Už tokį siūlymą balsavo 24 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 49 susilaikė. Balsavusių už buvo visose frakcijose, išskyrus liberalus ir socialdemokratus, balsavusių prieš ar susilaikiusių - visose frakcijose.

Ketvirtadienio rytą Kauno rajone, Garliavoje, Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta Neringa Venckienė, vykdant teismo sprendimą buvo perduota motinai.

Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės globotą mergaitę perduoti motinai L.Stankūnaitei.

Kovo 23 dieną bandymas perduoti mergaitę motinai baigėsi susistumdymu, po šio įvykio pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs N.Venckienės skundą, paliko galioti Kėdainių teismo sprendimą, kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.

Aukcionas vyks gegužės 19 d., „Nesė Pramogų bankas“ senojoje salėje, Turgaus g. 1, 4 aukšte.

Jo metu bus galima įsigyti konkurso „Fototerapija“ geriausias nuotraukas. Surinktos lėšos bus skirtos prisidėti prie Šv.Pranciškaus onkologijos centro statybų.

Prie Prezidentūros susirinkę žmonės dega žvankutes ir deda gėles. Tarp susirinkusių yra aktorė Rimantė Valiukaitė, visuomenininkas Darius Kuolys.

„Negavome jokių normalių argumentų, kodėl prieš vaiką reikia naudoti valstybės prievartą. Argumentų neišgirdom, prievarta buvo panaudota antrą kartą“, - susirinkusiems sakė D.Kuolys.

D.Kuolys, lydimas kelių bendraminčių ir minios plojimų, nuėjo į Prezidentūrą tartis dėl susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite.

Papildyta 10.30 val. Iš Prezidentūros išėjusi Liudvika Pociūnienė informavo, kad 11.30 val. Prezidentė praneš, ar susitiks su visuomeninkais.

Šiais laikais, nors vaistai pradedami naudoti tik po išsamių tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis, vis dar neturime priimtinų svorio metimo piliulių. Per ateinančius metus ar porą, nauji dietinių vaistų tipai turėtų pasiekti klinikas. Bet panaši situacija jau yra buvusi ir tuzinai iš pirmo žvilgsnio daug žadančių dietinių piliulių atsidūrė istorijos šiukšlyne dėl pavojingų pašalinių poveikių. Tad, ar nauja riebalų naikiklių karta bus kitokia, o gal saugūs ir efektyvūs dietiniai vaistai yra neįgyvendinama svajonė?Per beveik visą žmonijos istoriją, didžiausias gyvenimo iššūkis buvo gauti pakankamai kalorijų, siekiant patenkinti kasdienį energijos poreikį. Dabar daugelis vakariečių susiduria su priešinga problema: viena iš didžiausių sveikatos grėsmių yra persivalgymas. JAV bent vienas iš trijų suaugusiųjų yra nutukęs, JK ir Australijoje skaičiai yra beveik tokie pat blogi.Antsvoris didina širdies infarkto, insulto ir vėžio riziką, kainuoja sveikatos priežiūra ir netenkamos darbo dienos. „Nutukimo pasekmės asmeniniame ir socialiniame lygmenyje yra pribloškiančios“, - sako Susan Yanovksi, viena vadovaujančių nutukimo tyrimui Nacionaliniame sveikatos institute Bethesda'oje, Merlende.Žmonėms, kovojantiems su antsvoriu, nuolat primenama paprasta formulė: gaunama energija turi būti lygi sunaudojamai energijai. Tereikia mažiau valgyti arba daugiau judėti, o pageidautina ir tai ir tai daryti tuo pat metu.Tad kodėl taip sunku šį patarimą įgyvendinti? Dalis problemos yra tai, kad mes išvystėme savybę kaupti riebalus, kad išgyventume ilgus badmečius, sako nutukimo gydytojas Davidas Lau iš Kalgario universiteto Albertoje, Kanadoje. Todėl esame fantastiški storėtojai ir siaubingi plonėtojai. Kadangi svorį numesti taip sunku, reikia naujų sprendimų, sako Lau. „Reikia baigti kaltinimo žaidimą.“Ilga ir permaininga dietinių piliulių istorija išdėstyta Louise Foxcroft, medicinos istorikės iš Kembridžo, JK knygoje apie 2000 metų dietos madų Calories & Corsets. Remdamasi istorija ji sako, kad „dietų vaistai greičiau padės atsikratyti svarų iš kišenių, nei nuo šlaunų“.Bet kuris svorio metimo medikamentas privalo turėti kuo mažesnį pašalinį poveikį, ypač dėl to, kad neskrupulingos dietų klinikos išrašo vaistus žmonėms, norintiems netekti svorio dėl grynai kosmetinių priežasčių. „Sveiki penkiolikmečiai ims juos vartoti ir mes negalime leisti, kad jie susirgtų“, - sako Stephenas Bloomas, hormonų tyrėjas Imperiniame Londono koledže.Arsenas nėra vienintelis netikęs dietinis vaistas, nepasiekęs tikslo. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje į madą atėjo amfetaminai, plati stimuliantų, slopinančių apetitą ir suteikiančių aktyvumą, grupė. Bet jie turi rimtų pašalinių poveikių, tarp kurių ir širdies problemos. Be to, jie sukelia stiprią priklausomybę. JAV rinkoje yra tik vienas į amfetaminą panašus vaistas – fenterminas. Jį galima naudoti tik kelias savaites dėl rizikos sveikatai.Tik vienas vaistas gali būti naudojamas ilgai: orlistatas, kuris blokuoja riebalų pasisavinimą žarnyne. Gaminamas Šveicarijos firmos Roche, jis kukliai sumažina svorį, bet turi nemalonų pašalinį poveikį: riebalai slysta žarnynu, o tai sukelia dujų kaupimąsi ir išmatų nelaikymą – kartais tuo pačiu metu.Per keletą pastarųjų dešimtmečių atsirado ir dingo daug įvairių dietinių piliulių, naujausios dvi – sibutraminas ir rimonabantas. „Liko labai nedaug, kas galėtų mums padėti“, - sako Caroline'a Apovian, nutukimo gydytoja iš Bostono universiteto Masačiusetse. Nusivylimai yra tikėtini su vaistais, kaip šie, kurie prisitvirtina prie plačiai smegenyse pasiskirsčiusių receptorių, sako Bloomas. Taip yra, nes šie receptoriai reguliuoja labai daug kūne vykstančių procesų, nuo emocijų iki motorinių funkcijų. „Platus [receptorių] blokavimas tikrai yra neprotingas būdas“, - pažymi jis.Ar naujų svorį mažinančių vaistų derlius bus sėkmingesnis? Kitas klinikiniam naudojimui skirtas vaistas, panašu, bus Qnexa, gaminamas kompanijos „Vivus“ iš Mountain View, Kalifornijos. Tai panašaus į amfetaminą vaisto fentermino ir kito vaisto topiramato, naudojamo epilesijos gydymui, bet turinčio pašalinį alkio slopinimo poveikį, mišinys.Nei vienas iš šių vaistų nėra laikomas pakankamai saugus, kad būtų galima ilgai vartoti svorio metimui – fenterminas gali sukelti širdies ritmo pakitimus, o topiramatas siejamas su atminties praradimu ir apsigimimais, jeigu juos vartoja nėščios moterys. Tačiau Vivus teigia, kad kombinuojant du vaistus, galima kiekvieno duoti mažesnę dozę, taip sumažinant nepageidaujamus pašalinius efektus.Jei šis teiginys pasitvirtins, kompanijai tai bus laimėjimas: viename dideliame metų trukmės bandyme, įvertinus placebo efektą, žmonės vidutiniškai numetė 9,3 % kūno svorio (apie 11 kilogramų) (Obesity, vol 20, p 330). Tai atrodo įspūdinga, žinant, kad patvirtinimui užtenka 5 %. „Tai yra galingiausias mūsų matytas vaistas nuo nutukimo,“ sako Lau, dirbęs su įvairiomis farmacijos kompanijomis, taip pat ir su „Vivus“.Nors nerimas dėl pašalinių efektų išlieka, JAV Maisto ir vaistų administracija (MVA) atrodo pasiruošusi patvirtinti Qnexa kitą savaitę. Jos vaistų priežiūros komitetas jau patvirtino vaisto saugumą ir efektyvumą, o tai paprastai (nors ir ne visada) baigiasi administracijos pritarimu.Tiesą sakant, savadarbės šio vaisto versijos naudojamos jau dabar. Kadangi abu vaisto komponentai yra prieinami, kai kurie gydytojai išrašo juos kartu tinkamomis dozėmis. Taip gali tęstis, nežiūrint kitą savaitę skelbiamo MVA sprendimo, kadangi savadarbei versijai naudojami generiniai vaistai, tad pigesni, nei Qnexa.Dar yra lorkaserinas, kurį sukūrė „Arena Pharmaceuticals“ iš San Diego, Kalifornijoje, kuris slopina apetitą, prisijungdamas prie serotonino receptorių smegenyse. Nors nebuvo lygintas tiesiogiai, panašu, kad lorkaserinas svorį mažina ne taip gerai, kaip Qnexa: 3,6 % kūno masės sumažėjimas, įvertinus placebo efektą dideliame vienų metų trukmės tyrime (The New England Journal of Medicine, vol 363, p 245). „Arena“ teigia, kad vaistas yra labai saugus, o tai nusveria kuklesnį poveikį svoriui. JAV MVA savo verdiktą lorkaserinui turėtų paskelbti birželį.Nors šie du vaistai gali tapti pirmaisiais, naudojamais kliniškai, yra dar keletas medžiagų, turinčių ir kitokį veikimo mechanizmą. Ne taip, kaip vaistai, turintys platų poveikį smegenims, kita grupė mėgdžioja virškinamojo trakto hormonus, kurie išsivystė, kad reguliuotų, kiek mes valgome.Šių hormonų tyrimas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo suprasta, kad cheminiai signalai iš žarnyno nurodo kasai išskirti insuliną, hormoną, susitvarkantį su padidėjusiu cukraus lygiu kraujyje pavalgius. Vadinamieji inkretinai, šios mįslingosios medžiagos buvo laikomos potencialiu vaistu II tipo diabetu sergantiems žmonėms, kurių organizmas per silpnai atsako į insuliną ir taip pat gali per mažai jo gaminti. II tipo diabetas gali būti gydomas įprastinėmis insulino injekcijomis, bet šis būdas turi keletą minusų, tad nauji vaistai nuo diabeto yra labai laukiami.Vienas iš inkretinų, atrastų devintajame XX a. dešimtmetyje, yra maža molekulė, vadinama GLP-1. Pats baltymas būtų netikęs vaistas, nes kraujyje jis išlieka vos keletą minučių, o po to jį suskaldo fermentai ir išvalo kepenys. Bet buvo sukurti keli ilgiau veikiantys pakaitalai ir jie dabar naudojami II tipo diabeto gydymui.GLP-1 pakaitalai turi būti leidžiami du kartus per dieną, vieną kartą per dieną arba vieną kartą per savaitę. Daugelis žmonių pirmas savaites jaučia pykinimą, nors daugumai vėliau ši būklė praeina. Labiau neramina tai, kad GLP-1 pakaitalai gali sukelti kasos uždegimą, o žiurkių tyrimuose išryškėjo ir skydliaukės vėžio rizika.Tačiau daugelis naudotojų prisiima šią riziką vardan kito „pašalinio poveikio“: jiems krenta svoris. Tai yra svarbu, nes nutukimas ir II tipo diabetas yra glaudžiai susiję. Viršsvoris yra svarbus diabeto išsivystymo rizikos faktorius, o svorio sumažėjimas padeda kontroliuoti cukraus lygį kraujyje. Tačiau iš kitos pusės, nuo daugelio kitų diabeto vaistų, taip pat ir insulino, žmonės priauga svorio.

Neabejotinai dėl to GLP-1 pakaitalų, kaip vaistų nuo diabeto pardavimai taip išaugo; pirmieji du, pasiekę klinikinį naudojimą, tapo vadinamais vaistų „blokbasteriais“, iš jų uždirbama daugiau, nei milijardas dolerių kasmet.Kodėl inkretinai sukelia svorio kritimą? Be to, kad paleidžia insulino išskyrimą, GLP-1 dar prisitvirtina prie žarnyno ir smegenų receptorių, sulėtina maisto slinkimą žarnynu ir slopina apetitą – visai logiškas pavalgius išsiskyrusio hormono egesys. Tačiau svarbiausia, kad receptoriai smegenyse nėra išsidėstę plačiai, tačiau yra tik nerviniuose lankuose, kontroliuojančiuose apetitą, tad teoriškai tai turėtų būti specifiškesnis, saugesnis vaistas.Daugiau įrodymų ateina iš patyrusių skrandžio šuntavimo operaciją; nors jie gali valgyti tik mažutėles porcijas, šie žmonės nejaučia didžiulio alkio. Tai gali būti dėl to, kad dėl operacijos daugiau maistinių medžiagų greičiau pakliūna į žemesnę žarnyno dalį ir taip jį apgauna, versdamos gaminti hormonus, paprastai gaminamus pavalgius, tarp jų ir GLP-1 (New Scientist, 5 September 2009, p 30).Po operacijos daugelis žmonių praranda potraukį saldumynams ir kai kas įtaria, kad iš dalies tai gali būti dėl GLP-1. Šio inkretino pakaitalus naudojančių žmonių pranešimai patvirtina šią teoriją. „Pacientai ateina ir pasakoja, kad visiškai prarado domėjimąsi pienišku šokoladu ir saldainiais,“ sako Arne Astrup, nutukimo tyrėja iš Kopenhagos universiteto Danijoje, padėjusi išsiaiškinti GLP-1 poveikį ir dabar konsultuojanti „Novo Nordisk“ kompaniją, įsikūrusią Bagsvaerde, Danijoje ir kitus vaistų kūrėjus.Tad nekeista, kad GLP-1 pakaitalai bandomi kaip svorio metimo vaistai ir su nesergančiais diabetu. Viena iš tyrimų dalyvių yra Phyllis Klepic, pensijon išėjusi sveikatos apsaugos darbuotoja iš Kalgario, kovojusi su antsvoriu visą savo, kaip suaugusiosios, gyvenimą. Savo gydytojo kabinete išvydusi plakatą, skelbiantį apie vieno tokio vaisto, liraglutido, tyrimą, ji iškart į jį užsirašė. Praėjo 8 mėnesiai ir Klepic nežino ar jai daromos vaisto ar placebo injekcijos. Tačiau ji numetė 18 kilogramų nuo pradinio 122 kilogramų svorio. „Darau dalykus, kokių nesugebėjau daryti jau ilgus metus,“ sako ji. „Negalėjau susilenkti ir užsirišti batų, o dabar tai galiu padaryti.“Ankstesnis platus klinikinis šio vaisto tyrimas su žmonėmis, kurie buvo nutukę, tačiau diabetu nesirgo, suteikė drąsinančius rezultatus. Jo dalyviai per metus numetė, įvertinus placebo efektą, apie 6 procentus kūno svorio. „Liraglutido perspektyvos geros,“ sako Lau. GLP-1 pakaitalai, leidžiami kartą per mėnesį irgi jau ruošiami.Liraglutidas žmonėms, nesergantiems diabetu, dar nebus licenzijuotas metus ar dvejus, bet kai kurie žmonės nenori laukti. Internetiniai forumai knibžda istorijomis apie pasinaudojusius jais „ne pagal etiketę“, t. y. sąlygomis, neaptartomis licenzijoje. Kai kas pageidauja keliauti, kad gautų receptą. „Čia, Kanadoje, turime pacientų, keliaujančių į JAV, kad gautų šio vaisto,“ pastebi Lau.Tiriami ir kiti žarnyno hormonai, kaip galimi svorio metimo pagalbininkai. O dar ankstyvesnėje tyrimo stadijoje yra trečia plati galimų vaistų klasė, veikianti kitu principu – spartinanti metabolizmą. Iš jų daugiausia vilčių teikia beloranibas, iš pradžių kurtas vėžio gydymui, priverčiantis kūną naudoti riebalų atsargas ir taip mažinantis svorį.Jei ruošiamasi pateikti tiek naujų vaistų, ar besistengiančių sulieknėti gyvenimas palengvės? Du nauji vaistai, galintys pasirodyti prekyboje šiais metais, savo dėmesio dalies sulauks, bet dar prireiks poros metų, kol pirmajam iš daugiau žadančių naujųjų svorio metimo vaistų – GLP-1 pakaitalų – bus oficialiai uždegta žalia šviesa. Ir netgi tada, ši grupė gali ilgai netverti dėl savo pašalinių poveikių; jie negalės būti ilgai naudojami, jeigu įtarimai dėl jų sukeliamo kasos uždegimo ar skydliaukės vėžio pasitvirtins.„Kiekvienas iš tuzinų anksčiau pasiūlytų vaistų iš pradžių buvo sutinkami su dideliu džiaugsmu, kol paaiškėdavo jų apribojimai,“ pastebi Davidas Ludwigas, nutukimo gydytojas iš Harvardo medicinos mokyklos Bostone. Kol nebus ilgalaikių duomenų, jis lieka skeptiškas.Jei naujieji vaistai pasirodys esantys saugūs ir efektyvūs, tebeliks kiti neatsakyti klausimai. Daugelis gydytojų nėra tikri ar tokiems vaistams išvis vieta farmacijoje. Tinkamai vykdomas gyvenimo būdo pakeitimas gali būti efektyvus, sako Ludwigas, ir dietiniai vaistai neteikia jokių pranašumų, lyginant su mankštinimusi ir sveiku maitinimusi.Netgi tarp gydytojų, pritariančių svorį mažinančių vaistų naudojimui, nesutariama, kaip plačiai jie galėtų būti taikomi. „Turėtume būti griežti ir tuos vaistus naudoti tik nutukusiems pacientams, turintiems komplikacijų,“ sako Astrupas ir priduria, kad netgi nekeliamas klausimas, kad svorį mažinančios tabletės galėtų pakeisti dietą ir mankštą. Jos būtų vartojamos, kaip priedas prie gyvenimo stiliaus pokyčių.Jei taip, Klepic būtų ideali jo pacientė. Dalyvavimas tyrime galėjo (arba ne) suteikti jai farmacinį postūmį, bet ji naudoja ir savo valios jėgą. Ji renkasi mažesnes porcijas ir kasdien vaikšto. Klepic mano, kad tai bet kokiu atveju yra laimėjimas, ką ji bebūtų leidusis. „Jei tai vaistas, manau, jis nuostabus,“ sako ji. „Bet jei rezultatą pasiekiau pati, dėl to jausiuosi tikrai gerai.“

Pirminiais duomenimis, savo namuose Vilniuje antradienį sulaikytas ir į Kauną parsigabentas trečiasis įtariamasis - jaunesnis už savo „kolegas“. Jis dar neturi 30-ies. Jis teigia esąs bedarbis. Kaip ir kiti du įtariamieji, jis nevedęs, iki šiol policijai neužkliuvęs.Sostinėje gyvenamąją vietą deklaravęs įtariamasis buvo ištrauktas į dienos šviesą peržiūrint kompiuterio, prie kurio mėgdavo sėdėti galima jo auka tapęs 14-metis, duomenis.

Teigiama, kad pareigūnus dominančios informacijos aptinkama ir šio paauglio mobiliajame telefone.Trečiadienį po pietų kreiptasi į teismą ir dėl šio įtariamojo suėmimo. Ir jį prašyta leisti izoliuoti nuo visuomenės bent dviem mėnesiams.Ketvirtadienį ketinama kreiptis į teismą ir dėl pirmojo šios bylos įtariamojo, kuris 10 metų dirbo Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, suėmimo pratęsimo.

Teismas yra leidęs suimti minėtą tarptautinių skrydžių palydovą 20 dienų.Vis dar bandoma užčiuopti ir kažkokią papildomą sąsają tarp visų šios bylos įtariamųjų.

Žinoma, kad jie buvo užsiregistravę tose pačiose vaikų pornografijos svetainėse.Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai į vieną teritorinį Kauno policijos komisariatą, vedina sūnumi, atėjo jau minėto įtartinų draugų internete susiradusio 14-mečio motina. Pirmasis įtariamasis, jau minėtas Krašto apsaugos sistemos darbuotojas buvo sulaikytas dar tą patį vakarą.

Motinos atvesto paauglio pasakojimui pritaikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už „lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių“.

„Skundą grindžiame tuo, kad pataisos prieštarauja laisvo prekių judėjimo principui. Juk Lietuvos politikų sprendimas apriboti alaus stiprumą ir taros dydį kai kurių Europos aludarių produkcijai užvers vartus į Lietuvą. Štai, belgų ar vokiečių aludariai savo alaus, jei jo stiprumas viršija 7,5 laipsnio, jau nebegalės importuoti į Lietuvą. Tokiu būdu sudaromos užkardos laisvam prekių judėjimui tarp ES šalių“, - dienraščiui „Verslo žinios“ sakė MADA vadovė ir „Kauno alaus“ generalinė direktorė Lina Šileikienė.

Anot jos, koks bus Europos Komisijos sprendimas, kol kas nežinoma, todėl MADA įmonės jau dabar yra priverstos investuoti į turimų gamybos linijų perdarymą arba naujų įsigijimą, kad galėtų pilstyti alų į 11itro tarą.

5-ioms asociacijos įmonėms į tai teks investuoti iš viso apie 4,5 mln. litų.„Kiek tiksliai nuostolių patirsime dėl naujų reikalavimų, dar neskaičiavome. Tačiau jie bus dideli, nes smarkiai augs taršos mokesčiai, juk teks tvarkyti daugiau PET taros atliekų, sandėliavimo ir logistikos sąnaudos kyla net iki trijų kartų, mat tą patį produkcijos kiekį 1 1itro buteliuose yra gerokai brangiau transportuoti nei 2 litų, reiks ir daugiau darbo jėgos“, - teigė L.Šileikienė.

Skaičiuojama, kad apie pusė Lietuvoje pagaminamo alaus dabar yra pilstoma į didesnę nei 11itro tarą, o mažos alaus daryklos į didesnę tarą pilsto apie 90 proc. produkcijos.

37,2 proc. respondentų įsitikinę, kad seksualinė mokytojo orientacija su mokymu nesusijusi.Tai parodė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatus ketvirtadienį skelbia portalas delfi.lt.

26,2 proc. apklaustųjų atsakymo į šį klausimą neturėjo.Pakeisti mokytoją dažniau pageidautų rajonų centrų gyventojai, moterys, vyresni nei 45 metų amžiaus tyrimo dalyviai.

Vyrai dažniau neatsakė į šį klausimą.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 16-23 dienomis portalo delfi.lt užsakymu apklausė 1005 gyventojus nuo 18 iki 75 metų.

„Nei prezidentė, nei Prezidentūra nebuvo informuota apie operaciją ar jos detales. Apie 7 valandą ryto prezidentei paskambino prof. Vytautas Landsbergis, iš kurio prezidentė ir sužinojo apie prasidėjusią operaciją“, - BNS sakė Daiva Ulbinaitė.

„Kiek vėliau taip pat V.Landsbergis pasakė, kad transliuoja TV3, apie 7.30 val. paskambino parlamentaras Gintaras Songaila. Prezidentūra nebuvo informuota nei apie operacijos pradžią, nei apie detales“, - teigė ji.

Pasak D.Ulbinaitės, po operacijos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pateikė informaciją prezidentės patarėjui Jonui Markevičiui, bet pati šalies vadovė su policijos vadovu nekalbėjo.

Papildyta. „Man paskambino Seimo narys ir dar pasakė, kad tuos žmones gaudo su lazdomis“, - portalui kaunodiena.lt pasakojo V.Landsbergis.

 Paklaustas, ar jam nekeista, kad Prezidentė apie mergaitės ėmimą sužinojo iš jo, o ne operaciją vykdžiusių institucijų, profesorius nedaugžodžiavo: „Šiandien vyko daug keistų dalykų“.

 Vos pamatęs, kas vyksta Garliavoje, jis pagalvojo, kad tai „apgalvota, suplanuota ir optimaliu laiku įvykdytas veiksmas. Optimaliu kažkam“.

 V.Landsbergis teigė neįsivaizuojąs, kaip baigsis visa ši istorija, tačiau norėtų, kad mergaitė liktų gyva ir sveika.

200g tamsaus šokolado

250g sviesto

3 kiaušiniai

200 g cukraus

150 g miltų

2 šaukštai tamsios nesaldintos kakavos

1 žiupsnelis druskos

1/4 kepimo miltelių

100 g „Rududu"

Paruošimas:

Kambario temperatūros sviestą sumaišome su cukrum. Įmušam kiaušinius ir dar kartą gerai viską išmaišome. Atskirame inde sumaišome miltus, kepimo miltelius, kakavą, druską. Tuomet po truputį pilame juos į skystąją masę, išmaišome.

Ištirpdytą šokoladą (garų vonelėje arba ant silpnos ugnies) supilame į bendrą gerai išmaišytą masę. Į keksiukų formeles dedame po vieną šaukštą tešlos, tuomet per vidurį įdedame vieną šaukštelį „Rududu", ir galiausiai ant viršaus vėl uždedame tešlos. Kepam iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 17-20 minučių. Iškepusius atvėsiname.

Kremui (nebūtinas) reikės:

1,5 puodelio cukraus pudros

250 g maskarponės sūrio

0,25 puodelio nesūdyto sviesto, kambario temperatūros

Irisiniai saldainiai papuošimui

Paruošimas:

Maskarponės sūrį sumaišykite su sviestu ir cukraus pudra. Elektriniu mikseriu suplakite mišinį iki vientisos masės. (Patarčiau iš pradžių visko dėti mažiau ir stebėti, kad masė nesigautų skysta. Jei taip atsitinka, geriau pridėti ne sūrio bet cukraus pudros.)

Tuomet naudodamiesi konditeriniu švirkštu papuoškite kekiuskų viršų su gauta kremo mase ir uždėkite po vieną irisinį saldainį. Nepamirškite, kad kremą reikia dėti tik ant tikrai atvėsusių keksiukų, nes kitaip jis gali ištirpti ir prarasti formą.

Visą gegužę kurkite receptus temomis „Mano kavos kokteilis“ arba „Mano gardėsis prie kavos“, fotografuokite ir nuotraukas bei receptus siųskite el. pašto adresu: k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt . Receptai bus publikuojami kaunodiena.lt portale ir „Kavos banko“ „Facebook" puslapyje (www.facebook.com/KavosBankas).Kavos komplektais apdovanosime net penkis laimėtojus - tris išrinksite Jūs balsuodami „Kavos banko“ „Facebook“ puslapyje ir 2 išrinks organizatorių atstovai. Vienas žmogus gali laimėti vieną prizą, o papildomi receptai yra įkeliami į tą patį straipsnį.Konkursas tęsiasi iki gegužės 31 dienos 23:59 val.

„Antstolė S.Vaicekauskienė atsakingai pareiškia, kad prievarta prieš mergaitę nebuvo naudojama, todėl viešoje erdvėje skleidžiamas nerimas dėl neleistino elgesio su vaiku neturi pagrindo“, – sakoma Antstolių rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai.

Antstolė padėkojo policijos pareigūnams ir vaiko teisių apsaugos specialistams „už profesionalią pagalbą vykdant teismo sprendimą“.

Vykdant teismo sprendimą, pas tetą teisėją Neringą Venckienę gyvenusi mergaitė ketvirtadienio rytą buvo perduota motinai. Policija pranešė, kad vaiko atžvilgiu prievartinių veiksmų neatliko, bet sulaikė 36 žmones, kurie esą nevykdė pareigūnų reikalavimų.

Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs N.Venckienės skundą, paliko galioti dar pernai gruodį priimtą Kėdainių teismo sprendimą, kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.

Premjero teigimu, apie veiksmus Garliavoje vidaus reikalų ministras ir policijos generalinis komisaras jį informavo pasibaigus operacijai.

Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad visuomenė turi pareigą laikytis įstatymų ir gerbti teismų sprendimus.

„Galiu vertinti tik tada, kai turėsime ir vaiko teisių specialistų, ir psichologų, stebinčių mergaitę, išvadas apie jos būseną, apie jos situaciją, tada galėsime įvertinti ir visus tarnybų veiksmus“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

„Nesiimu spręsti, kaip ir kokiais būdais teisėsaugos institucijos turi vykdyti teismų sprendimus, jos yra savarankiškos, pačios planuoja visas operacijas, tikrai nedirba su premjeru“, - kalbėjo A.Kubilius.

„Manau, kad ir visuomenės, ir mūsų visų pareiga yra laikytis įstatymų ir gerbti atitinkamų valdžios institucijų sprendimus, šiuo atveju teismų sprendimus, kurių pagrindinis uždavinys buvo rasti tinkamą sprendimą motinos ir jos dukros santykiuose“, - teigė premjeras.Vykdant teismo sprendimą, pas tetą teisėją Neringą Venckienę gyvenusi mergaitė ketvirtadienio rytą buvo perduota motinai.

Policija pranešė, kad vaiko atžvilgiu prievartinių veiksmų neatliko, bet sulaikė 36 žmones, kurie nevykdė pareigūnų reikalavimų.Pasak Policijos departamento išplatinto pranešimo, po perdavimo mergaitė jaučiasi ramiai.

„2011-aisiais iš šešėlio ištrauksime milijardą!“ – garsiai šaukė valdžiažmogiai maždaug prieš metus pusantrų. Visi girdėjo šį ambicingą pareiškimą, nors vėliau jį ir bandyta neigti ar negrabiai koreguoti.

Lygiai taip pat visi žino, kad šis planas faktiškai baigėsi fiasko. Atsigaunant ekonomikai ir didėjant gyventojų pajamoms, sumažėjus nedarbui, įvedus kasos aparatus maistu prekiaujančiuose turguose, sugriežtinus muitinės taisykles iš šešėlio pernai į dienos šviesą pavyko ištraukti geriausiu atveju ne daugiau kaip 0,5 mlrd. litų.

Tai pripažino ir pati finansų ministrė Ingrida Šimonytė bei kiti Vyriausybės atstovai.

Todėl, matyt, šiemet jau privengiama garsiai, bet tuštokai skambančių pareiškimų apie šešėlinėje ekonomikoje cirkuliuojančių šimtų milijonų ar kelių milijardų „išbalinimą“. Tačiau atsirado kitų „kovos su šešėliu“ formų ir būdų. Kai kurie jų panašūs į rinkimų populizmo persunktą propagandinį agitbrigadų pasirodymą.

Štai vakar ryte pats premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir kiti aukšti Vyriausybės atstovai gerokai nustebino į darbą skubėjusius vilniečius. Nusimetę dalykinius kostiumus valdžios atstovai užsivilko sniego baltumo marškinėlius su žaliais ir juodais užrašais „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui!“

Praeiviams ir automobilių vairuotojams dalytos skrajutės, raginančios nepirkti kontrabandinių degalų, rūkalų ir alkoholio, sąžiningai mokėti mokesčius.

Šį žaidimą žmonės sutiko labai skirtingai. Vieni (beje, mažesnioji dalis) sakė, kad gyventojai greičiausiai neliks abejingi, kai pats premjeras parodo jiems dėmesį, prašo nepalaikyti šešėlinės ekonomikos ir kartu informuoja apie žalą, kurią visiems atneša neskaidrioji jos dalis. Bet dauguma piktinosi, kad, užuot dirbęs tiesioginį ir realų darbą, siekdamas pagerinti visų šalies žmonių gyvenimą, Vyriausybės vadovas užsiima tuščia agitacija, žaidžia politinius žaidimus.

Štai viena skeptiška internete išdėstyta nuomonė apie šią akciją: „Valdžios žmonės kalba apie skaidrumą, apie kovą su šešėliu, bet patys stato labai brangią, bet dar neaišku, ar efektyvią atominę elektrinę, viešuosiuose pirkimuose už prekes ir paslaugas permoka nuo dviejų iki penkių kartų. Ir taip toliau. Įvestų tvarką, realiai imtų kovoti su šešėliu ir korupcija, nereikėtų štai tokios “pakazuchos„, kokią čia jie surengė miesto gatvėse.“

Dar viena gana paradoksaliai šmaikšti nuomonė: „Reklamos, skrajučių ar spaudos platinimas, dalijimas yra darbas. Ar buvo sudarytos darbo sutartys, ar skrajutes ministrai platino “juodai„, tai yra prisidėdami prie tos pačios šešėlinės ekonomikos, su kuria taip neva nuožmiai kovoja?“

O štai irgi šmaikštumo nestokojantis įkandimas premjerui: „Įdomu, ar A.Kubilius įteikė skrajutę dėl būtinybės kovoti su korupcija... Vitui Matuzui?“

Žodžiu, tikrai ne vieną suerzino ši propagandinė akcija, akivaizdžiai skirta artėjantiems Seimo rinkimams.

Tikriausiai panašių iki spalio vidurio sulauksime dar ne vienos.

Kažin ar tuo metu, kai premjeras ir jo ministrai vaikšto gatvėmis, dalydami visokias skrajutes, kas nors yra daroma, kad imtų realiai tirpti iki ketvirtadalio ekonomikos užimantis šešėlis?

Garsiai šaukti kiekvienas moka. O dirbti siekdamas tikslų, kuriuos taip balsingai deklaravo? O vyriškai prisiimti atsakomybę, jeigu patetiški planai sužlunga?

– Kaip manote, ar Graikija 2012 m. paliks euro zoną?

– Po pirmadienį įvykusio euro zonos šalių finansų ministrų posėdžio EK išsakė savo poziciją. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje, grįžtų prie stabilaus ekonomikos augimo ir tvaraus viešųjų finansų tvarkymo, kaip numatoma ekonomikos reformų ir fiskalinės politikos programoje.

ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programa yra svarbi kitų 16 euro zonos šalių solidarumo ir paramos Graikijai išraiška. Tai Solidarumo paktas tarp 16 kitų euro zonos narių ir Graikijos. Solidarumas yra vienas svarbiausių ES principų. Tačiau jis turi būti abipusis.

Solidarumo paktu reikalaujama gerbti įsipareigojimus. Tai galioja ir euro zonos šalims narėms, ir Graikijos vyriausybei, ir parlamentui. Be Graikijos įsipareigojimų Solidarumo paktas neveiks. Tai Graikijos politikų atsakomybė šiuo lemiamu momentu.

Taigi, Graikijos ateitis ir jos piliečių gerovė yra Graikijos politikų rankose: jie atsakingi už Solidarumo pakto laikymąsi.

– Kas įvyktų Graikijai palikus euro zoną?

– EK tikisi, kad Graikija laikysis įsipareigojimų. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje. Manome, kad tai geriausias sprendimas Graikijai, jos žmonėms ir euro zonai kaip visumai. Tai ir buvo patvirtinta pirmadienį euro zonos finansų ministrų susitikime.

– Jūsų nuomone, kokia euro ateitis? Ar ši valiuta išliks bendra ES šalių valiuta? Kodėl?

– Euras yra gera valiuta. Tiesa, krizė atskleidė tam tikras problemas, kurių susikaupė per pirmąjį bendros valiutos gyvavimo dešimtmetį. Dėl ekonominės ir pinigų sąjungos modelio trūkumų per daugybę metų susidarė reikšmingi fiskaliniai ir makroekonominiai disbalansai.

Daugelyje šalių narių valstybės skolos lygis labai išaugo, tai apsunkino viešųjų finansų padėtį ir stabdė ekonomikos augimą. Nuodingąjį krizės „kokteilį“ sudarė keli elementai: valstybių skolų krizė, trapi situacija finansų sektoriuje ir lėtas ekonomikos augimas. Buvome patekę į užburtą ratą – nukrito investuotojų pasitikėjimas euro zonos valstybės skolos rinka ir bankų sistema.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje ES lyderiai priėmė svarbius politinius sprendimus ir pasirinko gilesnę tarpusavio integraciją bei stipresnę ekonominę sąjungą. Iš esmės pertvarkė ES ekonominės valdysenos taisykles bei jų taikymą, sustiprino Stabilumo ir augimo paktą ir įdiegė naują procedūrą, padedančią užkirsti kelią makroekonominiams disbalansams. Šios priemonės jau įgyvendinamos.

ES šalys su EK pagalba atliko būtinas reformas tam, kad pašalintų sisteminius trūkumus ir sustiprintų ekonominę sąjungą. Tai parodo, kad Europos lyderiai siekia išlaikyti eurą bendra valiuta.

– O vis dėlto kokia galėtų būti ES ateitis be euro?

– Euras yra neatsiejama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos dalis. Nederėtų kaltinti euro dėl fiskalinės disciplinos stokos atskirose šalyse ar ekonomikos valdymo trūkumų. ES šalys jau priėmė sprendimą – jos pašalino sisteminius trūkumus, sugriežtino fiskalinę discipliną. Kitaip tariant, jos pasirinko dar glaudesnę ekonominę sąjungą ir integraciją, o euras yra šio sprendimo dalis.

– Įvertinus šiuo metu ES vyraujančius politinius ir ekonominius vėjus, ar Lietuvai reiktų galvoti apie euro įsivedimą? Kodėl?

– Mūsų valiuta tiesiogiai susieta su euru, todėl ilgainiui turėtume siekti tapti visaverčiais valiutų sąjungos nariais. Euras yra tarsi papildomas apdovanojimas už pastangas.

Skeptikams galėčiau pateikti Estijos pavyzdį, kuri laikėsi keliamų aukštų reikalavimų, įsivedė eurą net tokiu sudėtingu ekonomikai metu, pasiekė geriausių augimo rezultatų. Šiemet estų ekonomikos augimas išlieka tarp didžiausių, o kitais metais jai prognozuojama lyderių pozicija.

Taigi, ir Lietuva turėtų siekti stabilaus ekonomikos augimo, laikytis fiskalinės disciplinos, o euro įvedimas būtų ženklas, kad tai padaryti pavyko.

Vertingasis rankraštis Paryžiuje bus rodomas tris mėnesius nuo gegužės 16 dienos. Tą dieną prasidedančiame tarptautiniame kino festivalyje žiūrovai išvys brazilų kino režisieriaus Walterio Salleso (Valterio Saleso) juostą „Kelyje“ - vieną iš 22 filmų, kurie varžysis dėl pagrindinio festivalio prizo Auksinės palmės.

J. Kerouacui buvo 29-eri, kai 1951 metų balandį per tris savaites jis sukūrė garsųjį bitnykų kartos romaną, kurį išspausdino ant ištisinio 36 metrų kalkės popieriaus ritinio, tiksliau - į ritinį suklijavo atskirus rankraščio lapus.

Paryžiaus literatūros ir rankraščių muziejuje eksponuojami pirmieji devyni rankraščio metrai, kuriuos Indianapolio futbolo komandos „Colts“ savininkas Jimas Irsay (Džimas Isėjus) įsigijo už 2,5 mln. JAV dolerių.

Savo gyvenimo kelyje istoriją J.Kerouacas nusprendė papasakoti įkvėptas bičiulio ir kelionių kompaniono Nealo Cassady (Nilo Kasadžio) laiško, ir tai padarė laisvas džiazo improvizacijas primenančiu stiliumi.

Visas 125 tūkstančių žodžių romanas, išgarsinęs autorių visame pasaulyje, buvo surašytas be atskirų paragrafų, skyrių ir net be paraščių.

Iš Indianapolio rankraštis automobiliu buvo atgabentas į Čikagą, iš kur lėktuvu atskraidintas į Paryžių, į specialiai J.Kerouaco romanui skirtą parodą, kurioje taip pat norėta parodyti, kokią įtaką jo kūrybai padarė tokie rašytojai kaip Arthuras Rimbaud (Arturas Rembo) ar Marcelis Proustas (Marselis Prustas), sakė muziejaus atstovas.

W.Sallesas žiūrovams yra žinomas iš kito kelionių filmo „Motociklo dienoraščiai“ (The Motorcycle Diaries), pasakojančio apie Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Che Guevara'os (Če Gevaros) jaunystės keliones. Naujojoje režisieriaus juostoje, J.Kerouaco romano ekranizacijoje, nusifilmavo Samas Riley (Samas Railis), Kristen Stewart ( Kristen Stiuart) ir Kirsten Dunst (Kirsten Danst).

Filmo premjera Kanuose vyks gegužės 23 dieną.

Įspėjo, kad naudos jėgą

Iš pradžių per garsiakalbius pasigirdo antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir policijos pareigūno balsai, raginantys žmones nekelti riaušių ir nesipriešinti teismo sprendimo vykdymui. Policija įspėjo žmones, kad prieš juos gali būti panaudotos dujos, guminės kulkos, elektros prietaisai, tarnybiniai šunys.

Manoma, kad operacijoje Klonio gatvėje dalyvavo ir pareigūnai iš Vilniaus, riaušėms malšinti skirti VRM pulkai.Apie 7 val. policijos pareigūnai iš namų išvedė Drąsiaus Kedžio tėvus, tetą Audronę Skučienę. Susirinkę žmonės pradėjo skanduoti „Gėda!“.

Į Klonio gatvę žmonės buvo nebeįleidžiami, nes policija užtvėrė kelią. Teritorija aptverta „Stop“ juosta. Nepaisant sudarytų kliūčių, žmonės veržėsi prie Kedžių namų aplinkiniais keliais, lipdami per kaimynines tvoras. Susirinkusieji verkė, kalbėjo maldą.

N.Venckienė: mergaitė paimta prievarta

Netrukus po 7 val. į kiemą įvažiavo baltas autobusiukas tamsintais stiklais. Apie 7.20 val. į namą įvesta Laimutė Stankūnaitė. Netrukus pareigūnai iš namo išnešė juodais skydais uždengtą klykiančią mergaitę, kuri buvo nunešta į baltą autobusiuką. Jis staigiai nuvažiavo raudant ir šaukiant susirinkusių žmonių miniai. Apie 8 val. pareigūnai išžygiavo iš Kedžių namo kiemo. Juos žmonės išlydėjo choru garsiai šaukdami „Gėda!“.

Iki šiol mergaitę globojusi Neringa Venckienė sakė, kad buvo užlaužtos jos rankos, o tada jėga paimta mergaitė. Liudininkų teigimu, pareigūnai ilgai negalėjo atplėšti mergaitės nuo globėjos, kurią ji buvo apsikabinusi.

Verždamiesi į privatų namą, pareigūnai išlaužė dvejas duris. Liudininkai teigia, kad jos buvo išpjautos pjūklais.

Prezidentė reikalauja tyrimo

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama įvykius Garliavoje, apie 8 val. išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, jog įvykdžius neeilinį, mažo vaiko interesus liečiantį teismo sprendimą, atsakingos institucijos turi ištirti ar prieš vaiką nebuvo naudota prievarta, įvertinti visas vaiko perdavimo aplinkybes ir perdavimo procedūroje dalyvavusių institucijų veiksmus.Kaip skelbiama pranešime, prezidentė ne kartą yra išsakiusi poziciją, kad mergaitės interesai yra svarbiausia ir vaiko interesų apsauga turi būti garantuota, ir savo pozicijos nekeičia. Prievarta, pasak prezidentės, vaiko atžvilgiu netoleruotina. To neleido daryti ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje.

Sulaikyti 36 asmenys

Policijos departamentas pranešė, kad Garliavoje sulaikyti 36 asmenys. Policijos teigimu, šie žmonės savo „veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“.

Spaudai išplatintame pranešime teigiama, kad jie pristatyti į policijos įstaigą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. (Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas).

Paaiškėjo, kad policija išsivežė Laimą Kedienę ir A.Skučienę. Policijoje buvo atsidūręs ir Vytautas Kedys, tačiau jis netrukus sugrįžo į namus.

Policija taip pat skelbia, kad įgaliotam vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui bus suteikta galimybė susipažinti su vaiko gyvenamąja vieta ir sąlygomis.

Žmonės telkiasi mitingui Vilniuje

Garliavoje budėję žmonės, pasipiktinę, šiurkščiu vaiko perdavimu motinai L.Stankūnaitei, pranešė, kad šiandien vyks į Vilnių.

Šalia prezidentūros planuojama surengti protesto mitingą. S.Daukanto aikštėje mitingas numatomas 10 val.

Apie operaciją policija pranešė ankstų rytą

Ankstų ketvirtadienio rytą Policijos departamentas išplatino pranešimą, kuriame teigiama:

„Vykdant antstolio patvarkymą, policija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauja Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dėl įpareigojimo globėjai perduoti vaiką jos motinai vykdyme.

Procesui vadovauja ir tarpinstitucinį veikimą koordinuoja antstolis. Policijos pareigūnai pasitelkti viešajai tvarkai palaikyti ir kliūtims pašalinti, perduodant vaiką motinai.

Policija kreipiasi į žmones ir primena, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymai suteikia policijos pareigūnams teisę reikalauti, kad tiesiogiai jiems nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o reikalavimų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.

Atkreipiame dėmesį, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, jiems gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Policija tiki, kad visuomenė žino savo teises bei pareigas, supranta savo galimo elgesio pasekmes ir viliasi, kad piliečių sąmoningumas ir supratingumas leis išvengti incidentų."

Perduoti vaiką nesėkmingai bandyta kovo 23-ąją. Tuomet, anot vaiko teisių specialistų, kilus grumtynėms mergaitė buvo žalojama tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Turite nuotraukų ar vaizdo įrašų iš įvykio vietos? Siųskite redakcijai adresu portalas@kaunodiena.lt .

(BUS PAPILDYTA)

Padės privatizuoti?

Artimiausioje Vilniaus mero aplinkoje – pokyčiai. Politiką pastarosiomis dienomis apleido iškart du jo patarėjai. Tačiau A.Zuokas ilgai nesnaudė – byrančią komandą papildė ištikimu bendražygiu, dirbusiu prezidentui Valdui Adamkui.

Vilniaus mero komandą prieš porą savaičių kartu apleido net du patarėjai – Kęstutis Binkauskas ir Jurijus Čekurišvilis. Abu iš mero patarėjo pareigų pasitraukė savo noru.

Verslininkas K.Binkauskas – bene ilgiausiai merijoje dirbęs patarėjas. Į savivaldybę pakviestas konservatorių mero Viliaus Navicko, jis tarnavo ir jo įpėdiniui Raimundui Aleknai, o su A.Zuoku dirbo daugiau nei metus.

Galiausiai jam buvo pasiūlytos aukštesnės ir solidesnės pareigos. K.Binkauskas jau porą savaičių darbuojasi savivaldybei priklausančioje bendrovėje „Šiaurės miestelis“ – jam patikėtos direktoriaus pavaduotojo vystymui pareigos. Kiek K.Binkauskas uždirbs, kol kas neskelbiama.

„Niekur nepabėgau. Man tiesiog pasiūlė kitas pareigas. Dabar laikysiu ranką arčiau pulso. Ir toliau dalyvausiu pasitarimuose pas merą. O atlyginimas čia – tikrai ne per didžiausias“, – kalbėjo K.Binkauskas.

Verslininkas ilgus metus dirbo statybų sferoje, merijoje kuravo privatizavimo projektus.

Matyt, ne sutapimas, kad bendrovei „Šiaurės miestelis“ savivaldybė ne taip seniai perdavė veik 200 vertingų butų pačiame miesto centre, taip pat prie Neries, Valakampiuose. Valdžia neslepia, kad tikslas – juos privatizuoti ir taip papildyti kiaurą biudžetą.

Pasuko į aviaciją

Dar vienas mero patarėjas – J.Čekurišvilis, ilgą laiką mėgino padėti įgyvendinti A.Zuoko svajonę – įsteigti savivaldybei priklausančias oro linijas. Tačiau balandžio pabaigoje mero komandą jis paliko.

„Nieko neatsitiko, meriją palikau abipusius susitarimu. Taip įvyko dėl mano užimtumo, tai nutarėme laikinai nutraukti bendradarbiavimą. Lieku dirbti pas merą visuomeniniais pagrindais“, – paaiškino J.Čekurišvilis.

Karštligiškai jau kokį pusmetį investuotojų į oro linijų bendrovę ieškantį, bet taip jų ir nerandantį A.Zuoką jis patikino konsultuosiantis minėtais klausimais ir toliau.

J.Čekurišvilis mero patarėjo postą iškeitė į, jo žodžiais, darbą tarptautinėje bendrovėje. Jos veikla – programinės įrangos tiekimas aviacijos srityje veikiančioms įmonėms.

Dar vienas verslininkas

Tačiau A.Zuokas be naujų patarėjų, nors jų, išėjus K.Binkauskui ir J.Čekurišviliui, būtų likę septyni, ilgai neištvėrė. Patarinėti greitai pakviestas senas A.Zuoko bičiulis, partijos kolega Benas Renatas Baltusis. Jis su A.Zuoko partija bandė tapti tarybos nariu, tačiau rinkėjų pasitikėjimo nesulaukė.

B.R.Baltusis – verslininkas, vadovauja bendrovei BRBB. Įmonė užsiima tarptautine prekyba, tiekėjų paieška. 2004-aisiais verslininkas yra dirbęs prezidento V.Adamkaus rinkimų štabe.

Susisiekti su B.R.Baltusiu ir paklausti, kas privertė pelningą veiklą keisti į politinio pasitikėjimo pareigybę, „Vilniaus dienai“ nepavyko. Regis, naujasis A.Zuoko patarėjas ir toliau tvarko verslo reikalus – bendrovės BRBB administratorė informavo, kad jos direktorius artimiausias dvi savaites praleis komandiruotėje Italijoje. Mero patarėju jis įdarbintas balandžio pabaigoje, dirba 0,75 etato.

Be pagalbos negali

A.Zuokas – vienintelis iš Lietuvos merų sutelkė tokį gausų būrį patarėjų. Jam talkina net devyni asmenys – be jau minėto B.R.Baltusio, A.Zuokui patarinėja Vitalijus Besakirskas, Eduardas Krikščiūnas, Justas Pankauskas, Henrichas Peško, Rasa Adelė Razgaitis, Gintaras Sodeika, Janas Tomaševičius ir Birutė Varnienė.

6 – tiek savivaldybėje yra mero patarėjų etatų. Vidutinė patarėjo alga popieriuje – didesnė nei paties mero. Ji siekia 5147 litus. Nesunku suskaičiuoti: 10-ies A.Zuoko patarėjų paslaugos mokesčių mokėtojams per mėnesį atsieina kiek daugiau nei 30 tūkst. litų.

„Ar jūs visada perkate pigiausią duoną?“ – taip įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ vadovai aiškino, kodėl rūpintis šilumos ūkiu išrinkta ne už mažiausią kainą paslaugą siūliusi atlikti įmonė. Jie teigia, kad taip apsisprendė gyventojai. Tačiau paaiškėjo, kad daugelis jų apskritai nieko nežino apie tokį sprendimą.

Mažiausia kaina netiko

Savivaldybei priklausanti įmonė „Klaipėdos bendrabutis“ 28 savo administruojamiems namams šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ieškojo vasarį. Kainų apklausoje dalyvavo 7 įmonės.

Teikti paslaugą už mažiausią kainą – 0,065 lito už kv. metrą siūlė įmonė „Lamberta“. Už kitų apklausos dalyvių pasiūlymus šis buvo mažesnis nuo pusantro iki trijų kartų. Minėta bendrovė siūlėsi prižiūrėti vandens ūkį už vienodą visiems namams įkainį.

Tačiau bendrovė paslaugas teikti buvo pasirinkta tik keturiems iš 28 namų.

Prižiūrėti kitas bendrabučių šildymo ir karšto vandens sistemas pavesta dviem įmonėms – 11 „Skaidrolai“ ir 12 „Velmai“.

Šių bendrovių pasiūlytas įkainis buvo iki 2,5 karto didesnis nei pasiūlytas įmonės „Lamberta“.

Teikti paslaugą kai kuriems namams nei „Velma“ ar „Skaidrola“ pigiau siūlė ir kitos apklausoje dalyvavusios įmonės. Tačiau nebuvo pasirinktos ir pastarosios.

Kai kuriose konkurso pozicijose bendrovės „Velma“ ar „Skaidrola“ pagal kainą užėmė tik trečią ar ketvirtą vietą.

Viską sprendė gyventojai?

Įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktorius Stanislovas Kulėša aiškino, kad šildymo sistemų ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją renkasi ne administratorius, o gyventojai.

„Buvo atliktas balsavimas raštu. Gyventojams įteikti biuleteniai ir jie apsisprendė. Mes tik suskaičiavome balsus ir išaiškinome, kas laimėjo“, – tvirtino vadovas.

Anot S.Kulėšos, kodėl gyventojai pasirinko brangiau paslaugą teikiančią įmonę, neaišku.

„Aštuonis namus, esančius Debreceno ir Rambyno gatvėse, anksčiau prižiūrėjo įmonė “Velma„. Jie ir liko šiai bendrovei. Gal kaimynai pasiklausinėjo ir taip pat pasirinko ją? “Skaidrola„ namuose likviduodavo avarijas. Gal gyventojai žino tą įmonę ir pasirinko. Gal prižiūrėtojai agitavo gyventojus?“ – svarstė vadovas.

„O jūs parduotuvėje visada perkate pigiausią duoną?“ – apie konkurso reikalus pasiteiravusios dienraščio korespondentės klausė įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus pavaduotoja Daiva Gelžinienė.

Ji pasakojo, kad namuose buvo organizuojami susirinkimai, kuriuose šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai galėjo prisistatyti. Susirinkimuose esą dalyvavo tik keli atstovai.

Balsavusiųjų duomenis slepia

D.Gelžinienė pabrėžė, kad žmonės bijo nepažįstamų įmonių, nors mažiausią kainą siūliusi bendrovė šioje srityje turi 20 metų patirtį.

„Žinoma, nebuvo taip, kad visi gyventojai balsuotų už vieną įmonę. Ypač reikštos kelios pozicijos. Šiuo atveju kalbame apie daugumos (50 proc.+1) būstų savininkų nuomonę“, – teigė pavaduotoja.

Pasak D.Gelžinienės, balsavimo biuleteniai yra saugomi. Paprašyta nurodyti bent kelis gyventojus, kurie pasisakė už brangiau paslaugą siūlančias įmones, ji atsisakė tai padaryti.

„Nežinau, ar galiu atskleisti tokius duomenis. Gal tas žmogus nenorės bendrauti ir viešai pateikti savo motyvų. Nenorėčiau prisiimti tokios atsakomybės. Jūs galite atlikti apklausą“, – siūlė pavaduotoja.

Apie apklausą girdėjo

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai nuvyko į Taikos prospekto 18 namą, kurį administruoja įmonė „Klaipėdos bendrabutis“.

Paaiškėjo, kad dauguma apklaustų gyventojų apskritai nežinojo apie vykdomą apklausą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams parinkti.

Gyventoja Regina Vaškienė tvirtino, jog išties girdėjo apie apklausą, bet joje nedalyvavo. Moteriai buvo naujiena, kad pasirinkta brangesnę paslaugą teikianti įmonė.

„Pigesnė paslauga yra geriau. Reikia taupyti. Juk trūksta pinigų“, – teigė moteris.

Šiai jos minčiai pritarė ir kiti namo gyventojai.

Viena moteris tvirtino, kad dalyvavo apklausoje. Gyventoja teigė, kad balsavo už įmonę „Skaidrola“.

„Balsavau, nes visi balsavo ir tą daryti pasiūlė administratorių darbuotoja. Sakė, kad geriau rinktis tą įmonę. Dabar nieko nepadarysi. Viskas nuspręsta“, – tvirtino gyventoja.

Pigiausias nėra geriausias

Paklausta, kam organizuoti kainų apklausas, jei vis tiek viską sprendžia gyventojai, D.Gelžinienė aiškino: „Savininkai juk turi į kažką orientuotis. Paskutinis konkursas prižiūrėtojams išrinkti buvo organizuojamas prieš dešimt metų. Nuo to laiko daug kas pasikeitė namuose“.

Pavaduotojos nuomone, apklausos metu pateikta mažiausia kaina nėra reali. Be to, kiekvienam namui turėtų būti pateiktas skirtingas įkainis, nes šie yra skirtingo dydžio, būklės.

Tačiau viena nugalėtoja paskelbta įmonė taip pat daugumą namų siūlėsi prižiūrėti už tą patį įkainį.

„Savivaldybės apskaičiuotas maksimalus tarifas yra 14–16 centų. Keista, kad namus galima prižiūrėti už trigubai mažesnę kainą. Išeitų, kad specialistai blogai skaičiuoja. Tačiau, manau, kad jie skaičiuoja gerai, kad darbai būtų atlikti kuo taupiau. Įmonė žadėjo motyvuoti savo mažiausią kainą, bet kaip tai galima padaryti. Gali įvertinti darbuotojų atlyginimą, bet ne avarijų skaičių“, – dėstė D.Gelžinienė.

S.Kulėša pabrėžė, kad ne visada už mažiausią kainą būna geriausia paslauga.

„Abejoju, kad už tuos 6,5 cento įmonė atliktų darbus ir nepateiktų papildomos sąskaitos“, – tvirtino direktorius, nors dėl priežiūros yra pasirašoma sutartis, kurioje numatyta, kokius darbus reikia atlikti.

Rezultatai pribloškė

Pigiausiai paslaugą siūliusios teikti bendrovės „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas akcentavo, kad jo įmonės siūlyta kaina yra visiškai pagrįsta.

Įmonė pajėgi dirbti už tokį užmokestį. Tokius įkainius ji siūlė visiems konkursams, organizuotiems per pastaruosius dvejus metus.

„Ekonominis sunkmetis tebesitęsia. Žmonės neturi pinigų. Todėl mes pasirinkome socialiai orientuotą kainą. Labai keista, kad bendrabučių gyventojai nepasirinko mūsų. Juk ten gyvena žmonės, kurie negali daug mokėti – studentai, jaunos šeimos“, – pasakojo J.Kondratas.

Vadovas pabrėžė, kad pastaruoju metu per konkursus pasiūlius didelę kainą nelaimėsi.

„Dabar dirbame be pelno. Svarbiausia išsilaikyti, išlaikyti darbuotojus“, – teigė J.Kondratas.

Kitos įmonės „Vakarų santechnika“, kuri taip pat kai kuriuos namus siūlė prižiūrėti pigiau nei konkurso nugalėtojai, direktoriui Mindaugui Prialgauskui pasirinkimas irgi buvo sunkiai suprantamas.

„Jei tokia žmonių nuomonė, nieko nepadarysi. Nebūtų keista, jei būtų geresni laikai. Nesame prievaizdai, kad tikrintume rezultatus. Gavome pranešimą, kad nelaimėjome ir tiek“, – teigė vadovas.

M.Prialgauskas pabrėžė, kad patys gyventojai turi domėtis, kiek balsavimo rezultatai atspindi jų nuomonę. Tačiau žmonės nėra aktyvūs.

„Gal dėl to ir nutinka ne visai logiški dalykai“, – svarstė vadovas.

Organizuos iš naujo

Konkurso, kuriuo metu buvo išrinkti šildymo sistemų prižiūrėtojai, rezultatai keisti pasirodė ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojui Viačeslavui Karmanovui.

„Žinoma, kad reikėtų pirkti pigesnę paslaugą. Nemanau, kad atsirastų gyventojų, kurie norėtų mokėti brangiau. Reikės aiškintis situaciją. Net neabejoju, kad sulauksime skundų iš gyventojų, kurie nenori mokėti brangiau“, – tvirtino pavaduotojas.

Vis dėlto konkurso rezultatai bus atšaukti. D.Gelžinienė aiškino, kad tai bus padaryta dėl įsivėlusios techninės klaidos. Apklausos metu buvo nurodyti ne tie savivaldybės nustatyti paslaugos kainos maksimalūs tarifai.

„Netikslumus pastebėjo vienas konkurso dalyvių. Procedūrą atliksime pakartotinai. Dabartiniai rezultatai nebegalioja. Visi esame mirtingi ir darome klaidų. Jas ištaisysime, o konkursą organizuosime iš naujo“, – pridūrė pavaduotoja.

Komentaras

Daiva Kerekeš

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje

Šilumos ūkio įstatyme aiškiai pasakyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją pasirenka daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkai. Administratorius tam turi organizuoti susirinkimą ar apklausą raštu. Namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai gali būti pasirinkta įmonė nebūtinai siūliusi mažiausią kainą. Siūloma atsižvelgti į paslaugos ar darbų kainos ir kokybės kriterijus. Anksčiau iš gyventojų gaudavome skundų, kad pasirinkta dėl didelės kainos. Dėl to, kad jos per mažos, iki šiol skundų nebuvo.

Gegužę vagys suaktyvėjo

Vien per dvi gegužės savaites kauniečiai į policiją kreipėsi dėl 11 dviračių vagysčių. Brangiausiai – daugiau nei 17 tūkst. litų – įvertintas sekmadienį Kaune pavogtas sportininkės Vilijos Sereikaitės profesionalams skirtas dviratis.

Ilgapirščiai dažniausiai grobio tyko prie didžiųjų prekybos centrų, parkų, kitų žmonių susibūrimo vietų. Bet pasitaiko atvejų, kuomet dviračiai nukniaukiami iš daugiabučių laiptinių, rūsių, sandėliukų.

Trečiadienio naktį Kaune užfiksuota dviračio vagystė iš neįprastesnės vietos –daugiabučio balkono. Ten vagis pateko kopėčiomis. Nors gyventojas išgirdo triukšmą, buvo per vėlu, nes įsibrovėlis jau buvo spėjęs nusivaryti jo dviratį „Panther Jockey“. Savininkas patirtą nuostolį įvertino 790 litų.

Daugiau vagysčių – centre

„Kasmet prasidėjus šiltajam metų sezonui žymiai padaugėja dviračių vagysčių – jų būna maždaug 5-10 kartų daugiau. Ypač daug atvejų užfiksuojame centrinėje miesto dalyje“, – sakė Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus laikinasis viršininkas Vaidotas Norkus.

„Per penkis šių metų mėnesius centre buvo pavogta 11 dviračių, gegužės mėnesį – jau penki. Žinoma, palyginti su tuo pačiu periodu pernai – 18 vagysčių – dabartiniai skaičiai yra mažesni“, – pasakojo V.Norkus.

Policijos pareigūnas apgailestavo, kad sugauti dviračių vagis pavyksta ne dažnai. „Išaiškiname maždaug apie 10-20 proc. vagysčių. Tokius mažus skaičius lemia tai, kad pavogti dviračiai buvo palikti be priežiūros tose vietose, kur nėra vaizdo kamerų. Be to, vagys pasidarbuoja labai greitai – nukerpa apsauginį trosą ir pasišalina iš įvykio vietos“, – sakė pareigūnas.

Siūlo tikrinti, ar dviratis nevogtas

Už dviračio, kurio vertė – nuo 130-390 litų, vagystę gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas.

Dėl brangesnio dviračio vagystės numatyta griežtesnė atsakomybė – be prieš tai išvardintų bausmių gali grėsti laisvės atėmimas iki trejų metų. Jeigu turtas pasisavintas įsibraunant į patalpas, vagišiui gali grėsti laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Įsigijus dviratį, patariama užsirašyti jo numerį, kurį būtina pranešti policijai vagystės atveju. Numeris bus suvestas į ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registrą, kur jis bus viešai matomas.

Gyventojams, kurie planuoja įsigyti nenaujus dviračius, rekomenduojama tame pačiame registre patikrinti, ar jis nėra vogtas.

Norint pranešti policijai apie vagystę, nebūtina vykti į policijos įstaigą, galima naudotis policijos interneto portalu www.epolicija.lt.

Pastarasis incidentas, susijęs su nežabotu elgesiu pagarsėjusiu G.Einikiu, įvyko naktį iš pirmadienio į antradienį.

Apie 2 val. pareigūnams pranešta, kad trimis devynetais pažymėtą visureigį vairuoja girtas G.Einikis.

Pareigūnai nuskubėjo į Vatušių gatvę ieškoti neblaivaus vairuotojo, tačiau pamatė tik pėsčią į sugyventinės Jurgitos Narmontienės namus žingsniuojantį aukštaūgį.

Kaip ir pranešė skambinusysis, G.Einikis buvo neblaivus, alkoholio matuoklis parodė, kad vyras – vidutiniškai girtas. Tačiau jo automobilio pareigūnai nerado nei namo kieme, nei gatvėje.

Policininkai surašė G.Einikiui administracinės teisės pažeidimo protokolą už girto pasirodymą viešoje vietoje.

Tos pačios dienos rytą krepšininko draugė kvietė policiją, prašydama sutramdyti jos sugyventinį.

9.50 val. konflikto namuose gesinti atskubėjo Plungės patruliai, nes vietos pareigūnai buvo užimti. Sugyventiniai pykosi, bet nesimušė, o policiją kvietusi moteris pareiškimo policijai rašyti nepanoro. G.Einikis tikino viso labo norėjęs pasiimti iš draugės namų savo daiktus.

Kūdikio susilaukusi pora kelis mėnesius, atrodė, gyveno ramiai.

Kovo mėnesį G.Einikis Klaipėdos kelių policijos biurui pateikė visus reikiamus dokumentus, jog neliko kliūčių atgauti teisę vairuoti automobilį. Dabar jis sėda prie vairo teisėtai.

Tačiau šios savaitės pradžios įvykiai, kai kažkas pranešė apie neblaivų vėl prie vairo sėdusį šį žmogų, byloja, kad gyventojai stebi jo veiksmus, ir netinkamas elgesys neliks policijai nežinomas.

Per Kalėdas grasinęs nužudyti savo besilaukiančią širdies draugę J.Narmontienę G.Einikis porą naktų praleido areštinėje. Kai moteris susilaukė kūdikio, sugyventiniui atleido ir pretenzijų jam atsisakė.

Teisės vairuoti krepšininkas neteko 2008 m., kai apsvaigęs nuo narkotikų vairavo automobilį, tapo avarijos kaltininku bei pabėgo iš įvykio vietos.

Policijai apie 1200 litų kainavusio telefono dingimą pranešė 1986 metais gimęs Priekulės gyventojas. Jis pranešė, kad gegužės 7 dieną uostamiesčio Danės gatvėje pasidėjo savo išmanųjį ant automobilio stogo ir nuėjo. Kai po kažkiek laiko vaikinas grįžo, telefono neberado.

Antradienį atėjusi į centrinį paštą 1970 metais gimusi klaipėdietė pastebėjo rankinėje nebeturinti telefono bei piniginės, kurioje buvo pinigų ir banko kortelių. Moteris patirtą žalą įvertino 600 litų.

Pietinė jungtis bus tik 6 km ruožas. Jis prasidėtų nuo Minijos gatvės pabaigos, įsijungtų į Taikos prospektą, kirstų geležinkelį čia esančiu viaduku, kuris bus rekonstruotas, ir toliau būtų rengiama trasa per pievas į Šilutės plentą, kur kelias prisijungtų prie įvažos netoli Dumpių sąvartyno.

Viena užduočių projektuotojams buvo parinkti optimalų kelio variantą.

„Svarstytos trys galimybės, pasirinktas pats racionaliausias, kaip mažiausiai kliūčių įgyvendinimo metu galintis sukelti variantas“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis.

Nepaisant to, būsimo projekto investicinė vertė įspūdinga – 184 mln. litų. Vien techninės dokumentacijos parengimas (techninis projektas, detalusis planas, galimybių studija) kainavo 3,7 mln. litų.

9 mln. litų prireiks išpirkti 37 ha teritoriją iš privačių asmenų, savininkų skaičius siekia iki 20, per jų žemę drieksis būsimas aplinkkelis.

Bus pastatyti 5 viadukai, 5 pralaidos, 2 pėsčiųjų viadukai.

Tikimasi, kad visas sunkvežimių srautas iš uosto, aplenkdamas miestą, išvažiuos Pietine jungtimi.

Šiandien tiesioginio išvažiavimo pietinėje Klaipėdos dalyje nėra.

Visas krovininis transportas naudojasi Jūrininkų prospektu. Savivaldybės atstovų teigimu, tai reiškia, kad Pietinės jungties projektas svarbus ne tik miestui, miestiečiams, važiuojantiems lengvaisiais automobiliais, bet ir regionui.

Lieka atviras klausimas dėl to, kaip pritraukti investicijas. Todėl dar šią vasarą teiks Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei prašymą pripažinti Pietinę jungtį svarbiu ekonominiu objektu. Šis statusas reikalingas tam, kad lengviau būtų galima pritraukti ES lėšas.

Tikimasi, kad projektas bus įrašytas į 2014–2020 m. ES investavimo programą.