiją, sudaryčiau jam geras gyvenimo sąlygas. Bet dabar manęs net nesiklauso, atrodo, pažeminti, paspausti nori“, – sakė D.Jasiūnaitė.

Nebus gera mama

„Sekundės“ kalbinta G.Mačiulskienė pateikė kiek kitokią teismą pasiekusios istorijos versiją. Jos teigimu, pirmąkart į Olandiją išvykusi Daiva vaiką paliko savo girtaujančiai motinai, Manto močiutei Aušrai. Esą namuose, kur nuolat linksminamasi, vaikas patyrė didžiulę psichologinę traumą.

„Mano dukrai Lijanai pirmiausia vaiko pagailo. Kai jos susiruošė į Olandiją, būtent Lijana pasiūlė Mantą ne pas tikrą močiutę, o pas mane palikti. Kai Daiva sūnų atvežė, jis nuolat verkė, galvą į sieną daužydavo. Matėsi, kad Daivai vaikas nerūpi. Jos toks gyvenimo būdas: vaikui gimus iš namų bėgdavo, girtaudavo. Tiesa, pinigus iš Olandijos siuntė, buvo ir vaiką pas save nusivežusi. Bet kai ją iš fabriko atleido, su savo draugu susipyko, sūnų į Lietuvą grąžino. Tada jai rūpėjo baliai, įtartinos kompanijos. Ją ir iš buto šeimininkas už lėbavimus išvarė, dabar net nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Kiek žinau, Daiva buvo ir su vagių gauja susidėjusi – vyrai vogdavo, o ji iš nusikaltimo vietos vežiodavo“, – tikino G.Mačiulskienė.

Panevėžietės teigimu, gera mama Daiva niekada nebus. Esą todėl ji kryžiumi stos, kad Mantas į Olandiją nebūtų išvežtas.

„Ta moteris yra visiškoje duobėje. Kaip ji gali mane šmeižti, kad dėl pinigų jos sūnaus man reikia? Aš tą vaiką myliu kaip savo, nors kraujo ryšio tarp mūsų nėra. Jei Daiva nori, gali pas mane gyventi, padėsiu. Aš jos vaiko įsisūnyti nenoriu. Tik kovoju, kad į Olandiją, į visišką nežinomybę nesivežtų“, – sakė Gendruda. 

Turi gintis

Kur ir kaip D.Jasiūnaitė Olandijoje gyvena, kol kas nepasivargino pasidomėti prieš motiną stoję Vaiko teisių apsaugos specialistės. Civilinė byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jau buvo pasiekusi teismą, kai pats Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis raštu informavo D.Jasiūnaitę apie vangoką vaiko teisių gynėjų darbą.

Į Daivos prašymą grąžinti sūnų ir jį leisti šių metų gruodį išsivežti į Olandiją buvo atsakyta, kad neterminuotam laikui globėją skirti pasišovusios Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės neturi duomenų apie motinos, būnančios užsienyje, gyvenimo būdą, buities sąlygas ir ketinimus vaiko atžvilgiu.

Uždaram civilinės bylos nagrinėjimui pritarusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Jolita Mackonienė „Sekundei“ patikino, kad D.Jasiūnaitė turi apsiginti pati.

„Negalima taip traktuoti, kad norime vaiką atimti. Iš geros, rūpestingos motinos vaikų niekas neatima. Ar gali būti ji gera mama, jei išvyko į užsienį ir vaiką paliko svetimai moteriai? Pirmiausia, išvykdama ji pati mums turėjo nurodyti laikinąjį globėją. Jeigu Daiva nori įtikinti, kad yra gera mama, tegu parsiveža tą patvirtinančius dokumentus iš Olandijos. Jei pati nesistengs įrodyti, kas kitas už ją tai padarys?“, – kalbėjo J.Mackonienė.

„Sekundės“ žiniomis, į įvairias Olandijos institucijas kreipėsi ir atsakymų laukia D.Jasiūnaitės advokatas. Jo teigimu, byla yra iš tiesų neįprasta ir įtikinanti, kad vaiko teises ginantys specialistai dirba vangiai.


Šiame straipsnyje: emigracijavaikasvaiko teisės

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių