Dvikovos pradžioje aktyviau žaidė svečiai. Pirmoji pavojinga proga prie aikštės šeimininkų vartų kilo 8-ąją rungtynių minutę, kai Rafaelis Ledesma baudos smūgiu patikrino Aurimo Dubicko budrumą.

17-ąją minutę Petaras Basičius labai norėjo, kad rungtynių arbitras paskirtų 11 metrų baudinį po to, kai Alytaus komandos gynėjai jį nugriovė išmušdami kamuolį. Po keturių minučių jau prie „Sūduvos“ vartų Lukas Baranauskas buvo įsitikinęs, kad Maximiliano Ugge jį stumtelėjo į nugarą baudos aikštelėje pažeisdamas taisykles. Abukart teisėjo švilpukas tylėjo.

Sužaidus 27 minutes, kiek netikėtai „Dainava“ įmušė įvartį. Klodas Dezire baudos aikštelėje suklaidino du gynėjus ir sužaidė labai nesavanaudiškai, atlikdamas puikų perdavimą M.Atmanavičiui. Šio smūgį Pavels Dovidovs atrėmė, tačiau pirmasis prie atšokusio kamuolio suskubo Titas Vitukynas ir pasiuntė į vartų tinklą.

Po įvarčio alytiškiai perėmė iniciatyvą. Kėlinio pabaigoje jie buvo labai arti antrojo įvarčio, tačiau L.Baranauskas neišnaudojo idealios progos ir galva smūgiavo virš vartų po K.Dezire perdavimo.

Po pertraukos „Sūduvos“ treneris Darius Gvildys iš aikštės išėmė Rafaeilį Ledesmą. Šis taktinis keitimas teigiamai pakeitė svečių žaidimą, kurie metėsi į priekį, ir jau po trijų minučių rezultatas tapo lygus. Po baudos smūgio iš kairiojo krašto „pasižymėjo“ Arnas Mikaitis, nukreipęs kamuolį į savo vartus

Išlyginę rezultatą, Suvalkijos klubo futbolininkai ir toliau spaudė varžovus, tačiau aukšti perdavimai iš kraštų į baudos aikštelę naudos neatnešė. 65-ąją minutę Audrius Brokas neišnaudojo puikiausios progos išvesti Marijampolės komandą į priekį, kai, po puikaus perdavimo atsidūręs vienas prieš A.Dubicką, smūgiavo virš vartų.

Į gynybą atsitraukusi „Dainava“ atsakydavo retomis atakomis. Vienos jų smaigalyje atsidūrė po keitimo aikštėje pasirodęs Dominykas Grižas, tačiau jo galva smūgiuotas kamuolys į vartų stačiakampį nepataikė.

74-ąją minutę „Sūduva“ išsiveržė į priekį. Savo buvusią komandą nuskriaudė Valentinas Baranovskis, suklaidinęs gynėją ir tiksliai nukreipęs kamuolį į tolimą vartų kampą.

Po septynių minučių Akilas De Freitas privertė už galvų griebtis gausiai į Alytaus miesto stadioną susirinkusius žiūrovus. Sulaukęs gero perdavimo iš D. Grižo, legionierius iš Trinidado ir Tobago uždelsė, todėl jo smūgį į artimą vartų kampą P.Dovidovs nesunkiai sugavo.

84-ąją rungtynių minutę iš toli smūgiavo visas rungtynes aktyviai žaidęs Nerijus Valskis. Jo stiprų ir klastingą smūgį „Dainavos“ vartų sargas atmušė tiesiai prieš save, leisdamas V.Baranovskiui pakartotinu smūgiu pelnyti savo antrąjį ir komandos trečiąjį įvartį.

Alytaus „Dainava“ – Marijampolės „Sūduva“ 1:3 (1:0).

„Dainava“: A.Dubickas, D.Padaigis, A.Mikaitis, D.Gunevičius, N.Barkevičius, M.Atmanavičius (73 min. M.Biržinis), T.Vitukynas, A.Juchno (64 min. D.Grižas), L.Baranauskas (46 min. A.De Freitas), K.Dezire, S.Keita.

„Sūduva“: P.Davidovas, P.Daukša, M.Ugge, N.Radžius, V.Bagdanavičius, V.Baranovskis (90 min. A.Breivė), P.Leimonas, P.Bašičius (88 min. P.Kiselevskis), N.Valskis, A.Brokas, R.Ledesma (46 min. M.Kdouh).

Įvarčiai: T.Vitukynas (27); A.Mikaitis (27 į savo vartus), V.Baranovskis (74, 84).

Geltonos kortelės: A.Mikaitis (13), K.Dezire (30); P.Basičius (82).

Rungtynių teisėjai: J.Paškovskis, V.Gomolko, L.Aržuolaitis.

„SMScredit.lt A lygos“ turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):

1. Vilniaus MFD „Žalgiris“   10  7  2  1  19:5   23

2. Panevėžio „Ekranas“       10  7  1  2  23:12   22

3. Klaipėdos „Atlantas“      10  7  1  2  18:9   22

4. Marijampolės „Sūduva“     12  5  4  3  23:15   19

5. Pakruojo „Kruoja“         11  4  3  4  15:15   15

6. Šiaulių „Šiauliai“        11  3  5  3  15:17   14

7. Gargždų „Banga“           11  3  1  6  18:20   13

8. Alytaus „Dainava“         12  1  2  9  10:30   5

9. Tauragės „Tauras“         11  1  1  9   9:27   4

Rezultatyviausi čempionato žaidėjai: E.Razulis („Atlantas“) – 10 įvarčių, G.Alaverdašvili („Šiauliai“) – 9, N.Valskis („Sūduva“) ir K.Bilinski („Žalgiris“) – po 7, A.Staponka („Banga“) – 5.

Mechanikos inžinierius Anjanas Contractorius gavo 125 tūkst. JAV dolerių dotaciją prototipiniam 3D spausdintuvui kurti. Šio spausdintuvo produktai būtų ne plastmasinės detalės, o maistas.

Tikimasi, kad tokia sistema galėtų gaminti maistą astronautams ilgalaikėse kosminėse kelionėse, tačiau inžinierius turi ir didesnių tikslų – jis su tokiu spausdintuvu norėtų išspręsti viso pasaulio bado problemas tuo pačiu sumažinant taršą. Spausdintuvo programinė įranga kuriama atviro kodo pagrindu, o techninės įrangos pagrindas – taip pat atviro kodo „RepRap Mendel“ 3D spausdintuvas, skelbia theverge.com.

Esminė spausdintuvo idėja – panaudoti maisto „bazines sudėtines dalis“, saugomas pakeičiamose talpose miltelių pavidalu. Derinant visų keturių talpų turinį įvairiomis proporcijomis, spausdintuvas turėtų generuoti didelę maisto įvairovę. Maisto komponentų talpos „galiotų“ 30 metų – daugiau nei pakankamai dabartinėse kosmoso agentūros ambicijose numatytoms kosminėms kelionėms. Korporacijai „Systems & Materials Research“ (SMRC) vadovaujantis A. Contractorius, jau įrodęs, kad jo sistema veikia bent baziniame lygmenyje ir atspausdinęs šokolado, artimiausiomis savaitėmis visą laiką skirs tam, kad galėtų atspausdinti picą.

Konkursas paskelbtas gegužės 15 dieną, numatomų paslaugų vertė sieks iki 726 tūkst. litų (su PVM), skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale. Sutarties trukmė - iki šių metų pabaigos, tačiau ji galės būti pratęsta iki 3 metų.

Konkurso nugalėtojas, kuris turės turėti darbo su dideliais projektais patirties, visuomenei skleis „objektyvią ir patikimą“ su VAE įmonių grupe susijusią informaciją, rašo „Lietuvos žinios“.

Pasiūlymų konkursui laukiama iki gegužės 27 dienos.

VAE šių metų pradžioje nutraukė 4,58 mln. litų vertės sutartį su viešųjų ryšių bendrove „Viešųjų ryšių partneriai“, kuri pernai pasiūlė brangiausias paslaugas. Nutraukti sutartį VAE vasarį nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

VAE, nepaskelbusi naujo konkurso, sumokėjo bendrovei daugiau nei 4,3 mln. litų, nors sutarties vertė negalėjo viršyti 1,45 mln. litų, rašoma VPT išvadoje.

Konkurse taip pat dalyvavo Baltijos viešųjų ryšių grupės ir BVRG konsorciumas ir „Publicum“. „Viešųjų ryšių partnerių“ pasiūlymo vertė buvo 1,246 mln. litų su PVM, „Publicum“ - 1,2 mln. litų, o konsorciumo - 448,3 tūkst. litų.

„Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta teigia, kad pernai atliktas tyrimas parodė, jog daugiau kaip 70 proc. apklaustųjų verslininkų susiduria su IT darbuotojų trūkumu, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.

„Sunkiausia jiems rasti programuotojų, informacinių sistemų infrastruktūros specialistų ir IT projektų vadovų. Panašu, kad artimiausiu metu padėtis nesikeis. Girdime apie besikuriančius naujus IT paslaugų centrus, be to, daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių nurodė 2013 metais planuojantys didinti IT darbuotojų skaičių ir tik 7 proc. mažinti. Taigi IT specialistų poreikis tik augs“, - teigė E. Kajieta

Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „People Link“ konsultantė Indrė Bruzgytė, teigė, kad IT specialistų yra mažai, o stiprūs šios srities žinovai paprastai dirba didelėse užsienio bendrovėse arba prie tarptautinių projektų, tad ir jų atlyginimai yra smarkiai išpūsti. Vietinio kapitalo bendrovėms sunku pasiekti kartelę, kurią užkelia tarptautiniai gigantai, šiandien geriems programuotojams jau mokantys net ir penkiaženklės sumas.

Per avariją niekas nenukentėjo, tačiau automobilis stipriai apgadintas. Automobilis turėjo dalyvauti „Gumball 3000” ralyje Rygoje.

Legendomis apipintas „Gumball 3000” ralis su superautomobiliais šį trečiadienį užsuks į Vilnių, kur bus surengtas priėmimas Rotušės aikštėje.

„Gumball 3000“ sustojimas Lietuvos sostinėje truks apie tris keturias valandas. Jų metu visi iki vieno automobiliai bus išrikiuoti Rotušės aikštėje. Vienu metu joje bus apie 30-40 automobilių – vieni išvažiuos, kiti įvažiuos.

Skelbiama, kad į jį renkasi dalyviai iš 10 Europos šalių. Forumo šeimininkai – Ugdymo plėtotės centro projekto „Kūrybinės partnerystės“ komanda. Kūrėjus iš Lietuvos bei užsienio telkia siekiai ugdyti vaikų ir jaunimo kūrybingumą formaliojo ir neformaliojo ugdymo aplinkose.

„Džiaugiuosi, kad po ilgo ir kruopštaus planavimo drauge su daugybe partnerių iš visos Europos, mes subūrėme tarptautinį kūrėjų tinklą ICEnet. Tai, kad apsisprendėme steigiamąjį tinklo susitikimą rengti Vilniuje rodo, kokią svarbią patirtį kūrybiško mokymosi srityje yra sukaupusi Lietuva, nacionaliniu mastu įgyvendindama „Kūrybinių partnerysčių“ programą. ICEnet tinklo tikslas yra remti ir skatinti gerą praktiką šioje srityje ir dalytis patirtimi bei idėjomis", – sakė viena ICEnet tinklo iniciatorių, Jungtinės Karalystės nevyriausybinės organizacijos CCE (angl. „Creativity, Culture, Education“) organizacijos veiklos plėtros direktorė Diane Fisher-Naylor.

Pasak pašnekovės, tam, kad vaikai efektyviau mokytųsi, užaugtų aktyviais piliečiais, atnešančiais pokyčius į savo vietos bendruomenes, šiandien moksleiviams būtina suteikti ne tik žinių, bet ir kūrybinių gebėjimų bei pagrindinių gyvenimiškų įgūdžių.

D. Fisher-Naylor pridūrė, kad susitikimu Vilniuje skatinamas tarptautinis kūrėjų bendradarbiavimas ir tinklaveika, o ICEnet forumas suteikia galimybę kūrėjams pasidalinti patirtimi, idėjomis ir sužinoti daugiau apie kitų menininkų veiklą visoje Europoje.

Tris dienas Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančiame ICEnet forume dalyvauja apie 100 menininkų ir kitų kuriančių profesionalų iš Jungtinės Karalystės, Belgijos, Nyderlandų, Italijos, Čekijos, Norvegijos, Kroatijos, Suomijos, Vengrijos ir Lietuvos. Tarp dalyvių – tiek patyrę, tiek ir jauni kūrėjai, kurie mato ICEnet tinklą, kaip svarbią profesinio tobulėjimo galimybę.

Prieš prasidedant ICEnet forumui, Vilniuje vyko „Kūrybinių partnerysčių“ kuriančių praktikų nacionalinis susitikimas į kurį susirinko per 80 kūrėjų. Pagrindinis dėmesys susitikime skirtas šiais mokslo metais vykusių projektų refleksijai ir kuriančių praktikų patirties pasidalijimui.

Projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovės Lietuvoje Mildos Laužikaitės įsitikinimu, unikalūs lietuviški „Kūrybinių partnerysčių“ kūrėjų veiklos mokyklose pavyzdžiai darbui mokyklose įkvėpia kūrėjus ir iš kitų šalių.

„Per dvejus metus „Kūrybinės partnerystės“ subūrė didelę ir unikalią kūrėjų bendruomenę. Kad galėtų padėti mokykloms tapti kūrybiško mokymosi erdvėmis, kūrėjai nuolat bendrauja, dalinasi patirtimi ir idėjomis vieni su kitais. Tad stengiamės suteikti galimybių jiems augti kaip besimokančiai bendruomenei. ICEnet tinklas mums – tai galimybė išplėsti tos bendruomenės ribas ir pasidalinti savo atradimais su pasauliu“, – sakė M. Laužikaitė.

Tarptautinio kuriančių praktikų tinklo ICEnet forumo organizatoriai – Ugdymo plėtotės centro projekto „Kūrybinės partnerystės“ komanda ir Jungtinės Karalystės nevyriausybinė organizacija CCE bei kiti tinklo ICEnet partneriai. Pagrindinis forumo rėmėjas – Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinė mobilumo programa.

„Tuos septynis saugumo pajėgų narius Sinajuje jų pagrobėjai paleido“, - sakoma kariškių atstovo Ahmedo Aly (Ahmedo Alio) pareiškime, kurį perdavė oficialioji naujienų agentūra MENA.

Policijos departamentas praneša, kad antradienį apie 14 val. 20 min. Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje sulaikyti 30-metis D. S. ir 33-ejų A. B. Siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas), Vilniaus aps. VPK pareigūnams siūlė 80 000 litų kyšį.

Įtariamieji uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 227 str. 2 d. (del bandymo papirkti valstybės tarnautoją).

1998-aisiais susibūrę, bet iš esmės septintuosius aktyvios veiklos metus skaičiuojantys „Happyendless„ vyrai savo „sąskaitoje“ turi du studijinius albumus. Tai – 2008-aisiais išleistas debiutinis „Room for Mistakes„ ir prieš porą metų kinot eatruose 3D technologijų pagalba pristatytas „Cinema“.

Už debiutinį savo kūrinį „Power Forever„, įkūnytą spalvingu vaizdo klipu, 2008-aisiais „Happyendless“ apdovanoti „MTV Europe Music Awards„ statulėle kaip geriausi Baltijos šalių atlikėjai. Energijos kupiną grupės kūrybą įvertino ir lietuviai – statulėlės „Happyendless“ įteiktos „Bravo„, „Radiocentro“ „Pravdos naujokų" apdovanojimuose.

Charizmatiškasis projekto vokalistas Saulius Prūsaitis, be repeticijų ir koncertų su „Happyendless„, randa laiko ir asmeniniams eksperimentams. Prieš porą metų atsargiai solinę kūrybą ėmęs pristatinėti dainininkas šiandien žinomas kaip „Face white“. Žiemą baigęs daug šurmulio sukėlusiu singlu „No More Drama" Saulius Prūsaitis ruošiasi išleisti ir solinį albumą.

Tolimesniuose ciklo renginiuose pasirodys daugelis šiuo metu įdomiausių ir aktualiausių lietuviškos muzikos projektų bei atlikėjų. Gegužės 30-ąją kiemelyje viešės grupė „Keymono„, birželio 13-ąją – „G&G Sindikatas“. Sezonui įsibėgėjus jau suplanuoti „The Ball & Chain„, Leon Somov & Jazzu, „Saulės kliošo“ , Jurgos Šeduikytės koncertai. Visi jie – nemokami.

78 metų eseistas D. Venneris buvo susijęs su Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų grupe. Policija pranešė, kad jis nusišovė iš pistoleto, kelios minutės po 16 val. (17 val. Lietuvos laiku), ir kad žmonės iš katedros, kurių joje tada buvo maždaug 1,5 tūkst., buvo be jokių incidentų evakuoti.

D. Venneris paliko laišką, kurį po jo mirties per konservatyvų radiją „Radio Courtoisie“ perskaitė draugas, ir paskutinį esė savo tinklalapyje.

Juose smerkiamas ir neseniai priimtas įstatymas dėl gėjų santuokų legalizavimo, ir imigracija iš Afrikos.

„Tikiu, jog būtina paaukoti save, kad nutraukčiau mus apėmusią letargiją, - sakoma per radiją perskaitytame jo laiške. - Nusižudau, kad pažadinčiau miegančias sąžines“.

D.Vennerio savižudybę kaip politinį gestą gyrė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen).

„Pagarba Dominique'ui Venneriui, kurio paskutinis, didžiai politinis aktas buvo (atliktas) siekiant pažadinti Prancūzijos žmones“, - „Twitter“ parašė M. Le Pen. Tačiau vėliau ji pridūrė, kad „Prancūzija atsinaujins ir išsigelbės su gyvenimu ir viltimi“.

Katedros rektorius monsinjoras Patrickas Jacquinas (Patrikas Žakenas) AFP sakė, kad D. Venneris prieš nusižudydamas ant altoriaus padėjo laišką. Šaltinis policijoje sakė, kad tame laiške išdėstytos panašios mintys kaip ir D. Vennerio tinklalapyje.

„Mes jo nepažinojome, jis katedroje nuolat nesilankydavo“, - sakė P. Jacquinas ir pridūrė manantis, kad žmogus šioje katedroje nusižudo pirmą kartą.

Dukart pripažintas kaltu

Už Kauno gatvėje gyvenusios jaunos medikės Dainos Juškevičiūtės nužudymą nuteistas gargždiškis 30-metis Vytautas Albokas pasislėpė nuo pareigūnų, kurie pagaliau turėjo nugabenti jį į pataisos namus.

Nors šis jaunas vyras visą laiką deklaravo, kad neketina slėptis ir uoliai vykdė visus teismo įpareigojimus, vos įsiteisėjus teismo sprendimui jį įkalinti 11 metų, dingo.

Dabar V.Alboko pavardė papildė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Paieškos skyriaus pareigūnų ieškomų asmenų sąrašą.

Vien uostamiestyje šiuo metu ieškoma per du šimtus nusikaltimus padariusių asmenų.

Pernai kovo pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas V.Alboką pripažino kaltu nužudžius D.Juškevičiūtę ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę.

Po metų šį nuosprendį patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas.

Abiejų teismų sprendimuose teigiama, kad merginos paliktas V.Albokas su tokiu jos noru negalėjo susitaikyti ir buvo įsižeidęs, todėl bet kokiomis priemonėmis siekė išlaikyti santykius su buvusia drauge. 2010-ųjų sausio 22 d. žmogžudystė esą įvykdyta iš keršto ir neapykantos.

Leido gintis laisvėje

Tiriant bylą ir vėliau ją nagrinėjant teisme, kaltinamasis du kartus buvo suimtas, bet vėliau išleistas. Įrodinėjant jo kaltę rasta itin nedaug įkalčių, o ir policijos pareigūnai padarė klaidų.

Nors kaltu pripažintam asmeniui skirtas ilgas įkalinimas, jis nebuvo suimtas teismo salėje motyvuojant tuo, jog viso proceso metu aktyviai naudojosi teisėtais būdais gintis, nesislėpė nuo pareigūnų. Tad ir paskelbus nuosprendį jam palikta teisė išnaudoti visus būdus aktyviai gynybai.

Savo skunde Aukščiausiajam Teismui V.Albokas prašė atidėti bausmės vykdymą, kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas.

Stebėjo „Meridiano“ tempimą

Kol teisėtai buvo laisvas, šis vyras skelbėsi pažinčių portaluose, nevengė rodytis viešuose renginiuose, šventėse.

Dienraščio žurnalistai po teismo jį ne kartą užfiksavo masiniuose renginiuose uostamiestyje ir Gargžduose. Pernai vasarą jis dalyvavo Klaipėdos gimtadienio šventėje. V.Albokas buvo ir „Meridiano“ tempimo į remonto doką iškilmėse, Gargždų miesto šventėje, dalyvavo renginiuose Klaipėdos rajone.

Kai kuriems klaipėdiečiams jis įsiminė todėl, jog į renginius jis visada atvykdavo nešinas fotoaparatu ir juo stengdavosi užfiksuoti visa tai, kas vyksta. Susidarė įspūdis, jog vyriškis kažkam fotografuoja, lyg gavęs užduotį profesionalus fotografas.

Kadangi šį pavasarį V.Alboko kasacinis skundas nebuvo priimtas, kaltininkas privalėjo būti suimtas. Tačiau pareigūnams jo rasti nepavyko.

Nuteistasis turi galimybę dar kartą rašyti skundą Aukščiausiajam Teismui. Visų galimų būdų gintis jis dar nėra išnaudojęs.

Apnuogino įstatymo spragas

Paieškos skyriaus viršininkas Robertas Gurinskas tikino, kad V.Alboko dingimo istorija apnuogina seną problemą.

Maždaug pusė policijos ieškomų asmenų yra bausmę atlikti vengiantys nuteistieji.

„Bausmių vykdymo kodekse yra spraga. Pagal įstatymą, bausmę vykdyti turi Viešojo saugumo tarnyba, bet tokia institucija yra tik Vilniuje ir Kaune. Visose kitose vietovėse šį darbą atlieka Viešoji policija. Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl vengimo atlikti bausmę nėra aiškiai reglamentuotas. Nėra tiksliai apibrėžta, kaip nuteistas žmogus turi atvykti atlikti bausmę, o nusikaltėliai tuo ir naudojasi, – pasakojo R.Gurinskas. – Labai dažnai atvažiavę suimti nuteisto asmens pareigūnai randa užrakintas duris, jų niekas neįsileidžia, artimieji tikina nieko nežinantys. Atsakomybės už tai jokios nėra. Tada darbo imasi Paieškos skyrius, o tai visai bereikalingas darbas.“

Policijai nurodyta rasti ne mažiau 41 proc. nuo teisėsaugos pasislėpusių asmenų. R.Gurinsko manymu, būtų kur kas paprasčiau, jeigu nuteistas asmuo gautų tikslią instrukciją, kaip privalo toliau elgtis.

Klaipėdoje pasislėpusių nusikaltėlių ieško keturi pareigūnai. Jų patirtis byloja, kad daugelis bėglių dingsta užsienyje.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius tikino, kad V.Albokui situacija buvo aiški, vargu ar jis tiesiog nežino, kaip turėtų elgtis.

„Mano akimis, paskelbtoji V.Alboko paieška yra standartinė procedūra. Ne vienas ir ne du panašiai pasielgia. Kokių motyvų vedami jie taip pasielgia, galime tik spėlioti. Policijos pareigūnai turi instrukcijas, kuriomis vadovaujasi vykdydami teismų sprendimus“, – tikino teisėjas.

Statistika ir faktai

2012 m. Klaipėdoje ieškota 316 nusikaltėlių,

šiuo metu ieškoma 217 tokių asmenų.

Šiemet pradėta 64 pasislėpusių nuo teisingumo asmenų paieška.

Bendruomenių Rūmų nariai 366 balsais prieš 161 priėmė įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimo ir dabar jis bus pateiktas svarstyti nerenkamiems Lordų Rūmams.

Paskelbus balsavimo rezultatus pasigirdo plojimai, nors įstatymo projekto tikriausiai dar laukia tvirta opozicija, kai kitą mėnesį dėl jo vyks debatai Lordų Rūmuose, ypač - iš vyskupų pusės.

Balsavimas Bendruomenių Rūmuose įvyko po pirmadienio debatų maratono, kai D.Cameronas buvo priverstas susitarti su opozicine Leiboristų partija, kad įveiktų savo paties partijos „maištininkų“ bandymą sužlugdyti projektą.

Dešiniojo sparno „toriai“ siūlė pataisą, kuria būtų buvę leista ir heteroseksualioms poroms sudaryti civilines partnerystes.

Vyriausybė tai vadino „griaunančia pataisa“, nes ji būtų laikotarpiui iki dvejų metų atidėjusi gėjų santuokų įstatymo priėmimą.

Nors ta pataisa su leiboristų pagalba buvo lengvai atmesta, konservatorių susiskaldymo mastas buvo atskleistas paskelbus, kad prieš įstatymo projektą balsavo 128 jų parlamentarai - 11 daugiau nei balsavo „Už“.

Didžiojoje Britanijoje nevyko jokie masiniai protestai dėl gėjų santuokų, kaip buvo Prancūzijoje, kuri praėjusį savaitgalį tapo 14-ąja jas legalizavusia pasaulio valstybe.

Tačiau britų policija pranešė areštavusi moterį, kuri netrukus po parlamento balsavimo bandė automobiliu įvažiuoti pro pagrindinius parlamento vartus, tačiau tiesiogiai tų dviejų įvykių nesusiejo.

Kaip rodo „The Sunday Times“ užsakymu atlikta „YouGov“ apklausa, tam, kad tos pačios lyties asmenų poroms būtų leista tuoktis, pritaria maždaug 54 proc. britų.

Reikės:

150 ml ananasų sulčių (iš konservuotų ananasų);

150 g ananaso;

400 g kalakutienos filė;

150 g batono;

1 skiltelės česnako;

Citrinos sulčių (pagal skonį);

2 a. šaukšteliai grietinės;

2 vnt. kiaušinių;

1 v. šaukšto krakmolo;

Šviežiai maltų pipirų (pagal skonį);

200 ml vištienos sultinio;

200 g ryžių.

Gaminimas:

Kalakutienos filė (gabalėlius be kaulo) supjaustome 1,5 cm storio riekutėmis, pamušame iki plono muštinio (0,3 – 0,4 cm). Muštinius pagardiname prieskoniais (pagal skonį): šviežiai maltais pipirais, česnaku, sojos padažu;Balto batono riekutes pašauname į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę „padžiūti" 5-7 min. Tuomet ištraukiame, atvėsiname ir supjaustome kubeliais;Atskirame dubenėlyje išplakame du kiaušinius su dviem a. š. grietinės, pagardiname druska;Paruošiame suktinukus: viename iš kalakutienos muštinio krašte dedame gabalėlį konservuoto ananaso, truputį sviesto (nebūtina). Muštinį dailiai susukame, gausiai panardiname į kiaušinio plakinį tuomet į batono kubelius – kad apliptų. Abiem rankomis apspaudžiame suktinį, kad batono kubeliai gerai pasiskirstytų;Taip paruoštus kalakutienos suktinukus dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame 175 laipsnių temperatūroje apie 40 min., prižiūrint, kaip rusvėja batonas;Atidžiai nuplauname ryžius, uždedame virti;Ruošiame ananasų padažą. Prikaistuvyje užverdame stiklinę vištienos sultinio. Atskirame dubenyje sumaišome: ananasų sultis (iš konservuotų ananasų  skardinės), šlakelį sojos padažo ir citrinos sulčių, keletą smulkintų konservuoto ananaso gabalėlių, nubrauktą šaukštą krakmolo, druskos ir maltų pipirų – pagal skonį. Į verdantį vištienos sultinį supilame nuolat maišomus padažo ingredientus. Maišome prikaistuvyje, kol padažas tirštėja ir užverda;Kalakutienos suktinukus patiekiame su ryžiais, ananasų padažu ir daržovėmis. Skanaus!

Gero apetito!

Turite mėgstamą receptą? Dažnai tenka gaminti? Siųskite savo receptus su nuotraukomis el. pašto adresu: receptas@diena.lt.

Viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra paskelbusi konkursą išrinkti vežėją, kuris ir teiktų naktinio autobuso paslaugas.

Numatoma, kad jis turėtų pradėti kursuoti liepos 15 d. ir keleivius vežti iki rugsėjo pabaigos.

Maršrutu nuo Liepojos stotelės vadinamajame Miško kvartale iki pietinėje miesto dalyje esančios Jūrininkų stotelės važiuotų mažasis autobusiukas.

Planuojama, kad jis dvi naktis per savaitę kursuotų iki tol, kol į gatves išrieda miesto autobusai – maždaug iki 5 val. ryto.

„Kol kas manome, kad toks maršrutas ir savaitės dienos, kuriomis važiuos naktinis autobusas, yra tinkamas atsakas į poreikį. O kaip bus iš tikrųjų, atskleis laikas. Kai bus viščiukai, tada ir skaičiuosime“, – teigė „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Jis tvirtino, kad naktinis autobusas orientuotas ne į tik pramogautojus, kurie galėtų grįžti namo iš miesto centro, bet ir į vėlai darbą baigiančius žmones.

„Konkurso sąlygas pasiėmė ne vienas ir ne du vežėjai. Lieka tik sulaukti pasiūlymų dalyvauti konkurse“, – teigė A.Samuilovas.

Naktiniai autobusų reisai Klaipėdoje buvo panaikinti prieš kelerius metus. Anksčiau iki paryčių važiuodavo 9-ojo maršruto autobusai.

„Šie reisai buvo neekonomiški, tačiau juos išlaikyti padėdavo “Baltijos„ laivų statykla. Paskui tai mums vieniems tapo nepakeliama finansinė našta išlaikyti tuos reisus, nes autobusai tikrai nebūdavo užpildyti keleivių“, – aiškino A.Samuilovas.

Paskutinysis gegužės savaitgalis Klaipėdos lėlių teatre - nuotaikingas ir stebuklingas.

Gegužės 25 d. 12 val. Klaipėdos lėlių teatras kviečia į lėlišką detektyvą mažiesiems – spektaklį lietuvių liaudies pasakos motyvais „VIŠTYTĖ IR GAIDELIS“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).

Spektaklio premjera įvyko dar 2005-aisiais, bet jis iki šiol nepraranda populiarumo – šiame kaimiškame detektyve vaidmenis kuriantys lėlių teatro scenos virtuozai Renata Kutaitė ir Linas Zubė štai jau aštuonetą metų stebina energija, gyvybingumu ir netikėtomis improvizacijomis, kurios kaskart leidžia pamatyti tą patį ir sykiu naują spektaklį.

Gegužės 26 d. 12 val. Klaipėdos lėlių teatras pristatys šiuolaikinę pasakos „Pelenė“ versiją - spektaklį visai šeimai „STEBUKLINGAS PELENĖS LAIKAS“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).

Kandžiomis, aštriomis recenzijomis garsėjančiame tinklaraštyje Melpomene.lt šis spektaklis ypatingai gerai įvertintas: „Nemirtingai Pelenės meilės istorijai įkūnyti režisierė Gintarė Radvilavičiūtė pasirinko pačią nepatvariausią ir iškalbingiausią materiją – popierių, popierinės lėlės atgyjančios didžiulėje trimatėje paveikslėlių knygoje meistriškai animuojamos, atgaivinamos aktorės Renatos Kutaitės, meistriškai įkūnijančios ir paslaptingosios detektyvės Zofijos, didžiosios Z. personažą. Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje gimsta tokie maži stebuklai, atsitinkantys šių dienų Pelenėms, Princams ir garbioms detektyvinių romanų rašytojoms!“

„Ar mes taip nepasitikime savo gimtąja kalba, kad ji tapusi neįveikiama kliūtimi? Lietuvių kalbos rašybos principai tikrai nesudėtingi. Man neteko girdėti, kad kas iš lietuvių būtų kreipęsis dėl anglų ar prancūzų kalbų rašybos supaprastinimo. Jei lygintume su lietuvių kalbos rašyba, šios kalbos tikrai sunkiai „įkandamos“, bet jas visai neblogai išmokstame rengdamiesi egzaminams. Matyt, čia ir požiūrio dalykas, todėl būtų puiku, jei gimtosios kalbos prestižas ir vertė augtų, tada ir ateitis nekeltų abejonių“, – į klausimą, ar neteks paprastinti kalbos taisyklių, atsako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Pasak D. Vaišnienės, kalbos normų keitimas turi būti gerai apsvarstytas ir pagrįstas. Skyryba labiau priklauso nuo susitarimo ir apsisprendimo, jos taisyklės prieš keletą metų jau buvo supaprastintos.

„Rašybos dalykai gerokai sudėtingesni, juk negalima nebeskirti ilgųjų ir trumpųjų balsių ar nevartoti diakritinių ženklų. Galbūt visiems ir būtų patogu rašyti taip, kaip tik šauna į galvą, bet ar vieni kitus suprastume?“, – klausia kalbininkė.

Pasak jos, visos kalbos turi rašybos taisykles. D. Vaišnienės tvirtinimu, iš tikrųjų stengiamasi kiek įmanoma mažinti išimtinių atvejų, neatitinkančių sistemos, bet tokių žodžių nėra tiek daug, o daugelis ir retai bevartojami.

D. Vaišnienė atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuvoje kalbama apie prastėjančius skaitymo ir rašymo įgūdžius. Nuo 2007 metų tokios diskusijos vyksta Didžiosios Britanijos nacionaliniuose dienraščiuose, atliekami tyrimai, ieškoma priežasčių. Susirūpinę ir darbdaviai, negalintys įdarbinti mokyklas baigusių žmonių būtent dėl prasto raštingumo.

Vokietijoje patvirtinta nacionalinė suaugusiųjų raštingumo ir pagrindinio ugdymo strategija, o susijusiems projektams ir tyrimams skiriamas nemažas finansavimas – apie 20 mln. eurų 2012-2015 metams. O Lenkijoje šiemet prasidėjo labai aktyvi kampanija, skatinanti vartoti lenkų kalbos diakritinius ženklus internete ir mobiliuosiuose įrenginiuose. „Svarbiausia, kad Lietuvoje pradėjome apie tai kalbėti nelaukdami, kol tai tikrai taptų sunkiai įveikiama problema“, – mano pašnekovė.

A. Smetona: 100 metų mokome ir visi išmokdavo

„Kažkur reikia ieškoti priežasčių, tačiau kur: ar kalba per sunki, ar mokymo metodai per prasti? Per sunkių kalbų nebūna ir kalbos lengvinimai mūsų valia yra neįmanomi. Kalba turi savo raidos dėsningumus, ji plėtojasi, ugdosi, vystosi pagal tuos dėsningumus ir nieko negalime padaryti. Kalbininkai tik aprašo, konstatuoja, kas darosi su kalba“, – aiškina Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

A. Smetona kelia klausimą, ar mokiniai nepajėgūs išmokti lietuvių kalbos, ar kalbos taisyklės yra per sudėtingos. „Mano galva, atsakymas aiškus: 100 metų jau mokome tų taisyklių ir visos kartos išmokdavo, išskyrus dabartinę kartą, kuri nebesugeba išmokti. Tai greičiausiai reiškia, kad nežinia, kokios metodikos“, – dėsto kalbininkas.

Jo nuomone, klaidų reikia ieškoti mokyklų ugdymo planuose. A. Smetona primena, kad buvo įdiegta naujų mokymo metodų: lietuvių kalbos mokyta pagal užsienio kalbos mokymo metodą, ieškota žaidimų.

„Kalbos mokymasis, ar tai gimtoji, ar negimtoji, ar svetima, ar nesvetima kalba, yra sunkus juodas darbas. Su tuo reikia susitaikyti. Kai visi šitą supras, imsis rimto juodo darbo, tada ir rezultatai bus geri“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo tvirtinimu, lietuvių kalba, būdama archajiška, nėra sudėtingesnė už kitas – ji yra kasdienio vartojimo kalba, tenkina visuomenės poreikius, atlieka savo funkcijas visose gyvenimo sferose, vadinasi, tvarkingai funkcionuoja.

„O kad mokinukas neišmoksta rašyti – pirma, ar čia tragedija? Antra, ar pasirenkame tas metodikas ir skaičiuojame tai, ką skaičiavome prieš 20 metų? Įsivaizduokite – jei anksčiau į aukštąsias mokyklos įstodavo 20 proc. ir iš jų spręsdavome apie raštingumą, dabar į aukštąsias mokyklas ateina 80 proc. Ir mes šaukiame, kad jie neraštinga dalis. Natūralu – jei 80 proc. į aukštąsias surenkame, tai dalis turi būti neraštinga“, – mano A. Smetona. Jis primena, kad apskritai 10 proc. populiacijos yra dislektikai – patiria problemų mokydamiesi skaityti ir rašyti.

A. Smetonos nuomone, situacija nėra dramatiška. Kai tarptautiniame PISA tyrime pagal kalbos aspektą lyginamės su skandinavais, situacija atrodo baisi.

„Tačiau kam lygintis su skandinavais? Mūsų kultūros visiškai skirtingos. Pasižiūrėkite, kokios šalys tyrime greta mūsų: Austrija, Liuksemburgas, Izraelis. Jų raštingumas lygiai toks pat. Tai ar čia prastesnės šalys? Toli gražu ne. Jeigu reikėtų lygiuotis, labiau lygiuočiausi į Izraelį negu į Suomiją“, – sako kalbininkas.

Sporto portalas SportIN.Lt apžvelgs geriausiai šį sezoną pasirodžiusias komandas, kurios nenuvylė savo aistruolių ir suteikė optimizmo, jog ateityje iš jų galima tikėtis dar daugiau.

1. „Manchester United“ (1 vieta)

Po metų pertraukos „raudonieji velniai“ sugrįžo į karaliaus sostą, palikdami užnugaryje triukšmadarius iš kitos Mančesterio pusės. Jeigu ieškotume priežasčių, kodėl komanda triumfavo čempionate, reikėtų pabrėžti stabilumą visame sezone. Iš 38 žaistų rungtynių „United“ 28 kartus iškovojo tris taškus, likusios dešimt pasibaigė penkiais pralaimėjimais ir penkiomis lygiosiomis.

Antra – puiki žaidėjų perėjimo turgaus politika praėjusią davė vaisių. Prieš sezoną keltos dvejonės dėl Robino van Persie galimybių „Manchester United“ klube buvo greitai išsklaidytos. Įspūdingą įvarčių seriją surengęs olandas neabejotinai buvo būtent tas lyderis, kuris vedė vienuolikę į pergales. 26 įvarčiai ir auksinis „Premier“ lygos batelis atiteko būtent R.van Persie. Verta pažymėti ir talentingąjį japoną Shinji Kagawą, kuris šį sezoną negalėjo visiškai atsiskleisti dėl turėtų traumų, tačiau kai žaidė, darė tai puikiai.

Dabar komanda veikiausiai turės nelengvą perėjimo laikotarpį – po net 27 metų „Old Trafford“ stadiono trenerio kėdę palieka seras Alexas Fergusonas. Įpėdinis jau paskirtas, bet juo tapusiam Davidui Moyesui užduotis bus velniškai sunki – išlaikyti ant balno vieną iš geriausių pasaulio komandų.

2. „Everton“ (6 vieta)

Liverpulio klubas užbaigė sezoną šeštoje pozicijoje. Aukščiau bambos iššokti jie nesugebėjo, tačiau sudarė rimtą konkurenciją pirmajam penketui. Ilgą laiką „irisai“ sukosi apie trečią–ketvirtą vietas, kol smulkios klaidelės leido pabėgti Londono ekipų trejetui. O Europos lygos vieta atrodė beveik ranka pasiekiama.

Pakskutinį sezoną D.Moyeso treniruota komanda pasirodė tikrai gerai. Ne tik todėl, kad turnyrinėje lentelėje aplenkė amžinus priešus „Liverpool“, bet ir kūrė simpatišką futbolą su Marouanne Fellaini, Leightonu Bainesu bei Kevinu Mirallasu. Retas pasakytų, kad šios ekipos mačai buvo nuobodūs.

Visgi šią vasarą klubo savininkas Billas Kenwrightas turės daug problemų. Visų pirma, komandai reikia naujo stratego (juo pretenduoja tapti iškritusio „Wigan“ klubo treneris Roberto Martinezas). Kas dar? Išsaugoti pagrindinius žaidėjus. L.Bainesas viliojamas į Mančesterio klubus, o M.Fellaini neatmeta galimybės persikelti į „Chelsea“.

3. „West Bromwich“ (8 vieta)

Jeigu prieš sezoną būtumėte pasakę, jog „West Brom“, jam įpusėjui bus pirmajame šešetuke, jūs būtumėte apšauktas kvanktelėjusiu. Vidutiniokai anksti sugebėjo įrodyti, jog iškritimas jies toli gražu negręsia, bet, deja, nesugebėjo atlaikyti aukšto tempo iki sezono galo.

Pirmus du mėnesius petis į petį su didžiaisiais grandais žengusi komanda sulaukė daug pagyrų. Kodėl jiems taip puikiai sekėsi irtis į priekį? Prieš sezoną „Baggies“ trenerio postas liko laisvas, kai į Anglijos rinktinę buvo pakviestasRoy‘us Hodgsonas. Į karštą kėdę atsisėdo Steve‘as Clarke‘as.

Ir šis anglas iš karto išsklaidė visas abejones po to, kai komanda rodė pakankamai gerus rezultatus ir kėlė siaubą net stipriausiems oponentams. Visiškai pasiteisino „Chelsea“ puolėjo Romelu Lukaku įsigijimas (nuoma). Belgas šį sezoną per 35 mačus (iš kurių 20 pradėjo startinėje sudėtyje) pelnė 17 įvarčių ir taip užgožė Peterį Odemwingie, kuris supykdė klubo vadovybę sausio mėnesio žaidėjų perėjimo turgaus pabaigoje.

Visgi, sezonui persiritus į antrą dalį, euforija pamažu blėso. Galbūt žaidėjai pervargo arba tiesiog išsikvėpė? Nepaisant to, šiame sezone WBA nenukrito žemiau aštuntos vietos ir tai yra nuostabus rezultatas tokiai kukliai komandai.

Artimiausiu metu išrinksime savo geriausią „Premier“ lygos sezono futbolininką.

Prieš dešimt metų „Cavaliers“ pirmu šaukimu pasikvietė LeBroną Jamesą, tačiau po to, kai jis 2010 metais paliko klubą, Klyvlendo ekipą pradėjo atsinaujinimą.

Ji 2011 metais pasikvietė Kyrie Irvingą, o šiais metais toks gali būti 211 cm ūgio Nerlensas Noelis.

„Tikimės, jog kad ir ką pašauksime, tai bus mūsų paskutinė loterija. Visiškai komandai atsinaujinti reikia trejų metų, tačiau tai gali trukti ir ketverius. Turime 1 ir 19 šaukimus ir yra labai didelė tikimybė, jog tokia birža mums yra paskutinė“, – sėkminga „Cavaliers“ ateitimi tiki jo savininkas Danas Gilbertas.

Ohajaus klubas šį sezoną iškovojo 24 pergales, patyrė 58 pralaimėjimus ir tai trečias prasčiausias NBA rezultatas. Jis turėjo 15 proc. tikimybės, jog laimės pirmąjį šaukimą.

D.Gilbertas į biržą vėl pasikvietė savo sūnų Nicką, kurį kamuoja nervų sutrikimai.

Antrasis šaukimas atiteko Orlando „Magic“ ekipai, trečiasis – Vašingtono „Wizards“ klubui.

Dviejų lietuvių atstovaujama Toronto „Raptors“ pirmajame rate krepšininko nesirinks, nes ji savo šaukimą yra iškeitusi Oklahomos „Thunder“ klubui, o Hiustono „Rockets“ iškeitusi Atlantos „Hawks“ ekipai.

NBA naujokų biržos šaukimai:

Portalas nurodo, Lietuvoje euro95 markės benzinui taikoma bendra didmenininkų ir mažmenininkų marža yra didžiausia tarp kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių ir yra labai panaši į Liuksemburgo ir Danijos. Į šią maržą įskaičiuojamas ir žalios naftos perdirbimas, ir logistika, ir pardavėjų dalis.

Tinklalapio pateikiamais duomenimis, Lietuvoje benzinui taikomas, 0,196 euro (0,67 Lt) litrui antkainis, tuo metu Latvijoje jis yra 0,172 euro (0,59 Lt), Estijoje – 0,127 euro (0,43 Lt) , Lenkijoje – 0,133 euro (0,45 Lt).

Šiose šalyse atitinkamai mažesnė yra ir degalinių kaina. Gegužės 20 d. duomenimis, mažmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,359 euro (4,69 Lt), Estijoje 1,252 euro (4,32 Lt), Latvijoje 1,307 (4,51 Lt), Lenkijoje – 1,269 euro (4,38 Lt). Tiesa, taip pat matyti, kad Lietuvoje šiam kurui taikomi didžiausi mokesčiai.

Iš pateikiamų duomenų tampa aišku, kad mažesnį nei Lietuvoje antkainį benzinui taiko daugiau nei pusė ES narių: D. Britanija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija, Liuksemburgas, Vengrija, Graikija, Suomija, Čekija, Austrija.

Tuo metu Portugalijoje, Olandijoje, Maltoje, Italijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kipre, Bulgarijoje, Belgijoje, Danijoje jis yra didesnis.

Tinklalapio žiniomis, visose šalyse didmeninė neapdirbtos naftos kaina yra vienoda – 0,493 euro (1,7 Lt) už litrą.

Dyzelino antkainis didesnis nei Liuksemburge

Panaši situacija yra ir su dyzelino antkainiu – tinklalapio duomenimis, kaimyninėse šalyse jis yra mažesnis nei Lietuvoje. Lietuvoje dyzelinui taikomas 0,237 euro (0,81 Lt) antkainis, Latvijoje – 0,196 euro (0,67 Lt), Estijoje – 0,149 euro (0,51 Lt), Lenkijoje – 0,180 euro (0,62 Lt).

Energy.eu informacija rodo, kad mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje buvo didžiausia tarp kaimynų – 1,283 euro (4,42 Lt), Latvijoje – 1,24 euro (4,28 Lt), Estijoje – 1,242 euro (4,28 Lt), Lenkijoje – 1,264 euro (4,36 Lt). Tačiau Lietuvoje akcizas dyzelinui yra mažiausias tarp šių šalių.

Dyzelinui mažesnį nei lietuviai antkainį taiko Austrija, Čekija, Suomija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija, D. Britanija. Visur kitur jis yra didesnis.

Tuo metu iš energy.eu pateikiamais duomenimis, automobilinėms dujoms Lietuvoje taikoma viena mažiausių maržų ES – 0,175 euro (0,6 Lt), Latvijoje – 0,186 euro (0,64 Lt), Estijoje – 0,340 euro (1,17 Lt). Gegužės 20 d. duomenimis, mažmeninė dujų kaina Lietuvoje buvo 0,643 euro (2,2 Lt), jų galutinė kaina didesnė nei pas kaimynus dėl didžiausio akcizo, kuris sudaro 0,163 euro (0,56 Lt).

Mažesnę maržą nei Lietuvoje taiko tik Lenkijos pardavėjai – 0,171 euro (0,59 Lt). Tiesa, septynios valstybės apskritai nepateikė duomenų apie automobilinėms dujoms taikomus antkainius.

Siūlo nepamiršti papildomų nuolaidų

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius tvirtino, kad maržų dydį turėtų komentuoti ir gamintojas. Lietuvoje daugiausiai parduodama naftos perdirbimo bendrovėje „Orlen Lietuva“ pagamintų degalų.

Kartu jis pabrėžė, kad dvejus metus Konkurencijos taryba tyrė degalinių veiklą ir nustatė, kad jų antkainiai pernelyg nesiskiria nuo kaimyninių šalių.

„Galėčiau remtis Konkurencijos tarybos tyrimu, kuriuo buvo nustatyta, kad degalinių maržos nėra labai skirtingos nuo kaimyninių valstybių. Aš manau, kad reikėtų tuo remtis, nes čia neaišku, kas teikia duomenis ir kaip skaičiuojama, ar skaičiuojama švieslentėje pateikiama kaina, ar įskaičiuojamos klientams taikomos nuolaidos. Bent jau mes, kaip asociacija, jokiems europiniams raportams duomenų neteikiame”, – apie tinklalapio duomenis sakė L. Vosylius.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad realią Lietuvos pardavėjų maržą apkarpo kiekvieno degalinių tinklo taikomos nuolaidos lojaliems klientams.

„Mūsų asociacijos nariai ne kartą yra sakę, kad daugumoje ES valstybių netaikoma tokia nuolaidų politika, kokia taikoma Lietuvoje. Kitose šalyse dažniausiai yra taip, kad kurą perki už tiek, kiek nurodyta švieslentėje, o pas mus lojaliems klientams yra taikomos nemažos nuolaidos“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kokios yra degalinių maržos L. Vosylius atsakė: „Asociacija nedalyvauja, nedalyvavo ir nedalyvaus kainodaroje. Tačiau galiu pasakyti, kad benzino marža Lietuvoje yra susitraukusi iki minimumo ir sudaro apie 4 proc., o su dyzelino maža, galime sakyti, yra viskas tvarkoje – ji yra apie 6-8 proc. Anksčiau būdavo teigiama, kad energetiniame sektoriuje verslas apsimoka, kai marža yra ne mažesnė nei 10 proc.“.

Be to, esą negalima sakyti, kad visų šalių pardavėjai vienodai moka už degalus.

„Teigti, kad visiems didmeninė kaina yra vienoda, ydinga. Praktika rodo visai kitaip. Buvo situacija, kai Lietuvai didmeninė kaina buvo mažiau patraukli nei Latvijai argumentuojant, kad į Latviją yra patogesnė logistika“, – kalbėjo pašnekovas.

Degalinių atstovas priminė, kad maždaug pusę litro degalų kainos sudaro mokesčiai – akcizas ir PVM, po to nemaža dalis tenka didmeninei kuro kainai, o likusi dalis tenka degalinėms.

„Jeigu šiandien iš kainos atimtume degalinių maržą, degalų kaina stipriai nesumažėtų, nes tokios yra pasaulinės tendencijos, kad kainos yra didelės. Mes tikrai nesižavime kylančiomis kainomis, suprantame, kad kuo didesnės kainos mūsų degalinėse, tuo mūsų vartotojai turi daugiau paskatų dairytis į Rusiją ar Baltarusiją, kur kainos greičiausiai niekada nesusilygins su ES“, – tvirtino L. Vosylius.

„Orlen Lietuva“ savo komentarų nepateikė.

Konkurencijos tarybos atsakyme tinklalapiui nurodoma, kad pernai taryba nutraukė tyrimą dėl galimo degalų pardavėjų kartelio, „kadangi pagal surinktus duomenis nebuvo pagrindo teigti, kad naftos produktais prekiaujantys ūkio subjektai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą“.

Tačiau šiuo metu konkurencijos taryba atlieka du tyrimus dėl konkurencijos degalų rinkoje, susijusius su galimai nepraneštomis ūkio subjektų, užsiimančių mažmenine prekyba degalais, koncentracijomis rinkoje.

Primename, kad balandžio 18 d. Konkurencijos taryba paskyrė bendrovei „Lukoil Baltija“ 1,177 mln. Lt baudą už degalinių koncentracijos įgyvendinimą nepranešus apie tai Konkurencijos tarybai ir negavus leidimo tokios koncentracijos įgyvendinimui.

Stebina kuro kainos ir algos

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Vidmantas Pumputis tvirtino, kad europiniame tinklalapyje pateikiami duomenys pateikia paaiškinimus, kodėl Lietuvoje kuras brangesnis nei kaimyninėse šalyse.

„Nuolat kalbama, kad Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje kuras yra pigesnis nei pas mus, nors mokesčiai yra panašūs. Pagal šios dienos portalo duomenis, benzinas ir dyzelinas, lyginant su Estija, Latvija ir Lenkija Lietuvoje yra brangiausias. Daugelis klausia, kodėl taip yra? Atsakymas paaiškėja panagrinėjus parduodamo kuro sudedamąsias dalis. Pagal šio portalo duomenis, į akis krenta gana skirtingos kuro pardavimo maržos – kuro perdirbimo, transportavimo, draudimo ir pardavimo sąnaudos. Lietuvoje jie didžiausi“, – komentavo jis.

Tačiau V. Pumputis nesiėmė vertinti, kas galėtų lemti tokius skirtumus.

„Kyla klausimas, kodėl Estijoje vieno parduodamo litro dyzelino pardavimo marža yra 51 centai, o Lietuvoje – net 82 centai, taigi skirtumas – 31 centas. Norint tiksliai išsiaiškinti, kodėl taip yra, reikėtų detalesnių tyrimų. Logiškai galvojant, kuro perdirbėjų dalis turi būti vienoda visoms Baltijos šalims. Kuro transportavimas iš Mažeikių neturėtų būti brangesnis, kaip transportavimas iki Estijos“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, vakariečius stebina lietuvių atlyginimų ir kuro kainų santykis.

„Prieš pora metų į Vilnių atvykę svečiai iš vienos senųjų ES valstybių manęs paklausė: „Kaip jūs gyvenate, kai kuro kainos yra didesnės nei Briuselyje, o darbo užmokestis skiriasi daugiau tris kartus?“, – pripažino pašnekovas.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas po mokesčių buvo apie 1600 Lt.

Sudėtis – konkurencinga

Antradienį paviešintas J. Kazlausko pasirinkimas didelių diskusijų tarp krepšinio specialistų neįžiebė. Anot pačių ekspertų, dėl to „kaltas“ ne tik didelis trenerio autoritetas, bet ir blaiviai įvertinta situacija dėliojant 15-os pavardžių sąrašą.

„Manau, sąrašas puikus, nematau jokių staigmenų. Mes turime vieną geriausių – jei ne geriausią – priekinių linijų Europoje, su lengvaisiais kraštais irgi problemų nėra, nes treneris turi galimybę perstumti į šią poziciją Liną Kleizą. Manau, dirbsime kryptingai, jaunimo ir veteranų sintezė duos puikų rezultatą, reikia tik patiems tuo tikėti“, – komentavo 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas T. Pačėsas.

Lietuvos dvidešimtmečių komandą šią vasarą treniruosiančio buvusio gynėjo nuomone, vienintelis sudėties trūkumas, kurį teks mėginti užmaskuoti J. Kazlauskui – atsarginio įžaidėjo stygius.

„Vienintelis klausimas, kas pavaduos Mantą Kalnietį. Aišku, kad jį reikės keisti. Žinant Martyno Gecevičiaus patirtį žaidžiant Vilniaus „Lietuvos ryte“, kuomet komandą treniravo Rimas Kurtinaitis, manau, jis galės tai padaryti. Taip pat ir Tomas Delininkaitis, Renaldas Seibutis, kuris puikiai valdo kamuolį. Manau, rinktinės braižas turėtų kažkiek keistis, turėtų būti daugiau improvizacijos ir greito krepšinio“, – svarstė T. Pačėsas.

„Manau, komanda tikrai bus nebloga. Daug ką lems tai, kaip treneriui pavyks suvienyti vyresnius ir jaunesnius žaidėjus. Bet esu optimistas, vis dėlto ir Jonas Valančiūnas, ir Donatas Motiejūnas atiduos visą dūšią. Aišku, panašių komandų bus daug, todėl daug kas priklausys nuo sėkmės, nuo traumų“, – vertino „Prienų“ klubą treniruojantis V. Šeškus.

Auklėtinio J. Kazlauskui neperša

Pastarojo specialisto manymu, kandidatų sąrašas galėjo būti ilgesnis, papildant jį keletu jaunų krepšininkų – vien tam, kad pastarieji „apsiuostytų“ nacionalinėje komandoje.

„Staigmenų Kazlauskas nepateikė, manau daug klausimų čia nekyla. Aš galėčiau pridurti tik tai, kad, mano nuomone, į pirmas stovyklas reikėjo pakviesti keletą jaunesnių žaidėjų, kad jie pajustų rinktinės pulsą. Iš vienos pusės, sprendimas kviesti tik 15 krepšininkų turi pliusų, bet jauniems vaikinams parodytas pasitikėjimas pridėtų entuziazmo, ir kitą sezoną jie dirbtų dvigubai. Tas pats Deividas Gailius, tas pats Gediminas Orelikas turėtų tik dar didesnį impulsą treniruotis. O ateityje – po dvejų ar trejų metų – jie galbūt jau rimtai kandidatuos į Lietuvos rinktinę“, – samprotavo V. Šeškus.

Tiesa, „Prienų“ strategas čia pat prisipažino nemanantis, kad naudingiausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliaraus sezono krepšininku tapęs jo auklėtinis G. Orelikas jau dabar pasiruošęs rimtai konkuruoti dėl vietos galutiniame rinktinės dvyliktuke.

„Būkime biedni, bet teisingi. Orelikas šiemet turėjo labai gerą sezoną, dabar pasirašė kontraktą su „Lietuvos rytu“. Šioje komandoje jis ir turėtų įrodyti savo pajėgumą. Vis dėlto aš „Prienuose“ jam duodavau labai daug žaidimo laiko, leisdavau aikštėje daryti beveik viską. Dabar jis įkopė į tokį lygį, kuriame turi iš naujo parodyti, ko yra vertas. Norint žaisti rinktinėje, jam reikia gerinti beveik visus žaidimo komponentus, išskyrus metimą, kurį jam dovanojo Dievas“, – kalbėjo V. Šeškus.

Beje, J. Kazlauskas taip pat neatmetė galimybės dar išplėsti kandidatų sąrašą, į jį įtraukiant žaidėjų iš Lietuvos studentų rinktinės.

Ar bus rinktinėje „Trojos arklių“?

V. Šeškaus nuomone, gausesnis kandidatų būrys nebūtų pamaišęs ir dėl to, jog dalies kvietimo sulaukusių žaidėjų sveikatos būklė kelia klaustukų.

Tik vasarą į aikštę galės grįžti po operacijų sveikstantys Paulius Jankūnas ir Martynas Pocius, Kšyštofą ir Darjušą Lavrinovičius nuolat kamuoja įvairios senos traumos ir skausmai, J. Kazlauskas neslėpė, jog turi abejonių ir dėl Roberto Javtoko sveikatos.

„Kelis žaidėjus buvo galima pridėti, nes ne vienas krepšininkas iš pagrindinio sąrašo turi sveikatos problemų. Kita vertus, vidurio puolėjo pozicijoje daugiau pasirinkimo nelabai yra, o kitose pozicijose į tai lyg ir atsižvelgta“, – svarstė V. Šeškus.

Tuo tarpu T. Pačėsas laikosi nuomonės, kad žaidėjų traumos J. Kazlauskui didelių problemų nepridarys.

„Žiūriu į tai, ką turime dabar, o ne kas buvo praeityje. Lavrinovičiai puikiai žaidžia visą sezoną, tapo mėnesio žaidėjais. Šiai dienai jie yra puikios formos ir sutinka padėti. Tai – labai gera žinia. Manau, Jankūnas irgi kviečiamas dėl to, jog yra didelė tikimybė, kad jis galės padėti. Net nėra klausimo, ar jis rinktinei reikalingas. Tas pats pasakytina ir apie Pocių“, – kalbėjo T. Pačėsas.

Žaidėjai bus išalkę krepšinio

M. Pocius ir P. Jankūnas – ne vieninteliai būsimoje Lietuvos rinktinėje, kurių žaidimo laikas šiame sezone dėl įvairių priežasčių buvo apribotas.

Treneriai klubuose nelepino ir Martyno Gecevičiaus, Lino Kleizos, Donato Motiejūno, dažnai ar net nuolat laikydami juos ant atsarginių suolo.

Tačiau kalbinti krepšinio ekspertai į šį faktą žiūrėjo optimistiškai.

„Manau, tai irgi savotiškas pliusas, nes jie visi yra tikrai pasiilgę krepšinio, degs aikštėje noru laimėti“, – teigė V. Šeškus.

„Jie – aukšto lygio žaidėjai, kurie treniravosi elitinėse komandose. Manau, žaidimo alkis bus tik pliusas mums. Rinktinė yra būtent ta vieta, kur visi suvažiuoja ir žaidžia su malonumu. Net tiems žmonėms, kurie šį sezoną žaidė mažiau, tai turėtų duoti teigiamą postūmį“, – antrino T. Pačėsas.

Primename, kad pasirengimą Europos čempionatui, kuris vyks rugsėjo 4-22 dienomis Slovėnijoje, Lietuvos komanda pradės fizinio pasiruošimo stovykla Palangoje liepos 15 d.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas:Mantas Kalnietis (Krasnodaro „Lokomotiv“) 1985 m. 195 cmAdas Juškevičius (Kauno „Žalgiris“) 1989 m. 194 cmRenaldas Seibutis (Vilniaus „Lietuvos rytas“) 1985 m. 195 cmMartynas Gecevičius (Pirėjo „Olympiacos“) 1988 m. 193 cmTomas Delininkaitis (Čerkasų „Čerkaski Mavpy“) 1982 m. 190 cmMartynas Pocius (Madrido „Real“) 1986 m. 196 cmJonas Mačiulis (Atėnų „Panathinaikos“) 1985 m. 198 cmMindaugas Kuzminskas (Kauno „Žalgiris“) 1989 m. 205 cmLinas Kleiza (Toronto „Raptors“) 1985 m. 203 cmPaulius Jankūnas (Kauno „Žalgiris“) 1984 m. 205 cmKšištofas Lavrinovičius (Kauno „Žalgiris“) 1979 m. 210 cmDarjušas Lavrinovičius (Kauno „Žalgiris“) 1979 m. 212 cmDonatas Motiejūnas (Hiustono „Rockets“) 1990 m. 213 cmJonas Valančiūnas (Toronto „Raptors“) 1992 m. 211 cmRobertas Javtokas (Kauno „Žalgiris“) 1980 m. 211 cm

Greggo Popovičiaus auklėtiniai namuose 93:89 (15:13, 31:18, 30:33, 9:21, 8:4) palaužė Memfio „Grizzlies“ klubą.

Penkis taškus iš eilės paskutiniame ketvirtyje pelnęs Tony Parkeris padidino „Spurs“ pranašumą 83:70, tačiau vėliau iniciatyvą perėmė svečiai.

Likus žaisti kiek daugiau nei keturias minutes šeimininkai priekyje buvo 85:75. „Grizzlies“ tada ketvirtį pabaigė laimėta atkarpa 10–0 ir po Mike‘o Conley metimo rezultatas tapo lygus.

„Spurs“ turėjo dar 18 sekundžių, bet per jas Timo Duncano metimas buvo netikslus.

Per pratęsimą T.Duncanas pelnė pirmuosius šešis „Spurs“ taškus. Jo pabaigoje po T.Parkerio baudos metimo (92:89) Jerrydas Baylessas galėjo atstatyti pusiausvyrą, bet jo tolimas metimas buvo netikslus ir po to Cory Josephas baudos metimu įtvirtino pergalę.

T.Parkeris nugalėtojų gretose atliko 18 rezultatyvių perdavimų ir tai yra jo atkrintamųjų rekordas.

„Grizzlies“ kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 60:46, tačiau ji krepšį atakavo 34 proc. taiklumu ir atliko 19 rezultatyvių perdavimų. Vienu daugiau nei T.Parkeris.

Kitos rungtynės bus žaidžiamos Memfyje, kur „Grizzlies“ šiose atkrintamosiose dar nei karto nėra pralaimėjusi.

„Spurs“: Timas Duncanas 17 (6/14 dvit., 5/7 baud., 9 atk. kam.), Tony Parkeris 15 (18 rez. perd.), Tiago Splitteris 14, Kawhi Leonardas 12 (9 atk. kam.), Danny Greenas 11, Manu Ginobili 7.

„Grizzlies“: Jerrydas Baylessas (6/13 dvit., 1/5 trit.) ir Mike‘as Conley (4/9 dvit., 2/5 trit., 4/6 baud.) po 18, Zachas Randolphas 15 (6/18 dvit., 18 atk. kam.), Marcas Gasolis 12 (14 atk. kam.), Tony Allenas 8.

Abi savaitgalio dienas Kauno gyventojai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti Lietuvoje veikiančių šiuolaikinio cirko kūrėjų pasirodymus, susitikti su pačiai kūrėjais ir patys pajausti, ką reiškia būti cirko artistu, išbandydami jėgas kūrybinėse dirbtuvėse.

Festivalis sumanytas siekiant pristatyti Lietuvos žmonėms mažai žinomą šiuolaikinio cirko žanrą, kurio pavadinimą išgirdęs dažnas dar galvoja apie dresuotus liūtus ar žiūrovus į areną tempiančius klounus. Šiuolaikinio cirko kūrėjai nesiorientuoja į konkrečią publiką, tikėdamiesi, kad universali kūno ir muzikos raiška bus suprantama įvairaus amžiaus ir tautų atstovams. Daugiausiai čia pasirodo įvairiausiais daiktais žongliruojantys artistai, ant žemės bei ore pasirodantys akrobatai, šiuolaikinio šokio atlikėjai bei aktorinę mokyklą patyrę klounai. Šiuo metu žymiausi šiuolaikinio cirko atstovai pasaulyje – tai Cirque su Soleil, kurie neseniai lankėsi ir Lietuvoje.

Pirmąją festivalio dieną, birželio 8-ąją, 18 valandą kultūros centre “Girstutis” įvyks spektaklio „Maja“ premjera, režisuota Gildo Aleksos. Pagrindinė spektaklio veikėja Maja mato kitokį pasaulį nei bet kuris iš mūsų – kasdienė jos rutina dirbant kontoroje virsta neįtikėtina klounada, vaikščiojant parke sutikti žmonės daro stebuklus, o nelaimės švenčiamos užgeriant stikliuku degtinės. Tai istorija merginos, kuri visuomet mato ne tai, kas vyksta, bet tai, ką norėtų matyti. Vis dėlto viskas čia lieka vien svajonių lygmenyje, nes ką nors pakeisti neužtenka noro, ryžto...

Po spektaklio vyks susitikimas su spektaklio kūrėjais.

Birželio 9-osios popietę festivalis kviečia į „Ryšių kiemelį 837“, kur nuo 15 valandos prasidės „Gatvės cirko popietė“. Čia žiūrovus pasitiks cirko artistai ir teatralizuotas piknikas. Tuoj po to scenoje pasirodys šiuolaikinio cirko artistai iš didžiųjų Lietuvos miestų su individualiais pasirodymais. Pasibaigus pasirodymams kiemelyje vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu „Majos“ ir „Gatvės cirko popietės“ artistai mokys sukti lazdas, poi, lankus. Renginį pabaigs festivalio uždarymo vakarėlis.

Spektaklio „Maja“ bilietus platina bilietai.lt. Gatvės cirko popietės renginys nemokamas.

„FIBA Europe“ ekspertai vertina 24 Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje rungtyniausiančias rinktines bei sudaro jų reitingą.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės reitingas – nepakitęs. Lietuviai išliko ketvirtoje vietoje.

Šiandien paaiškėjus Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašui, „FIBA Europe“ ekspertai mano, kad ši rinktinė bus stipresnė nei 2011 metais Europos čempionate Lietuvoje kovojusi komanda.

„Šią vasarą Lietuvos rinktinės sudėtyje neišvysime Šarūno Jasikevičiaus ir Simo Jasaičio, tačiau be jų bus visi geriausi šalies krepšininkai, įskaitant ir Liną Kleizą. Be abejonės, ši rinktinė bus stipresnė už 2011 metais Europos čempionate penktąją vietą užėmusią ekipą“, - rašoma pranešime.

Iš pirmosios vietos reitinge Ispanijos rinktinę išstūmė prancūzai. Anot „FIBA Europe“ ekspertų, ispanai gerokai susilpnėjo netekę Pau Gasolio, kuris neseniai paskelbė, jog šią vasarą nepadės nacionalinei rinktinei.

„Ispanijos rinktinė be Pau Gasolio kaip legendinė „Bulls“ be Michaelo Jordano“, - rašo „FIBA Europe“ ekspertai.

„FIBA Europe“ reitingo lentelė:

Opozicija negailėjo dėmesio

Ką daryti su ūkio ministre B.Vėsaite, kurios vos ne kiekvienas sprendimas sulaukia aštrios kritikos? Šis klausimas lyg ir turėtų kankinti socialdemokratų vadovus. Tačiau partijos lyderiai kol kas ramūs, nors ministrės kritika tęsėsi ir vakar – visuomenininkai rengė protestus prieš B.Vėsaitės sprendimus Kaune, internautai platino naujus memus apie B.Vėsaitę ir žinomą filmo personažą Boratą, o premjeras Algirdas Butkevičius dėl ministrės aiškinosi konservatorių frakcijai Seime.

Atvykęs į Seimą premjeras iškart sulaukė nemalonių klausimų dėl „Verslios Lietuvos“ vadovo Pauliaus Lukausko atleidimo.

A.Butkevičius stojo B.Vėsaitės pusėn ir kartojo, kad minėtas žmogus atleistas, nes esą netenkino jo kaip vadybininko sugebėjimai, jis nevaikščiojo į darbą. Į „Verslios Lietuvos“ vadovo postą P.Lukauską, beje, pasodino buvęs ūkio ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Iš šio Andriaus Kubiliaus bendraminčio A.Butkevičiui teko sulaukti ne itin malonių klausimų. Nenuostabu, kad A.Kubilius susitikimą su A.Butkevičiumi apibendrino kritiškai: „Tenka apgailestauti, kad premjeras niekaip nesugebėjo įvardyti, pagal ką vertino “Verslios Lietuvos„ darbus. Atrodo, kad nesuprantama iki šiol, nei kuo ta agentūra užsiima, nei kokius tikslus jai reikia kelti, kaip juos reikėtų matuoti.“

Išsiuntė į Kazachstaną

Premjerui teko atremti ir dešiniųjų replikas, esą B.Vėsaitė slepiama nuo investuotojų, neįtraukiama į delegacijų sudėtis. A.Butkevičius paaiškino, kad taip nėra. Tačiau juoko pliūpsnio sulaukė ir jo atsakymas po Pauliaus Saudargo klausimo, kur bus slepiama ministrė per Lietuvos pirmininkavimo ES pusmetį.

„Ji šiuo metu Kazachstane, – besijuokiantiems konservatoriams paaiškino premjeras. – Pasitikėjimas ja yra didelis. Ji vadovauja delegacijai. Kita išvyka numatyta į Izraelį, bus aukščiausio lygio susitikimai. Neseniai buvo Kinijoje, kur vadovavo delegacijai.“

A.Butkevičius vis kartojo, kad ministre pasitiki ir vardijo jos svarbius darbus. Esą labai gerai, kad ji peržiūrėjo ES lėšų paskirstymą.

„Jeigu laiku nebūtų buvę sureaguota, mes būtume praradę apie 700 mln. litų“, – apokaliptiškai prabilo premjeras.

Kaltino konservatorius

Beje, kairieji dėl vakarykščio konservatorių susitikimo itin suirzo. Jolanta Bielskienė, socialdemokratų viešųjų ryšių atstovė, popiet išplatino emocingą pranešimą spaudai. Ji, be kita ko, socialdemokratų vardu nepraleido progos įgelti A.Kubiliui ir liberalams.

„Premjeras A.Butkevičius, atšaukęs daug svarbių darbinių klausimų, atvyko į susitikimą nusiteikęs konstruktyviam pokalbiui, tačiau vietoj to buvo priverstas klausytis keistoko humoro, juoko pliūpsnių ir pašaipų Vyriausybės atžvilgiu“, – apibendrino J.Bielskienė.

Pranešimo autorė reziumavo taip: „Socialdemokratai ir toliau yra nusiteikę sunkiam darbui – atgaivinti šalį, nualintą ketverius metus trukusių drastiškų konservatorių ir liberalų reformų, – nekreipdami dėmesio į nesolidų ir destruktyvų opozicijos elgesį.“

B.Vėsaitė tik kelia reitingus

Krašto apsaugos ministras, Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas J.Olekas vakar patikino, kad klausimas, ar B.Vėsaitės sprendimai ir retorika nekelia problemų partijai, niekada nebuvo svarstytas.

„Nesu girdėjęs apie tokius svarstymus, jų partijoje tikrai nėra buvę. Dabar ji pasirinkta opozicijos kritikos taikiniu, bet aš manau, kad daug dalykų, ką ji daro, yra labai reikalingi. O dėl pateikimo – galbūt ji galėtų paieškoti ir kito būdo tam“, – aiškino J.Olekas.

Paklaustas, gal bus ieškoma kitų būdų kovoti su vieša kritika, jis sakė, kad su memais ir kitomis internautų pašaipomis kovoti neįmanoma. Esą kai išryškės ministrės teikiamų ir kritikuojamų pasiūlymų rezultatai, „galbūt pasikeis ir komentatorių nuomonė. Jos sritis sudėtinga, linkime sėkmės“.

Tačiau J.Olekas nustebino iki šiol negirdėtomis optimistinėmis įžvalgomis. Pasak jo, B.Vėsaitės sprendimai ir retorika ne tik neblogina partijos reitingų, bet netgi juos kelia.

„Reikia pažiūrėti į žmonių vertinimus reitinguose – partija labai gerai atrodo. Tai gal ir Birutė prisideda prie to“, – užtikrintai pareiškė B.Vėsaitės partijos kolega.

Kaip praneša BBC, maisto mainai yra organizuotas judėjimas, kurio nariai mainosi tik namuose užaugintais ar pagamintais produktais. Čia pinigai neegzistuoja – vienintelė valiuta yra maistas.

Maisto mainų tinklas (angl. The Food Swap Network) atsirado Brukline (Niujorkas, JAV), o šiuo metu jau yra susikūrusios 125 šio tinklo grupės. Jų daugiausiai JAV ir Kanadoje, tačiau dabar judėjimas populiarėja ir Europoje, pirmiausiai Didžiojoje Britanijoje.

Maisto mainų organizatoriai teigia, kad šis judėjimas – tam tikras „naujasis kolektyvizmas“: keičiamasi ne tik maistu, bet ir žiniomis ar drabužiais.

Priduriama, kad vieni svarbiausių iš šio judėjimo tikslų – sumažinti eikvojimą, padėti žmonėms sutaupyti ir burti bendruomenes.

Kaip ir JAV, Didžiojoje Britanijoje mainai vyksta apie 2 valandas. Produktai pirma eksponuojami, jų paragaujama, vėliau apie juos kalbama – o per paskutinįjį pusvalandį mainomasi. Stengiamasi, kad mainytojų nebūtų per daug – apie 20.

„Maisto mainų judėjimas tikrai populiarėja Didžiojoje Britanijoje. Su mumis susiekia labai daug žmonių. Aš galvojo, kad tai vyksta dėl to, kad mes, kaip tauta, mylime maistą ir mums įdomu, iš kur jis atsiranda“, – BBC teigė viena iš šio judėjimo organizatorių Vicky Swift.

Pasak jos, jį įsitraukė į šį judėjimą, kai suprato, kad maisto sau ir šeimai pasigamina daugiau, nei suvalgo. Pirma ji įkūrė „Facebook“ puslapį, per kurį ir įvyko pirmieji jos maisto mainai – vėliau, pasidomėjusi ir sužinosi apie Maisto mainų tinklą, šią iniciatyvą perkėlė į „aukštesnį lygį“.

Be D. Britanijos, maisto mainai vyksta dar dviejose Europos valstybėse: Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Maisto mainytojai BBC teigė, kad ši iniciatyva padeda ir sutaupyti: reikia pirkti mažiau maisto produktų, bet ir yra puikus būdas į namus sugrįžti su įvairiausiais skanumynais.

Įraše matyti, kaip Rusijos sostinę Maskvą su Volgos upe jungiančiame kanale, ties Terehovo kaimu ir Dolgoprudnio miestu, susidūrė du keleiviniai motorlaiviai.

Laivas „Nikolajus Baumanas“ tuomet plaukė maršrutu Sankt Peterburgas – Maskva, jame buvo 215 keleivių.

Su vairo mechanizmu problemų turėjusi „Ana Karenina“ vyko į Pamaskvėje esantį Klebnikovo uostą, ja plaukė 88 keleiviai, skelbia newsmsk.com.

Laivų apsibrozdymas įvykų 2009 m. liepos pabaigoje.

Naujasis įrašas

Senasis įrašas

Aviacijos leidinys „Jane's All The World's Aircraft“, švenčiantis 100 metų Wrightų pasiekimo sukaktį, skelbia, kad Gustavas Weisskopfas visgi buvo pirmasis sukonstravęs lėktuvą ir pakilęs juo į orą. Manoma, kad pilotas taip pat buvo pirmasis, išradęs skraidančią mašiną. Vėliau pilotas emigravo į Ameriką ir pasikeitė vardą į Gustave Whiteheadą.

G. Weisskopfo pasiekimus tyrinėjantis aviacijos ekspertas Johnas Brownas su šia teorija sutinka ir teigia, kad nors broliai Wrightai daug pasiekė, juos 2 metais pralenkė G. Weisskopfas.

G. Weisskopfo išradimas buvo labiau panašus į automobilį, o ne lėktuvą: tiesiame kelyje įsibėgėjusiam automobiliui šonuose būdavo išskleidžiami sparnai ir jis pakildavo į orą. Pilotas vėliau sukonstravo ir lėktuvą, pavadinimu „No.21“, kuriuo pirmą kartą skrido 1901 metais. Kiek vėliau, lėktuvas buvo patobulintas ir G. Weisskopfas  dar vieną demonstracinį skrydį atliko 1902 metais.

Kai broliai Wrightai 1937 m. išgirdo apie G. Weisskopfo pasiekimą, jie istoriją pavadino išgalvota.

Tiesa, tolimesnė G. Weisskopfo karjera buvo nesėkminga: vyras toliau statė lėktuvus, bet nei vienas jų nebepakilo į orą.

Gintaras Česonis, fotografas

Kaunas yra turtingas miestas. Prie jo galima prisirišti, jį pamilti ir mylėti, jausti jam ilgesį, kai kur nors išvažiuoji. Tai visateisis miestas, turintis visas teises gyventi, augti.

Mūsų miestas gyvena neagresyviu gyvenimo ritmu. Čia nėra didelių valdžios institucijų, nėra didelių spūsčių gatvėse, kurios iš mūsų atima daug laiko, priverčia sustoti, kai norime judėti. Tai patogus gyventi miestas tiek geografiškai, tiek dėl žmonių skaičiaus.

Be abejo, jo dydis galėtų būti laikomas ir trūkumu. Kai nėra didelės, kritinės gyventojų masės, kai kurie procesai inicijuojami sunkiau.

Kaunas turi gana turtingą kultūrinę programą – ne visada juk spėjame apeiti visas parodas ar aplankyti visus renginius. Gal čia ir neatvažiuoja patys brangiausi ir žymiausi menininkai, nes jiems patogiau užsukti į sostinę.

Veržlumas, bandymas kovoti, kad procesas vyktų čia, – tai Kauno bruožas.

Kalbant apie trūkumus, miestas dar išgyvena nevisavertiškumo jausmą, bando prisidengti praeities šlove, nors iš tikrųjų reikėtų žiūrėti į ateitį. Save reikia pristatyti ne tik kaip verslo, bet ir kaip kultūros, studentų, akademinį miestą.

Klaipėda susitapatinusi su uostamiesčio statusu, Vilnius – sostinė, o Kauno kelrodžiu, manau, gali tapti kultūra. Ji čia yra labai stipri. Kalbant apie fotografiją – su ja, kaip ir su krepšiniu Kaune, atsitiko kažkoks keistas dalykas. Čia gimė ir dirba labai daug žymiausių Lietuvoje fotografų.

Stanislovas Sajauskas

Lietuvos numizmatikos ir valstybinės heraldikos puoselėtojas, mokslininkas

Nors rinkimai vyksta tik kas ketverius metus, mieste valdžia keičiasi dažniau. Būtent dėl politinių priežasčių Kauno gerovės laivas labai siūbuoja – tiek į kairę, tiek į dešinę. Tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę.

Pačiam teko būti miesto tarybos nariu prieš penkiolika metų. Pirmadienį dalyvavau tarybos posėdyje rotušėje, kur iš visų tarybos narių atpažinau tik du žmones. Ta nestabili situacija, politinis permainingumas valdžioje labai atsiliepia ir miesto reiškiniams.

Posėdyje kilo diskusija, ar miestui reikia vakarietiškos geležinkelio vėžės, ar geriau užlopyti gatvių duobes. Manau, čia ginčo neturėtų būti – abu šie projektai svarbūs. Negalima rinktis vieno, o kitą pamiršti.

Tokie ginčai man yra komiški, jų neturėtų būti. Juk negalima visų savo bėdų suvesti į pavasarines duobes. Suprantu žmones, kurie mąsto apie savo kasdienes, asmeniškas problemas – tai jiems atrodo svarbu.

Jie ne visada supranta, o gal nenori suprasti gerokai didesnių ir svarbesnių miesto rūpesčių.

Perskaičiau komentarus kaunodiena.lt po Santakos ženklų įteikimo ceremonijos – čia kauniečiai lieja pagiežą, kad politikai išsidalijo apdovanojimus. O juk juos gavo menininkai, mokslininkai! Nebuvo nė vieno politiko – mane tai užgavo. Tai parodo, kaip kauniečiai paviršutiniškai į viską žiūri ir nesistengia įsigilinti į esmę.

Reikėtų miestiečiams turėti daugiau optimizmo, brėžti per savo gyvenimus ir veiklą pozityvistinę liniją, nekreipiant dėmesio į niurgzlias smulkmenas.

Manęs tokie niurzgėjimai neveikia. Esu mokslininkas ir visą savo darbą bei dėmesį skiriu ne tik mokslui, bet ir kultūriniams dalykams. Mano senas hobis, knygų leidyba, gyvenime užėmė pirmą vietą, o tai ir pastebėjo miesto taryba, už tai buvau įvertintas.

Kaune patogiau gyventi nei Vilniuje. Miestas yra šalies viduryje. Galbūt mūsų miestas nusileidžia Klaipėdai, kuri yra prie jūros, dėl to turi stipresnę ekonomiką.

Išskirčiau Kauną kaip lietuviškiausią miestą. Čia gausu kultūros įstaigų, suformuotas itin stiprus gilias tradicijas turinčių aukštųjų mokyklų žiedas. Dėl šių priežasčių miestas itin reikšmingas kultūrine prasme.

Cituojant vieną profesorių, galėčiau pasakyti, kad miestiečiais buvo vadinami žmonės, kurie gyveno viduramžių mieste, o literatais – visi miestiečiai, kurie mokėjo rašyti. Tad kauniečiai, esame literatai.

Aleksas Stanislovaitis

Profesorius

Tikrai mažiau žinau apie miestą pasiekiančius pinigų srautus ar duobių lopymą. Galėčiau papasakoti tik iš sportinės pusės, nes niekada gyvenime nesiveliu ten, ko nesuprantu.

Kaunas šiandien yra sporto sostinė. Ne dėl to, kad metai iš metų laimi kompleksinius sporto renginius, tačiau Kaune įsikūrė daug įvairių sporto šakų specialistų. Dalis jų atvyko iš periferijos. Ir tai naudinga ne tik sportui, bet ir miestui.

Nors Kaune yra geriausias stadionas šalyje, gaila, kad nebeturime futbolo komandos. O futbolas – sporto karalius, visuomet sutraukiantis turistus, sirgalius ir taip prisidedantis prie miesto ekonomikos stiprėjimo.

Kaunui norint išlaikyti sporto sostinės vardą, privaloma turėti futbolo komandą. Čia svarbu lėšos, požiūris. Šiandien esame lyderiai sporte, tačiau dar daug ką galima ir reikia pataisyti miesto sporto gyvenime.

Rezervų turime daug. Ar futbolui padėtų, jei Kaune atsirastų toks talentingas žaidėjas kaip Rūta Meilutytė plaukime? Negalime sakyti, kad mūsų futbolininkai nesistengia, bet futbolas žaidžiamas ant žolės. Viena yra vyrams treniruotis ant sintetinės dangos manieže, o kita – žaisti tarptautinio lygio varžybose.

Šiai sporto šakai, kuri galėtų garsinti Kauną, šiandien reikia stipraus spyrio.

Saulius Bagaliūnas

Kauno valstybinio lėlių teatro aktorius

Kaunas nelabai skiriasi nuo kitų miestų, kuriuose yra teatrų ir statomi spektakliai. Tačiau po truputėlį džiaugiuosi, kad Kaunas visada buvo meninių idėjų generatorius. Ne vien kalbant apie teatrus, čia visada kūrė nuostabūs kompozitoriai, dailininkai, rašytojai.

Dar vienas mano pastebėjimas – miestietis pasiilgo intelektualesnio meno, kūrybinės minties. Jis tapo išrankesnis. Jis pradeda lankyti ne tik teatrą, bet ir parodas, koncertus, spektaklius, kurie jau nebėra tokie pramoginiai, kokie buvo pastaruosius du dešimtmečius.

Miesto bėdos – ateina tai, ko anksčiau neturėjome. Tai konkurencinis procesas tarp kultūros įstaigų, teatrų. Visi bando konkuruoti, pavergti žiniasklaidą, labiau reklamuoti savo darbus. Tai kartais suardo teatrų vienybę ir kenkia visam kūrybos procesui.

Jei dirbi viename ar kitame teatre, tada tampi draugu arba nedraugu.

Mindaugas Kavaliauskas

Fotografas

Klausimas kiek provokuojantis, atrodo, kad viena jo dalis būtų skirta politikams, kita – bėdojantiems rinkėjams.

Nemėgstu nei dejonių, nei pagyrų. Kadangi daug keliauju, atskirus mūsų miesto aspektus lyginčiau su kitais miestais, kurie man patinka. Kaunas – mano miestas, kuriame gyvenu ne dėl to, kad nebūtų kitų variantų, bet dėl įvairių aplinkybių sumos. Man, kaip Žaliakalnio vaikui, tai gana ramus, saugus, žalias miestas. Būtent dėl to jis kažkam atrodo miręs ar nuobodus.

Ko norėčiau Kaune kaip meno profesionalas? Kai jau turime „Žalgirio“ areną, laukiu dienos, kai Kaunas turės miesto meno centrą. Jau dešimtąkart rengdamas fotomeno festivalį „Kaunas Photo“, aiškiai matau, kad geros meno iniciatyvos ima netilpti galerijose, muziejų erdvėse, o abejotinos kokybės viešasis menas išdidžiai lipa ant sienų ir tvorų. Norėčiau, kad miestas išmoktų skaičiuoti, kiek pinigų sutaupys, jei skirs daugiau lėšų ir energijos aukštos prabos meno ir edukacijos projektams ir mažiau – jaunimo nusikalstamumui ir t. t. Žinoma, čia reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp kultūros organizatorių ir miesto valdžios, kad veikla kuo tiesiau pasiektų adresatus.

Urbanistine prasme norėčiau matyti Naujamiestį su nuimta laiko patina. Tai unikalus tarpukario miestas, kurio dėl pilkumos jau nebematome.

Norėčiau daugiau krypčių iš Karmėlavos oro uosto. Valstybės paramos kauniečiams vairuotojams už važiuoklės remonto darbus, padangas, nemokamo padangų keitimo ir balansavimo.

Siaubinga žinia

Jurgita pasakojo, kad prieš gerą pusmetį asmeniniame gyvenime išgyveno didelį stresą. Draugė patarė pabandyti adatų terapiją.

„Per pažįstamus sužinojau tokio specialisto kontaktus. Jis turi savo kabinetą viename kurorte. Nuvažiavau. Pabandžiau. Ypatingo efekto nepastebėjau, tad akupunktūrą nutraukiau“, – pasakojo moteris.

Jurgita nežino, ar tai sutapimas, tačiau praėjus pusmečiui po akupunktūros procedūrų ją vis dažniau ėmė slėgti nuovargis, dingo apetitas, kartais pykindavo, pagelto akys, kankino sąnarių ir raumenų skausmas.

Tada ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Po sveikatos patikrinimo paaiškėjo baisi tiesa – moteris serga hepatitu C.

Jurgita mano, kad užkratą ji įgijo akupunktūros kabinete. Tokie įtarimai jai kilo dėl to, kad tame pačiame kabinete procedūros buvo atliekamos ir pacientui, sergančiam būtent šia liga. Tačiau jokių įrodymų, kad užsikrėtė būtent ten, nėra.

Adatos – saugios

Keturiasdešimt metų adatų terapija užsiimantis gydytojas Konradas Nastopka tikino, kad reikia naudoti vienkartines adatas, ir niekas neužsikrės jokiomis ligomis.

Tik tarybiniais laikais būdavo naudojamos daugkartinės adatos. Teigiama, jog dabar išleistas sveikatos apsaugos ministro potvarkis, kad akupunktūrai turi būti naudojamos vienkartinės adatos.

„Būna, kad adatų terapija užsiima ne medikai, o šiaip entuziastai. Žinoma, tai – nelegalu, tačiau neteko girdėti, kad tuo užsiiminėtų gydytojai, neturintys sertifikatų. Jei pas kokį nelegalų specialistą gydėsi, gal ir užsikrėtė hepatito C virusu. Jei procedūrą atliko gydytojas profesionalas, tokie dalykai neįmanomi“, – pabrėžė K.Nastopka.

K.Nastopka adatų terapijos mokėsi Maskvoje, dabar akupunktūros specialistai ruošiami ir Lietuvoje. Šalyje yra apie 100 adatų terapijos specialistų. Tai nėra labai paplitusi gydytojų specializacija.

Virusas aktyvėja po streso

Gydytoja psichoterapeutė Marytė Šidiškienė akupunktūra užsiima nuo 1980 m. Pirmuosius adatų terapijos mokslus ji baigė Kijeve, paskui tobulinosi Maskvoje ir Peterburge.

„Per visą savo darbo praktiką iš pacientų nesu turėjusi nė vieno skundo. Nors kai kas gal tikisi, kad kartą įdūrus visos ligos praeis. Bet taip nebūna“, – tvirtino M.Šidiškienė.

Gydytojos teigimu, užsikrėsti kokiu nors užkratu, atliekant adatų terapijos procedūras, neįmanoma, jei tos adatos vienkartinės.

„Hepatitu C galima užsikrėsti daug kur – ir gimdymo metu, ir per lytinius santykius, bet kur. Netikiu, kad šiuo virusu pacientė galėjo užsikrėsti per adatų procedūrą“, – teigė daugiau nei tris dešimtmečius akupunktūrą taikanti medikė.

Pasak gydytojos, yra pacientų hepatito viruso nešiotojų, kurie patys to nežino.

Liga suaktyvėja, kai žmogus patenka į ekstremalią situaciją, galbūt patiria stresą, įtampą, badauja. Tada nusilpsta imuninė sistema, ir virusas ima veikti.

Tačiau M.Šidiškienė neneigė, kad yra tikimybė užsikrėsti akupunktūrą atliekant pas neaiškios reputacijos specialistus.

Nuomojasi butus ir „gydo“

Teigiama, kad Klaipėdoje yra atvykusių kinų „specialistų“, kurie nuomojasi butus, juose steigia „akupunktūros klinikas“, esą visiškai neaišku, kokius mokslus jie yra baigę.

Pasak M.Šidiškienės, akupunktūra – senovinis kinų gydymo metodas, bet tai nereiškia, kad kiekvienas šios tautos atstovas yra adatų terapijos specialistas.

„Esu girdėjusi apie tokius “specialistus„, kurie kelias dienas pasimoko, gauna sertifikatą ir pradeda taikyti akupunktūrą. Tokie dalykai diskredituoja profesionalų veiklą. Tą darbą turi dirbti gydytojas. Nors pacientas turi teisę rinktis. Yra tokių, kurie eina pas ekstrasensus ar burtininkus, tai – jų valia“, – teigė medikė.

Pasak gydytojos, kur susirgo ta moteris, labai sunku nustatyti, reikia labai rimto tyrimo ir patikimų įrodymų. Turi būti remiamasi ne emocijomis, o faktais.

„Kai kurie žmonės esą yra pikti, dar kiti sumano pasipelnyti iš savo nelaimės. Tokie gandai kiršina medikus su pacientais“, – įsitikinusi M.Šidiškienė.

Reikalavimai – ypatingi

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Karalienė teigia, kad adatų terapijai reikalavimai – labai griežti.

Norint užsiimti akupunktūra, pirmiausia reikia leidimo-higienos paso. Daugkartinis adatų naudojimas leidžiamas tik tuo atveju, jei jos yra tinkamai sterilizuojamos.

„Jeigu adatos yra daugkartinio naudojimo, ir jei įmonė, kuri teikia tas paslaugas, turi tinkamą sterilizatorių ir viską atlieka pagal reikalavimus, šias adatas naudoti gali“, – neslėpė D.Karalienė.

Jeigu adatos yra vienkartinės ir jos naudojamos keliems pacientams, tada yra pažeidimas.

Visuomenės sveikatos centro specialistai tikina, jog nėra sulaukę skundų iš pacientų, kad kai kuriuose medicinos kabinetuose Klaipėdos regione adatos būtų netinkamai paruošiamos terapijai.

„Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų higienos skundų sulaukiame nedažnai“, – tvirtino D.Karalienė.

Pavojingas ir dantų šepetėlis

Specialistų teigimu, tikimybė, kad klaipėdietė hepatito C virusu galėjo užsikrėsti per adatų terapiją, labai menka.

Teigiama, kad virusiniu hepatitu C dar galima užsikrėsti per pažeistą odą ar gleivinę: perpilant kraują, atliekant hemodializę, atsitiktinai įsidūrus adata, darant tatuiruotes, veriant auskarus, leidžiantis intraveninių narkotikų, taip pat naudojantis sergančiojo dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, plaukų kirpimo mašinėle, žirklėmis, darant pedikiūrą ar manikiūrą, kai netyčia įpjaunama oda.

Pasaulyje hepatito C virusu yra užsikrėtę apie 200 mln. žmonių. Kai kuriose šalyse šios infekcijos paplitimas siekia iki 20 proc. gyventojų. Lietuvoje jo paplitimas – apie 3 proc.

„Žmonės dar neįsisąmonina, kad didžioji dalis tokių virusų yra perduodama ne tiek per injekcijas, kiek lytiniu keliu“, – pabrėžė buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis.

V.Anužis teigė pažįstantis žmonių, kurie išsigydė vieną baisiausių kepenų ligų – hepatitą C, ir virusas nebeaptinkamas, tačiau gydymas prilygsta chemoterapijai, jis nėra malonus.

Netradicinis gydymo būdas

Akupunktūra padeda atkurti organizmo pusiausvyrą ir suaktyvina vidinius procesus, leidžiančius žmogui susidoroti su jį užklupusia liga.

Gydoma į tam tikrus aktyvius kūno taškus įduriant specialias labai plonas adatėles. Taip jos paliekamos 10–40 minučių.

Tokių aktyvių taškų organizme yra apie tūkstantį, tačiau stimuliuojama tik nuo kelių iki keliolikos akupunktūrinių taškų.

Vienam susirgimui gydyti vidutiniškai prireikia nuo 8 iki 12 akupunktūros procedūrų. Kuo labiau liga įsisenėjusi – tuo gydymas ilgesnis.

Akupunktūra nerekomenduojama, kai ligonis – labai išsekęs, kai sergama ūminėmis ligomis, kai kraujuoja iš vidaus organų bei esant onkologiniams susirgimams.

Dažniausiai akupunktūra taikoma darbingo amžiaus – 30–50 m. pacientams, kurie skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais ir priklausomybėmis.

Komentaras

Vaida Balčiauskienė

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovė ryšiams su visuomene

Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje yra licencijuojama refleksoterapija, į kurią kaip procedūra patenka ir adatų terapija. Refleksoterapija – siaura medicinos praktika, kuria verstis turi teisę gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją ir pabaigęs refleksoterapijos įvadinį kursą. Skunduose Akreditavimo tarnybai pacientai ar jų atstovai dažniausiai teigia, kad, jų nuomone, gydytojai netinkamai tyrė ar gydė, laiku nepastebėjo ligos, nenukreipė tolesniam gydymui į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. 2012 m. tarnybos atliktuose 96 pacientų skundų tyrimuose pažeidimai nustatyti 53 atvejais. Bendras nustatytų pažeidimų skaičius – 127. Medicinos praktika asmens, neturinčio teisės verstis šia praktika, yra neteisėta veikla.