Ukrainos kariuomenės batalionai ir užsienio samdiniai antradienio rytą evakuaciniu koridoriumi galės saugiai palikti miestą Kyjivo vyriausybės kontroliuojamų teritorijų kryptimi, pirmadienį pareiškė generolas majoras Michailas Mizincevas iš Rusijos gynybos ministerijos. „Visiems, kurie sudės ginklus, bus garantuota gyvybė“, – pridūrė jis.

Antradienį vėl turėtų būti mėginama iš miesto evakuoti ir civilius bei užsienio piliečius, kalbėjo M. Mizincevas. Anot jo, praėjusiomis dienomis Ukrainos pusė vis trukdė išvežti žmones iš Mariupolio.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Savo vakarinėje ataskaitoje Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naujas atakas sunaikinti du amunicijos sandėliai ir degalų saugykla, taip pat dvi vadavietės. Be to, prorusiški separatistai Luhansko regione pasistūmėjo dar 2 km. Luhansko sritis, Rusijos duomenimis, 90 proc. nekontroliuojama Ukrainos.

Scanpix nuotr.

Rusijos ambasadorius JT: žiaurumai Bučoje „inscenizuoti“

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste pavadino „inscenizuota provokacija“. Tai „bjauri režimo Kyjive provokacija“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Niujorke. Rusų kariai, anot jo, nepadarė to, kuo yra kaltinami, jie nevykdė žiaurumų prieš civilius Ukrainoje. „To nėra, to nebuvo ir to niekada nebus“, – pažymėjo ambasadorius.

Tai „bjauri režimo Kyjive provokacija.

Rusija turi visa tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos kuo greičiau pateiks JT Saugumo Tarybai, kalbėjo V. Nebenzia. Rusija, anot jo, jau pirmadienį paprašė surengti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija nusprendė tai palikti jau paskirtam posėdžiui antradienį – tai N. Nebenzia griežtai sukritikavo.

Po Rusijos dalinių pasitraukimo iš Kyjivo Bučos priemiesčio civilių kūnų vaizdai gatvėse sukėlė siaubą užsienyje. Ukrainos pajėgos dėl žiaurumų kaltina rusų dalinius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva kaltinimus neigia.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė esąs „labai šokiruotas“ ir pareikalavo nepriklausomo tyrimo.

LNK reportažas:

Palydovinės nuotraukos duoda atkirtį Rusijos pareiškimams dėl žudynių Bučoje

Palydovų padarytos nuotraukos veikiausiai paneigia Maskvos pareiškimus, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Pirmadienį paskelbtoje kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.

„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma pirmadienį bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo (Stiveno Vudo) paskelbtame pranešime.

JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriama analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad lavonai ten gulėjo mažiausiai prieš tris savaites, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.

Naujienų agentūros AFP fotografai į Bučą atvyko šeštadienį ir tiesiogiai patvirtino, jog miesto gatvėse gulėjo apie 20 lavonų. Visos šios aukos vilkėjo civilius drabužius, kai kurioms buvo surištos rankos.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus dėl karo nusikaltimų.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu Maskvos atsakomybę neigė. Anot jos, visi Rusijos daliniai „visiškai pasitraukė iš Bučos jau kovo 30 dieną“, o Kremlius tvirtino, kad tame mieste padarytos šiurpios nuotraukos ir vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

Tokią pačią poziciją Rusija pirmadienį išsakė Jungtinėse Tautose. Maskvos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia per spaudos konferenciją teigė, kad Bučoje nufilmuotų ir nufotografuoti lavonų nebuvo iki Rusijos pajėgoms atsitraukiant iš miesto.

„Staiga jie atsirado gatvėse, gulintys ant kelio vienas po kito, kairėje ir dešinėje. Kai kurie jų juda, kai kurie rodo gyvybės ženklus“, – kalbėjo diplomatas ir tvirtino, kad šios scenos buvo „surežisuotos ukrainiečių informacinio karo mašinos“.

Tačiau „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos kovo 19 ir 21 dienomis, rodo, kad Bučos Obelų gatvėje daug lavonų gulėjo jau tuo metu.

Kaip rodo „The New York Times“ analizė, „Maxar“ nuotraukose matomi tamsūs objektai, kurie yra panašaus dydžio kaip žmonių kūnai, toje gatvėje atsirado kažkuriuo metu tarp kovo 9 ir 11 dienos.

Daugelis palydovinėse nuotraukose matomų lavonų atrodo gulintys lygiai tose pačiose vietose, kaip ir matomi vaizdo įraše, padarytame toje pačioje gatvėje vieno ukrainiečio vietos savivaldos nario, taip pat nuotraukose, paskelbtose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.

Pavyzdžiui, gretindamas palydovinių nuotraukų ir socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbto vaizdo įrašo vaizdus, dienraštis atkreipia dėmesį į vieną kūną, gulintį šalia dviejų automobilių. Kovo 21 dieną iš palydovo padarytoje nuotraukoje matyti, kad lavonas ir abu automobiliai buvo toje pačioje vietoje.

JAV leido parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Siūlomas pardavimas pagerins Bulgarijos galimybes atsakyti į dabartines ir ateities grėsmes, leisdamas Bulgarijos karinėms oro pajėgoms įprasta tvarka naudoti modernius naikintuvus Juodosios jūros regione“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime.

Leidimas buvo suteiktas tęsiantis spėlionėms, ar kuri nors iš Vašingtono sąjungininkių NATO bloke galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MIG-29, kad šie  galėtų būti naudojami kovai su Rusijos pajėgomis. JAV savo ruožtu tokiai sąjungininkai parūpintų amerikietiškos gamybos lėktuvų.

Bulgarija – viena iš trijų NATO šalių, turinčių MIG-29, kuriuos pilotuoti moka Ukrainos karo lakūnai. Šių lėktuvų taip pat turi Lenkija ir Slovakija.

Tačiau Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis), pirmadienį paklaustas apie F-16 pardavimą, nesureikšmino spėlionių, jog šis žingsnis gali būti susijęs su Bulgarijos MIG-29 perdavimu Ukrainai.

Kovo 19 dieną per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) vizitą Bulgarijoje šalies premjeras Kirilas Petkovas sakė, kad tokio susitarimo nėra.

„Tačiau turiu pasakyti, kad būdami taip arti konflikto šiuo metu negalėsime pasiųsti karinės pagalbos Ukrainai“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tokiai pagalbai turėtų pritarti Bulgarijos parlamentas.

Ukrainoje rasti kaimo seniūnės ir dar keturių žmonių lavonai surištomis rankomis

Ukrainiečių pareigūnai kaime į vakarus nuo Kijevo aptiko penkių civilių surištomis rankomis lavonus.

Tarp aukų yra kaimo seniūnė, jos vyras ir sūnus. 

Policija naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė keturis lavonus, tarp jų kaimo seniūnės, gulinčius pusiau žemėmis užverstoje duobėje pušyne šalia moters namo Motyžyne. 

Penktas kūnas buvo surastas nedideliame šulinyje sode.

Visoms aukoms, įskaitant du vyrus, kurie nebuvo seniūnės šeimos nariai, buvo už nugaros surištos rankos. 

50-metė seniūnė Olha Suchenko, jos vyras ir sūnus buvo pagrobti rusų karių kovo 24 dieną, nurodė policija.  

Vietos gyventojai sakė, kad seniūnė ir jos vyras atsisakė bendradarbiauti su rusų pajėgomis. 

Kovo 11 dieną rusų kariai pagrobė pietinio Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, tačiau po penkių dienų paleido jį į laisvę.

Bučoje, esančioje už maždaug 30 km į šiaurę nuo Motyžyno, atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių, kurių lavonai buvo palikti tiesiog gatvėse arba masinėse kapavietėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.  

Rusija: „nedraugiškas“ Vokietijos sprendimas išsiųsti diplomatus pablogins ryšius

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.

Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokacija“, siekdamas diskredituoti Maskvą.

„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, kuris paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukęs nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.

Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.

Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta „daug“.

Latvijos valdžia nepritaria atsiskaitymams su Rusija už dujas rubliais

Latvijos valdžia nepritaria atsiskaitymams su Rusija už jos tiekiamas gamtines dujas rubliais, paskelbė Užsienio reikalų ministerija, o Vyriausybės vadovas patikino, kad to nedarys jokia šalies įmonė – nei valstybinė, nei privati.

„Toks Rusijos reikalavimas reiškia nepagrįstą bandymą vienašališkai pakeisti [dujų tiekimo] sutarties sąlygas“, – sakė Latvijos URM atstovas spaudai Janis Bekeris.

Jis pabrėžė, jog Latvijai šiuo klausimu svarbiausia yra bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija, o Europos Komisija siekia užtikrinti, kad visos ES valstybės narės laikytųsi vienodo požiūrio.

Kaip jau buvo skelbta, bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo „Gazprom“, pranešė analizuojanti šį Rusijos prezidento reikalavimą „tiek teisiniu, tiek ir verslo interesų požiūriu“, taip pat mano, kad naujoji atsiskaitymo tvarka gali formaliai nepažeisti tarptautinių sankcijų Rusijai režimo.

Latvijos dujų importuotoja yra pasirašiusi su „Gazprom“ ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartį – laikotarpiui iki 2030 metų, kurioje numatyti atsiskaitymai eurais.

„Latvijas gaze“ vadovas Aigaras Kalvitis teigė, kad nuspręsta balandžio mėnesį neimportuoti dujų iš Rusijos vamzdynais, o toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į rekordinį jų brangumą.

Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pirmadienį vakare, po valdančiosios koalicijos partijų atstovų pasitarimo žurnalistams pareiškė, kad nė viena Latvijos įmonė – nei valstybinė, nei privati – už dujas Rusijai rubliais nemokės, nes „tai yra sankcijų reikalas, todėl to nebus“.

Jis pridūrė, jog valdančioji koalicija vieningai pritarė tam, kad Latvija kuo greičiau atsisakytų gamtinių dujų importo iš Rusijos.

V. Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu,, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė (Ukrainoje). Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija“, – sakė jis.

Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija.

V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti“, – teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.

Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar „iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku“. Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (...) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?“ – klausė V. Zelenskis.

V. Zelenskis kreipsis į JT Saugumo Tarybą dėl Rusijos vykdomo genocido

V. Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir tikriausiai pareikalaus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.  

Tai bus pirmasis V. Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo Tarybą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Prezidentas šią kalbą sakys po emocingo apsilankymo šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.

Šiurpūs gatvėse gulinčių nužudytų žmonių vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.   

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.  

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.   

Pirmadienį V. Zelenskis, vilkėjęs neperšaunamą liemenę, pusvalandį praleido Bučoje. Akivaizdžiai prislėgtas ir sukrėstas prezidentas dėl žudynių kaltino rusų karius. 

„Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins genocidu“, – sakė jis.

Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins genocidu.

Vėliau V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė, kad „atsakas sankcijomis į Rusijos vykdomas civilių žudynes pagaliau turi būti galingas“.

„Tačiau... ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti agonijoje, kad kai kurie Europos lyderiai pagaliau suprastų, jog Rusijos valstybė nusipelno griežčiausio spaudimo?“ – klausė jis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Prezidentas taip pat paragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir sakė, kad papildoma karinė įranga būtų padėjusi išgelbėti tūkstančius gyvybių.  

„Nekaltinu jūsų, kaltinu tik Rusijos kariuomenę, – sakė V. Zelenskis. – Tačiau jūs galėjote padėti.“

JAV planuoja perduoti Ukrainai daugiau ginklų ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai

Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.

Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas. Tuo metu ukrainiečiai ir jų sąjungininkai sako, kad išvaduotose teritorijose aptinkama vis daugiau Rusijos pajėgų masinių žiaurumų pėdsakų.

„Rusija perkelia savo pajėgas, kad susitelktų į puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose ir dalyje pietinių rajonų, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas). – Rusija mėgino pavergti visą Ukrainą, bet nesugebėjo. Dabar ji mėgina užvaldyti kai kurias šios šalies dalis.“

„Ši tolesnė fazė gali tęstis mėnesius ar ilgiau“, – pridūrė pareigūnas.

Rusijos pajėgos atsitraukė iš daugelio teritorijų šiaurės Ukrainoje, akivaizdžiai atsisakiusios pirminių planų greitai nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, bet išvaduotuose rajonuose buvo rasta daug nužudytų civilių, ir tai skatina Vašingtono ryžtą didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino V. Putiną karo nusikaltėliu, o žudynes į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste – karo nusikaltimu“

Dėl šių veiksmų turėtų įvykti „karo nusikaltimų teismas“, žurnalistams sakė J. Bidenas.

J. Sullivanas savo ruožtu nurodė, kad Vašingtonas, derindamas veiksmus su sąjungininkais Europoje, rengia tolesnes priemones, turinčias papildyti ilgą virtinę skaudžių ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama nusmukdyti rublio kursą, smogti Rusijos elitui ir atimti iš šios šalies galimybę importuoti pažangiųjų technologijų komponentus.

„Šią savaitę galite tikėtis tolesnių pranešimų apie sankcijas“, – sakė patarėjas ir pridūrė, kad svarstomos priemonės, susijusios su Rusijai daug pajamų atnešančia energetikos pramone.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį ir ketvirtadienį viešės Briuselyje, kur dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Pažangūs ginklai“

Jungtinės Valstijos taip pat stengiasi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekiamos ginkluotės kiekį ir smogiamąją galią.

Jau kelias savaites V. Zelenskis prašė parūpinti jo šaliai ginklų, kuriais būtų galima iš toli smogti Rusijos pajėgoms ir apsiginti nuo daug stipresnės rusų aviacijos, karinio laivyno ir toliašaudės artilerijos. Jis ne kartą pabrėžė, kad Kyjivo kariuomenei ypač stinga naikintuvų, tankų ir oro erdvės gynybos priemonių.

Baimindamosi provokuoti galingą branduolinį arsenalą turinčią Rusiją, galingosios Vakarų valstybės iki šiol nesusitarė, ar tokių ginkluotės sistemų būtų galima perduoti Ukrainai ir kaip tai būtų įmanoma padaryti. J. Sullivanas atkreipė dėmesį, kad J. Bideno administracija jau išsiuntė Ukrainai ginkluotės, kurios vertė – 2,3 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų).

Patarėjas taip pat leido suprasti, kad Kyjivas gaus daugiau ginklų.

J. Sullivanas sakė, kad Vašingtonas tariasi su sąjungininkais dėl galimybių perduoti Ukrainai, be kita ko, „didesnio nuotolio priešlėktuvinių sistemų, artilerijos sistemų ir pakrančių gynybos sistemų“. Jis akivaizdžiai turėjo omenyje sovietinės gamybos techniką, tebeturimą kai kurių Rytų Europos šalių, kurią galėtų iškart pradėti naudoti ukrainiečių kariuomenė.

Jis neatskleidė daugiau detalių apie šias naujas sistemas, galinčias papildyti jau tiekiamas Ukrainai gana mažo veikimo nuotolio raketas, dronus ir šaulių ginklus.

J. Sullivanas sakė, kad „kai kurių iš šių sistemų negalime reklamuoti“.

Vis dėlto „pastangų, reikalingų gauti ir perduoti įvairius pažangius ginkluotės pajėgumus, mastas ir aprėptis neturi precedento“, teigė patarėjas.

Per Rusijos karių atakas Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai 11 žmonių

Per Rusijos atakas Mykolajive, pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 62 buvo sužeisti, pirmadienį vakare „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Vitalijus Kimas.

Meras Oleksandras Senkevičius anksčiau „Telegram“ buvo sakęs, kad žuvo 10 žmonių ir 46 buvo sužeisti.

O. Senkevičius sakė, kad buvo šaudoma į namus, ligonines, vaikų darželius, mokyklas ir našlaičių globos namus. Pirmadienį iš miesto evakuacijos autobusais išvyko apie 120 žmonių.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Pirmadienį Avdijivkoje rytų Ukrainoje žuvo du žmonės, pranešė laikraštis „Ukrayinska Pravda“, remdamasis Donecko srities gubernatoriumi Pavlo Kirilenka.

Ukraina: Rusijos pajėgos rengiasi dideliam puolimui Luhansko srityje

Rusijos kariai ruošiasi dideliam puolimui rytiniame Ukrainos Luhansko regione, pirmadienį per „Telegram“ pranešė vietos gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Matome, kad įranga atvyksta iš įvairių krypčių, atvežama žmonių, degalų“, – vaizdo įraše sakė jis.

„Suprantame, kad jie ruošiasi dideliam proveržiui“, – pridūrė jis.

S. Haidajus paragino gyventojus kuo greičiau palikti regioną.

„Prašome nelaukti, kol jūsų namai bus bombarduojami“, – sakė jis kitame vaizdo įraše.

„Nedelskite“, – pabrėžė jis ir pridūrė, jog pirmadienį buvo evakuota apie 1 000 žmonių.

Prašome nelaukti, kol jūsų namai bus bombarduojami.

Pasak vieno aukšto rango Pentagono pareigūno, Rusija išvedė apie du trečdalius savo karių, dislokuotų aplink Kyjivą – daugiausia atgal į Baltarusiją, planuojant juos pasiųsti į kitas vietas Ukrainoje.

„Bombardavimai tampa vis dažnesni. Praėjusią naktį bandyta prasiveržti prie [netoli Luhansko esančios] Rubižnės. [Tačiau] mūsų gynėjai atrėmė ir išvedė iš rikiuotės kelis tankus – ten buvo dešimtys [Rusijos karių] lavonų“, – kalbėjo S. Haidajus.

„Vakar, deja, du savanoriai žuvo per minos ar minosvaidžio sviedinio sprogimą“, – tęsė jis ir pridūrė, kad „buvo smogta cerkvei“.

Kaip „Facebook“ paskelbė Boros meras Oleksandras Tertyšnas, kurio miestelis yra pusiaukelėje tarp Luhansko ir rytinio didmiesčio Charkivo, vietos valdžiai „teko priimti sprendimą evakuoti gyventojus... dėl piliečių saugumo“.

„Galintys išvykti savo transporto priemonėmis, raginami taip ir pasielgti“, – parašė meras.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius savo ruožtu pranešė, kad „priešas pergrupuoja savo pajėgas, ketindamas tęsti puolimą... Mariupolyje ir Charkivo srityje“.

Pasak O. Arestovyčiaus, „priešas sieks apsupti mūsų karius... ir užbaigti Mariupolio puolimą“. Šis apsiaustas uostamiestis jau yra smarkiai nuniokotas dėl maždaug mėnesį trunkančių karo veiksmų.

„Tačiau visi mes esame tikri, kad jiems to padaryti nepavyks“, – pabrėžė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.

Australija uždraudžia prabangos prekių eksportą į Rusiją

Australija dėl karo Ukrainoje įveda naujas sankcijas Rusijai – draus prabangos prekių eksportą į šalį. Tai pirmiausiai bus vyno ir prabangių automobilių eksporto sustabdymas, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Šios sankcijos nukreiptos prieš prezidentą V. Putiną ir jo turtingus rėmėjus, ne prieš paprastus rusų vartotojus, – pabrėžė užsienio reikalų ministrė Marise Payne. – Jos įgyvendinamos pasitarus su svarbiais partneriais, kad būtų apribota rusų elito prieiga prie tokių prekių“.

Vyriausybė Kanberoje jau netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas Maskvai ir praėjusiomis savaitėmis jas vis praplėtė. Tai daugiausiai tikslinės baudžiamosios priemonės, be kita ko, vyriausybės nariams, kariniams vadams ir dešimtims „propagandistų bei dezinformacijos aktyvistų“. Šalis į Ukrainą nusiuntė ir karinės įrangos.

„Australijos vyriausybė tvirtai pasiryžusi priversti Rusiją sumokėti aukščiausią kainą už prezidento V. Putino neteisėtą ir neišprovokuotą karą“, – sakė M. Payne.

Kyjivas: Rusijos kariai persigrupuoja puolimui Rytų Ukrainoje

Rusija pergrupuoja savo karius ir ruošiasi puolimui Ukrainos rytiniame Donbaso regione, antradienį paryčiais pranešė ukrainiečių Generalinis štabas.

„Tikslas – perimti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.

Remiantis pranešimu, Rusijos kariuomenė Donbase daugiausia dėmesio skiria pastangoms užimti Popasnos ir Rubižnės miestus, taip pat perimti viso Mariupolio uostamiesčio kontrolę. Nuolat bombarduojami ir kiti miestai bei gyvenvietės abiejose srityse.

Pasak Generalinio štabo, Rusijos kariai taip pat toliau blokuoja šiaurės rytinį Charkivo miestą.

V. Klyčko įspėja gyventojus kol kas negrįžti į Kyjivo priemiesčius

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino namus palikusius priemiesčių gyventojus „dar mažiausiai savaitę“ negrįžti. „Kai kuriuose Kyjivo srities rajonuose visą parą galioja komendanto valanda“, – sakė jis pirmadienį. Be to, po rusų dalinių atsitraukimo „rasta daug sprogmenų, kurie gali kelti didelį pavojų“.

V. Klyčko įspėjo ir dėl tolesnių raketų atakų. „Todėl prašau žmonių kiek palaukti ir negrįžti“, – sakė jis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos praėjusią savaitę paskelbė, kad smarkiai sumažins savo karinį aktyvumą aplink sostinę. Ukrainos kariuomenė tuo tarpu įspėja, kad tai gali būti apgaulingas manevras. Po rusų karių pasitraukimo iš kelių Kyjivo priemiesčių rasta daug nužudytų civilių, ypač – Bučoje.

Dėl to Vakarų šalys kaltina rusus karo nusikaltimais. Maskva kaltinimus neigia.

D. Medvedevas: Rusija „simetriškai“ atsakys į jos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų šalių

Rusija proporcingai atsakys į jos diplomatų išsiuntimą iš kai kurių Vakarų šalių, vėlų pirmadienį pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

„Atsakas pažįstamas visiems: jis bus simetriškas ir destruktyvus dvišaliams santykiams, – tinkle „Telegram“ parašė D. Medvedevas. – Ką jie nubaudė? Visų pirma save pačius.“

Pirmadienį Prancūzija paskelbė dėl karo Ukrainoje išsiunčianti 35 Rusijos diplomatus. Analogišką žingsnį žengė ir Vokietija.

„Jei visa tai tęsis, kaip jau rašiau vasario 26-ąją, bus tinkama užtrenkti ambasadų Vakaruose duris, – tvirtino D. Medvedevas. – Visiems bus pigiau. O tada vienas į kitą galėsime žiūrėti tik pro ginklų taikiklius.“

Europa įvertino karo Ukrainoje poveikį darbo rinkai

Darbo rinkos barometras Europoje trečią mėnesį iš eilės rodo gerus ženklus. Kaip informavo Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas ir Užimtumo tyrimų institutas (IAB), pagrindinis rodiklis per mėnesį pakilo 0,4 balo ir kovą siekė 103,4.

Pirmą kartą po karo Ukrainoje pradžios skelbiami barometro rodikliai daugumoje šalių arba didėjo, arba išliko nepakitę. Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, darbo rinkose fiksuotos teigiamos tendencijos. Mūsų šalies rodiklis per mėnesį išaugo net 3,9 balo ir šiuo metu siekia 102,7.

„Rytų Europos šalių užimtumo tarnybos nesitiki nuosmukio darbo rinkose“, – sakė Enzo Weberis, AB prognozių vadovas. Nors kai kuriose šalyse šis rodiklis mažėjo, jis išliko aukščiau neutralios 100 balų ribos.

Europoje nedarbo ir užimtumo raidos perspektyvos ir toliau gerėja, bet karas Ukrainoje gali kelti iššūkių. „Tikėtina, kad Europos darbo rinka ir toliau atsigaus po COVID-19 krizės, tačiau išlieka dar intensyvesnio karo Ukrainoje ar energijos tiekimo sustabdymo rizika“, – pridūrė jis.

Palyginti su vasario mėnesiu, nedarbo raidos subrodiklis padidėjo 0,4 balo, iki 102,6. Tai rodo, kad nedarbas ir toliau Europos darbo rinkoje mažės. Užimtumo augimo subrodiklis didėjo 0,4 balo, iki 104,2 ir taip pat rodo teigiamas tendencijas. 

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Belgijoje–Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.

Ukraina: Kyjivo srityje iki šiol užfiksuota daugiau kaip 7 tūkst. karo nusikaltimų

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Kyjivo srityje rusų kariai iki šiol galimai įvykdė daugiau kaip 7 tūkst. karo nusikaltimų.

Daugiausiai žmonių pražudyta į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Borodiankoje, naujienų agentūra UNIAN cituoja generalinę prokurorę Iryną Venediktovą. Pasak jos, prokuratūra jau pradėjo tyrimus dėl karo nusikaltimų Irpinėje, Bučoje ir Vorzelyje.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais“.

Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pažadėjo, kad žiaurumai Bučoje bus skubiai ištirti ir dokumentuoti. „Kai bus sutvarkyti tiltai, kuriuos rusai traukdamiesi susprogdino, ekspertai turės prieigą“, – ministras sakė Vokietijos dienraščiui „Tagesspiel“.

Pasak D. Monastyrskio, renkant įkalčius jau talkina Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK), o prie tyrimo netrukus prisijungs ir daugiau tarptautinių ekspertų.

Ukraina skelbia apie septynis evakuacinius koridorius antradienį

Ukraina paskelbė, kad antradienį bus atidaryti iš viso septyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tačiau iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio gyventojai galės išvykti tik asmeniniais automobiliais, sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk, kurią cituoja agentūra „Ukrinform“.

Vicepremjerė apkaltino rusų pajėgas, kad šios, priešingai nei žadėjo, toliau blokuoja prieigą prie Mariupolio pagalbos vilkstinėms. Kyjivas ir Maskva kaltina viena kitą sabotuojant civilių evakuaciją.

I. Vereščuk duomenimis, Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, kurie buvo sulaikyti į vakarus nuo Mariupolio esančioje Manhušo vietovėje, vėl yra laisvi. Raudonasis Kryžius antradienį dar kartą mėgins žmones autobusais išvežti į Zaporižios miestą.

Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus apšaudė kasetinėmis bombomis ir raketomis, kurios nukrito ant gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra tik namai, kur žmonės eina miegoti, o ryte eina į darbą.

Mykolajivo meras: civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys

Rusijos kariai tęsia Ukrainos Mykolajivo miesto apšaudymą, transliuotojui BBC sakė šio miesto meras Oleksandras Senkevyčius.

Pasak O. Senkevyčiaus, civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys, kurie neturi jokios karinės reikšmės ir verčiau yra skirti pasėti paniką ir pasiruošti karinei sausumos operacijai.

Meras kartu paragino visas moteris ir vaikus išvykti iš Mykolajivo, kad būtų išvengta kuo daugiau civilių aukų.

„Mus bombarduoja kasdien. Vakar užfiksuoti du bombardavimai, – teigė O. Senkevyčius. – Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus apšaudė kasetinėmis bombomis ir raketomis, kurios nukrito ant gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra tik namai, kur žmonės eina miegoti, o ryte eina į darbą.“

Rusija atnaujina oro susisiekimą su pusšimčiu „draugiškų“ šalių

Rusija pirmadienį pranešė atšaukianti dėl koronaviruso pandemijos taikytą skrydžių draudimą ir atnaujinanti oro susisiekimą su daugiau nei 50 „draugiškų“ šalių, Maskvai atsidūrus tarptautinėje izoliacijoje dėl karo prieš Ukrainą. 

„Sergamumas mažėja, todėl atėjo laikas plėsti Rusijos oro bendrovių skrydžių kryptis“, – sakė premjeras Michailas Mišustinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Dabar atnaujiname oro susisiekimą su 52 šalimis, įskaitant Argentiną, Indiją, Kiniją, Pietų Afriką ir kitas mums draugiškas valstybes“, – nurodė jis.

Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) pranešė, kad naujos priemonės, taikomos reguliariesiems ir užsakomiesiems skrydžiams, įsigalios nuo balandžio 9 dienos.

Rusijos pajėgoms vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys, tarp jų Europos Sąjungos valstybės, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada, uždarė savo oro erdvę rusų orlaiviams. Reaguodamas Kremlius uždarė Rusijos oro erdvę tų šalių lėktuvams.   

Prasidėjus koronaviruso pandemijai Rusija 2020 metais įvedė itin griežtus kelionių suvaržymus, tačiau mažėjant sergamumui jau pradėjo juos švelninti. 

Danija išsiųs šnipinėjimu įtariamus 15 Rusijos diplomatų

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.

Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų.

„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas). Jis pridūrė, kad Kopenhaga nori pasiųsti „aiškų signalą“, jog šnipinėti Danijoje – „nepriimtina“.

Ukrainoje bus atverti humanitariniai koridoriai iš Mariupolio ir dar šešių miestų

Ukrainoje antradienį bus atverti septyni humanitariniai koridoriai, įskaitant gyventojų evakavimo maršrutus iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio ir rusų pajėgų kontroliuojamo Berdiansko, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk platformoje „Telegram“. 

Pasak jos, Mariupolio ir Berdiansko gyventojai galės išvykti į Zaporižią savo transportu.

Taip pat bus atidaryti humanitariniai koridoriai išvykti iš Zaporižios srityje esančio Tokmako ir Sjeverodonecko, Lysyčansko, Popasnos bei Hiskės miestų Luhansko srityje.    

I. Vereščuk tame pat pranešime nurodė, kad rusų kariai „niekam neleidžia įvažiuoti į Mariupolį“, taip pat „blokavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovus“ į vakarus nuo šio uostamiesčio esančioje Manhušo gyvenvietėje.  

Pasak vicepremjerės, po derybų TRKK atstovai „naktį buvo paleisti ir išsiųsti į Zaporižią“.

TRKK antradienį patvirtino, kad jo komanda, kuri buvo sulaikyta, kai vyko padėti evakuoti civilių iš Mariupolio, buvo paleista.  

„Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda, pirmadienį sulaikyta policijos Manhuše, praėjusią naktį buvo paleista“, – nurodė Ženevoje įsikūrusi organizacija išplatintame pranešime ir pridūrė, kad „tai didelis palengvėjimas mums ir komandos narių šeimoms“.  

Iš I. Vereščuk pranešimo neaišku, ar Rusija sutiko sustabdyti karo veiksmus palei nurodytus humanitarinius koridorius. Dalis ankstesnių bandymų evakuoti gyventojus humanitariniais koridoriais žlugo, nes Rusija nesilaikė susitarimų nutraukti ugnį. 

Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.

Daugelis ankstesnių mėginimų evakuoti civilius gyventojus žlugo. Kai kuriems žmonėms pavyko smarkiai rizikuojant savarankiškai ištrūkti iš miesto, iki Rusijos invazijos pradžios turėjusio apie pusę milijono gyventojų.

Mariupolio meras pirmadienį sakė, kad 90 proc. miesto yra sugriauta. Jis pridūrė, kad mieste tebėra įstrigę apie 130 tūkst. žmonių ir kad Rusijos pajėgos toliau bombarduoja.

Italija išsiunčia 30 Rusijos diplomatų

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) antradienį pranešė, kad Roma išsiuntė 30 Rusijos diplomatų, kartu su kitomis Europos šalimis imdamasi veiksmų po Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne L. Di Miao sakė italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.

L. Di Maio sakė, kad anksčiau antradienį į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Sergejus Razovas, siekiant „jį informuoti apie Italijos vyriausybės sprendimą išsiųsti“ diplomatus, paskelbiant juos „personae non gratae“.

Pirmadienį Prancūzija ir Vokietija taip pat paskelbė išsiųsiančios reikšmingą skaičių rusų diplomatų, reaguodamos į Maskvos agresiją. Antradienį Danija pranešė išsiųsianti 15 Rusijos diplomatų, įtariamų šnipinėjimu.

Europoje kilo pasipiktinimo banga dėl žudynių Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės Kyjivo. Jame praeitą savaitgalį dešimtys kūnų buvo rasti bendruose kapuose arba gulintys gatvėse.

Kremlius savo ruožtu atmetė Vakarų šalių kaltinimus, kad už šiuos žiaurumus atsakingos Rusijos pajėgos.

Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos Kramatorsko miestui

Ankstų antradienį Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos rytuose išsidėsčiusiam Kramatorsko miestui. Prieš tai Maskvos pajėgos paskelbė, kad dabar visą savo dėmesį skirs rytinei šalies daliai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusį mėnesį Kramatorskui pavyko išvengti smarkių smūgių, kurie fiksuoti kituose rytiniuose miestuose, pavyzdžiui, Charkive. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad apie 3 val. vietos laiku per vieną iš atakų apgadinta miesto centre, netoli policijos komisariato, esanti mokykla.

Pasak korespondento, po smūgių prie mokyklos buvo išmuštas maždaug 10 metrų skersmens krateris ir išdaužta daugybė pastato langų. Oficialių duomenų apie aukas ar sužeistuosius kol kas nėra, tačiau, anot vietos gyventojų, atakos metu mokykla buvo tuščia ir niekas nesusižeidė.

Ukrainos vadovybė prieš tai perspėjo, kad kautynės Rytų Ukrainoje gali suintensyvėti, nes Maskva išvedė savo pajėgas iš sostinės Kyjivo apylinkių, kad galėtų susitelkti į Donbaso srities „išlaisvinimą“.

Pirmosiomis invazijos dienomis vasario pabaigoje Kramatorske buvo surengtos kelios Rusijos raketų atakos, per vieną jų nusitaikyta į miesto oro uostą. Naktį iš pirmadienio į antradienį surengti smūgiai buvo pirmieji miesto centre per kelias savaites.

Vokietija uždarė rusišką nelegalios prekybos svetainę, veikusią tamsiajame internete

Vokietijos policija antradienį pranešė, kad uždarė rusakalbiams klientams skirtos prekybinės svetainės „Hydra“, kuria buvo galima naudotis tamsiajame internete, serverius ir konfiskavo bitkoinų už 23 mln. eurų.

Neįvardyti įtariamieji tiriami dėl „komercinio nusikalstamų prekybos platformų internete valdymo“, be kita ko, pardavinėjant narkotikus, sakoma federalinės policijos BKA pranešime.

Meras: surengdama žudynes Bučoje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą

Surengdama masines žudynes Ukrainos Bučos miestelyje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą invazijai, interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Serra“ sakė šio miestelio meras Anatolijus Fedorukas.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukrainos pareigūnai teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais“.

„Mano žmonės buvo sušaudyti savo malonumui arba iš įniršio, – „Corriere della Serra“ teigė A. Fedorukas. – Rusai šaudė į viską, kas juda: praeivius, žmones ant dviračių, automobilius su ženklu „vaikai“.

„Buča yra Rusijos karių kerštas už Ukrainos pasipriešinimą“, – kalbėjo meras ir pridūrė, kad kai kurios miesto dalys buvo paverstos koncentracijos stovyklomis, kuriose nebuvo nei vandens, nei maisto, o „jas palikti išdrįsę žmonės buvo sušaudomi.“

Vokietijos prezidentas: grįžti prie normalių santykių su Rusija prezidentaujant V. Putinui – neįmanoma

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sako, kad grįžti prie normalių santykių su Rusija nebus įmanoma, kol valdžioje yra V. Putinas. „Prezidentaujant V. Putinui, prie normalių santykių grįžta nebus“, – pareiškė jis ZDF laidai „Morgenmagazin“. F W. Steinmeieris pridūrė šiuo metu negalįs pasakyti, ar Rusija turi ateitį Europoje.

Vokietijos prezidentas pakartojo pripažįstąs savo klaidas Rusijos politikoje. „Iš tiesų liūdna, kad mums nepavyko daugelis punktų“, – sakė jis, paminėdamas pastangas įtraukti Rusiją į Europos saugumo architektūrą ir remti ją kelyje į demokratiją.

V. Putinas virto „bunkeryje užsidariusiu karo kurstytoju“, sakė F. W. Steinmeieris. „Mes, įskaitant mane, neteisingai manėme, kad 2021 metų V. Putinas dėl savo imperinės beprotybės nesitaikstys su visišku politiniu, ekonominiu ir moraliniu šalies žlugimu“, – pažymėjo prezidentas.

„Turėjome rimčiau vertinti savo partnerių iš Rytų Europos perspėjimus“, – tęsė F. W. Steinmeieris. Anot jo, klaida visų pirma buvo Vokietijos laikymasis „Nord Stream 2“ projekto“ – „nes tai mums kainavo daug pasitikėjimo mūsų europiečių partnerių akyse“.

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai kalbėjosi apie Rusijos invaziją

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai kalbėjosi pirmą kartą per daugiau nei mėnesį, Pekinui ir toliau reikalaujant taikos derybų, nors vis garsiau skamba kaltinimai Rusijai dėl žiaurumų Kyjivo apylinkių miestuose.

Tarptautinis Maskvos pasmerkimas pastarosiomis dienomis sustiprėjo, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys kūnų, nors Rusija neigia, kad jie yra susiję su šiomis mirtimis.

Kinija ne kartą atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją dėl invazijos į kaimyninę šalį ir kartoja Maskvos kalbas, kaltindama JAV kišimąsi ir NATO plėtrą, esą visa tai sukūrė prielaidas konfliktui.

Pirmadienį įvykęs Wang Yi ir Dmytro Kulebos pokalbis telefonu buvo pirmosios aukšto lygio dvišalės derybos nuo kovo 1 dienos, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę lankėsi Kinijoje, kur surengė eilę susitikimų.

Per pokalbį, kuris, pasak Pekino, buvo surengtas Kijevo prašymu, Wangas sakė, kad „esminis Kinijos požiūris į Ukrainos klausimą yra skatinti taikos derybas“, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Karas kada nors baigsis ir svarbiausia – kaip pasimokyti iš šios skaudžios patirties, kad tinkamai užtikrintume ilgalaikį saugumą Europoje“, – sakė Wangas.

Jis pridūrė, kad Pekinas tiki ‚subalansuoto, veiksmingo ir tvaraus Europos saugumo mechanizmo“, grindžiamo „lygiaverčiu dialogu“ ir „saugumo vientisumo principu“, sukūrimu.

„Kinija nori užimti objektyvią ir sąžiningą poziciją ir toliau savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį“, – sakė Wangas.

Pirmadienį D. Kuleba tviteryje parašė, kad yra „dėkingas savo kolegai iš Kinijos už solidarumą su kenčiančiais civiliais gyventojais“.

„Mes abu esame įsitikinę, kad karo prieš Ukrainą nutraukimas pasitarnauja bendriems taikos, pasaulinio maisto saugumo ir tarptautinės prekybos interesams“, – pridūrė jis.

Kinijos diplomatinis artumas Rusijai sukėlė nuogąstavimų, kad Pekinas gali būti pasirengęs padėti Kremliui išvengti Vakarų sankcijų poveikio arba net tiekti techninę pagalbą karo veiksmams paremti.

Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neremti Rusijos ir paragino Pekiną pasinaudoti savo diplomatine įtaka karui nutraukti.

Maskva: derybos su Kyjivu tęsiasi vaizdo formatu

Nepaisant išaiškėjusių sunkių nusikaltimų prieš civilius Kyjivo apylinkėse, taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, Maskvos duomenimis, tęsiamos. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su Ukraina vaizdo formatu“, – antradienį interviu agentūrai „Intefax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka. Tačiau kol nėra sutarimo dėl galutinio dokumento, esą per anksti kalbėti, pavyzdžiui, apie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą su kolega iš Ukrainos Dmytru Kuleba.

S. Lavrovas ir D. Kuleba kovo 10 dieną buvo susitikę Antalijoje Turkijoje. Vėliau Turkijoje derėjosi ir abiejų šalių delegacijos.

Savaitgalį pasaulį pasiekė negyvų civilių vaizdai iš Bučos miestelio prie Kyjivo. Ukraina kalba apie sunkius karo nusikaltimus ir genocidą ir dėl žudynių kaltina rusų pajėgas. Tačiau ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pabrėžė, kad derybos su Rusija turi būti tęsiamos. Maskva neigia žudžiusi civilius.

ES svarsto galimas sankcijas Rusijos anglių ir naftos sektoriams

Europos Sąjunga svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje Rusijai pritaikyti sankcijas naftos ar anglies sektoriams, antradienį sakė aukščiausio rango pareigūnas, nors kai kurios šalys tebėra susirūpinusios dėl galimų ekonominių padarinių.

ES ir JAV šiuo metu rengia naujas sankcijas Rusijai, nes Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžius karo nusikaltimus, kai netoli Kyjivo buvo aptikta dešimtys kūnų.

Europiečiai spaudžiami pakirsti Maskvai svarbų energetikos sektorių ir nutraukti didžiulį pajamų srautą, gaunamą iš dujų, naftos bei anglių ir padedantį Rusijai finansuoti karą.

„Nenoriu iš anksto prognozuoti, bet iš tiesų vyksta diskusijos, ką galima padaryti tokiose energetikos srityse kaip anglys ir nafta“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis, atvykęs į ES ministrų posėdį Liuksemburge.

„Vyksta diskusijos apie tai. EK požiūriu, tai neabejotinai yra viena iš galimybių“, – pridūrė jis.

EK Briuselyje rengia sprendimus dėl sankcijų, tačiau jiems priimti reikia vieningo 27 ES valstybių narių pritarimo.

Kol kas nuo Rusijos energijos labai priklausomos šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija ir Italija, priešinasi sankcijų taikymui dujoms ar naftai, ir atmeta Lenkijos, Baltijos šalių bei JAV prašymus tai padaryti.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad apie dujų importo draudimą negali būti nė kalbos, nes dujos tebėra svarbios šalies ekonomikai, o Austrija antradienį nurodė, kad galima kalbėti apie anglių importo draudimą.

„Aptarsime šiandien (anglių klausimą)“, – sakė Austrijos finansų ministras Magnusas Brunneris.

„Visada turime atsargiai elgtis su sankcijomis ir ramiai apsvarstyti, kokį poveikį jos daro mums patiems“, – pridūrė jis.

ES užsienio reikalų ministrai galėtų priimti naujausią sankcijų paketą trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančių NATO ar G7 susitikimų metu arba kitos savaitės pradžioje vyksiančiame eiliniame posėdyje.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, sankcijos Maskvai buvo derinamos su JAV ir kitomis Vakarų sąjungininkėmis.

Vašingtonas pirmadienį pareiškė, kad „šią savaitę“ paskelbs daugiau sankcijų Rusijai.

Kyjivas: Mariupolyje skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas

Apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uoste skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas, antradienį pareiškė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad laivui buvo smogta per Rusijos „bombardavimą iš jūros“, sukėlusį gaisrą mašinų skyriuje. VRM duomenimis, įgula buvo išgelbėta, nors vienas narys buvo sužeistas.

Ministerija pranešė, kad laivas plaukiojo su Dominikos Respublikos vėliava, ir paskelbė krovininio laivo nuotrauką. Pranešime nepatikslinama, kiek žmonių buvo viduje ir kokios tautybės yra įgulos nariai.

Maskvos pajėgos jau kelias savaites bombarduoja Mariupolį, mėgindamos perimti visos Ukrainos pietrytinės pakrantės kontrolę.

Prancūzija pradėjo dar tris tyrimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai antradienį pranešė pradedantys dar tris tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Prancūzijos piliečius per Rusijos invaziją Ukrainoje.

Tie nusikaltimai įvykdyti pietiniame Mariupolio uostamiestyje, šalia Kyjivo esančiame Hostomelyje ir Černihive Ukrainos šiaurėje, išplatintame pranešime nurodė nacionalinės kovos su terorizmu tarnybos prokurorai.

Prokurorai dar kovo 16 dieną pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų, kai šalia Kyjivo buvo nušautas karą nušvietinėjęs prancūzų ir airių kilmės operatorius Pierre'as Zakrzewski (Pjeras Zakševskis).

Pagal Prancūzijos įstatymus, šalies prokurorai gali iškelti bylas dėl karo nusikaltimų, įvykdytų ne Prancūzijoje, jei aukos yra Prancūzijos piliečiai.

Antradienio pranešime išsamesnės informacijos apie iškeltų bylų pobūdį nepateikiama. Jame nurodoma, kad byla iškelta „X“ atžvilgiu – tokia formuluotė reiškia, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape jokiam konkrečiam asmeniui kaltinimai nepareikšti, tačiau tai gali būti padaryta vėliau.

Ispanija išsiunčia maždaug 25 rusų diplomatus 

Ispanijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus, po to, kai panašių veiksmų ėmėsi Vokietija ir Prancūzija.

„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas).

Rusijos diplomatai ir darbuotojai „kelia grėsmę šalies interesams“ ir „nedelsiant“ bus išsiųsti, sakė jis spaudos konferencijoje po vyriausybės savaitinio posėdžio.

„Kalbame apie maždaug 25 žmonių grupę, baigiame rengti sąrašą“, – nurodė ministras.

Šiurpūs Bučos gatvėse gulinčių nužudytų žmonių, kurių kai kurie buvo už nugaros surištomis rankomis, vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

Europos Sąjunga svarsto papildomas sankcijas Rusijai.

JT: visi ženklai rodo, kad Bučoje buvo tyčia taikomasi į civilius

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Vakarų lyderiai vieningai reiškė įtūžį, kai Rusijos pajėgoms pasitrauktus iš suniokoto miesto jo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys žmonių palaikų, dar labiau išryškinančių 40 dienų trunkančio ir tūkstančius gyvybių nusinešusio karo siaubus.

„Panašu, kad tai, apie ką mes čia kalbame, yra tiesioginis civilių žudymas ir taikymasis į juos Bučoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel).

Ji atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose nužudyti žmonės guli surištomis rankomis arba užfiksuoti apdegę pusnuogių moterų kūnai.

„Tai kelia itin didelį nerimą ir tikrai labai akivaizdžiai rodo, kad į juos buvo tiesiogiai taikomasi kaip į asmenis, o pagal tarptautinę teisę – turime pabrėžti – tyčinis civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas“, – sakė ji.

„Visi ženklai rodo, kad į aukas buvo taikomasi tyčia ir jos buvo tiesiogiai nužudytos“, – pridūrė atstovė.

„Galima būtų teigti, kad viskas įvyko karo kontekste, pavyzdžiui, (žmogus žuvo) pataikius į pastatą; bet sunku suvokti tą karinį kontekstą, kai žmogus guli gatvėje su kulka galvoje arba jų kūnai yra sudeginti“,  – kalbėjo E. Throssell.

E.  Throssell patikslino, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbuotojų Bučoje nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina rusų karius civilių gyventojų žudymu, tačiau Kremlius atsakomybę neigia. Maskvos teigimu, nuotraukos su lavonais Bučoje yra suklastotos.

ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų.

Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus.

„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne sakė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.

Pasak L. Di Miao, anksčiau antradienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas, jam pranešta apie Italijos vyriausybės sprendimą paskelbti šiuos diplomatus personae non gratae.

Danijos užsienio reikalų ministras anksčiau antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.

„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

Danijos vyriausybė taip pat „griežtai pasmerkė Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.

„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.

Maskva neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo Kyjivo srityje, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

J. Kofodas sakė, kad Kopenhaga neatsisako visų ryšių su Maskva.

„Dėl šios priežasties Rusijos ambasadorius ir kiti ambasados Kopenhagoje darbuotojai nėra išsiunčiami“, – sakė jis.

Kiek vėliau Švedijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti tris rusų diplomatus, vykdžiusius šalyje „neteisėtas operacijas“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerija nusprendė išvaryti tris Rusijos diplomatus, nedirbančius Švedijoje pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė).

Atsakomosios priemonės

Pirmadienį Prancūzija nurodė palikti šalį 35 Rusijos diplomatams, o Vokietija paskelbė išsiunčianti 40 Maskvos pasiuntinių.

Lietuva pirmadienį pranešė dėl „Rusijos karinės agresijos“ ir „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų žiaurumų įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje“, išsiunčianti rusų ambasadorių.

Naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys rodo, kad ES šalys nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, išvarė per 230 rusų diplomatų.

Rusija kovo 29-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Latvijos, Lietuvos ir Estijos diplomatų.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško antradienį sakė, jog „aišku, kad tai iš anksto koordinuota kampanija“. Anot jo, Maskva, „žinoma, imsis atsakomųjų priemonių“.

„Tai smūgis dvišaliams santykiams, diplomatinių diskusijų kanalams“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pasekmės bus juntamos labai ilgai“.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.

Kremlius tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.  

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Europos Sąjunga pasiūlė atsiųsti tyrėjų įrodymams surinkti, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad turi būti surengtas teismas dėl karo nusikaltimų.

Kremlius: Europos vykdomas diplomatų išsiuntimas yra „trumparegiškas žingsnis“

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

„Diplomatinio bendravimo galimybių siaurinimas tokiomis precedento neturinčiomis krizės sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, būtiną ieškant sprendinio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„O tai neišvengiamai sulauks atsakomųjų žingsnių“, – pridūrė jis.

JAV nebeleis Rusijai atlikti mokėjimų amerikiečių bankuose esančiomis lėšomis

JAV nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas.

„Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.

„Rusija turi pasirinkti, ar naudoti likusias vertingas atsargas JAV doleriais, gauti naujų pajamų, ar nevykdyti įsipareigojimų“, – naujienų agentūrai AFP Pareiškė Iždo atstovas.

Iki šiol įsipareigojimų apmokėjimui nebuvo taikomos griežtos sankcijos, atskyrusios Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos. Maskvai buvo leista kelis kartus atlikti mokėjimus užsienio kreditoriams per pagrindinius JAV bankus.

Rusijai taip pat buvo leista gauti mokėjimus už naftos ir dujų pardavimą, nors JAV ir uždraudė žaliavų importą iš Rusijos.

Visgi pirmadienį Baltieji rūmai perspėjo, kad Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui gresia dar daugiau sankcijų, kai paaiškėjo žiaurumo faktų anksčiau Rusijos okupuotose Ukrainos vietose.

Pastarasis JAV žingsnis privers „dar labiau išeikvoti išteklius, kuriuos V. Putinas naudoja tęsti karą prieš Ukrainą, ir sukels daugiau neapibrėžtumo bei iššūkių jų finansų sistemai“, – sakoma Iždo pareigūno pareiškime, kuriame pažymima, kad šalies „laukia recesija, didžiulė infliacija ir būtiniausių prekių trūkumas“.

NATO vadovas: Rusija siekia užimti visą Donbasą

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti „visą“ Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.

Rusija raginama nebenaudoti sausumos minų kare prieš Ukrainą

Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausio rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minių, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.

Alicia Arango Olmos (Alisija Arango Almos), Kolumbijos ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje, šįmet pirmininkaujanti 1997 metų Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų gamybos ir naudojimo uždraudimo pasirašiusioms šalims, išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja sausumos minas.

Ji atkreipė dėmesį į tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) kovo 29 dienos pranešimą, kad ukrainiečių sprogstamųjų šaudmenų nukenksminimo specialistai ankstesnę dieną aptiko draudžiamų priešpėstinių minų rytinėje Charkivo srityje. HRW nurodė, jog žinoma, kad Rusija turi tokių minų, kokios buvo aptiktos Charkivo srityje, o Ukraina jų neturi.

A. Arango Olmos per spaudos konferenciją pirmadienį, kai buvo minima Tarptautinė švietimo apie minų pavojų ir pagalbos, skirtos su išminavimu susijusiai veiklai, diena, sakė, kad Ukraina yra viena iš 164 šalių, pasirašiusių Otavos konvenciją, tačiau Rusija prie šio dokumento nėra prisijungusi.

„Priešpėstinės minos tik žudo ir luošina žmones, jos nesprendžia jokių problemų“, – sakė A. Arango Olmos savo kreipimesi į Rusiją.

Priešpėstinės minos tik žudo ir luošina žmones, jos nesprendžia jokių problemų.

„Todėl, rusai, prašau, nustokite jas naudoti, nes daugelis žmonių, nukentėjusių nuo sausumos minų, neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo ji.

Jordanijos princas Miredas bin Ra'adas bin Zeidas (Miredas bin Raadas bin Zeidas), specialusis pasiuntinys, dedantis pastangas, kad Otavos konvencija taptų visuotine, sakė, kad prieš šio dokumento jau prisijungė maždaug 80 proc. pasaulio valstybių.

Pasak jo, prie konvencijos nėra prisijungusios 33 valstybės, tarp jų kai kurios šalys, kurios savo kariniuose sandėliuose bendrai gali turėti dešimtis milijonų priešpėstinių minų, o dar milijonus yra užkasusios žemėje.

Kai kurios Otavos konvencijos nepasirašiusios šalys turi „galią iš esmės pakeisti padėtį ir eliminuoti šį siaubingą ginklą, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Pakistanas, Rusija ir Jungtinės Valstijos“, sakė jis.

„Norint pasiekti, kad prie konvencijos prisijungtų daugiau valstybių, reikia koordinuotų ir sutelktų pastangų aukščiausiu lygiu. Tai nebus lengva, bet įmanoma“, – pridūrė princas.

ES siūlo taikyti sankcijas Rusijos anglių pramonei, laivybai

Europos Komisija antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglies importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

„Rusija vykdo žiaurų ir negailestingą karą, taip pat ir prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šiuo kritiniu momentu turime išlaikyti didžiausią spaudimą“, – vaizdo kreipimesi sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Kad įsigaliotų naujas sankcijų paketas, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas.

Latvija uždaro du Rusijos generalinius konsulatus, išsiunčia 13 diplomatų

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų.

„Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.
Apie tai paskelbta praėjus dienai po Lietuvos sprendimo pažeminti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Rusija, išsiųsti Rusijos ambasadorių ir uždaryti konsulatą Klaipėdoje.

Europos Sąjungos šalys dėl karo Ukrainoje bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiuntė daugiau kaip 140 rusų diplomatų.

Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Estija neišsiųs Rusijos ambasadoriaus

Lietuvai nusprendus išsiųsti RF ambasadorių ir uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje, Estijos URM apsiribojo tuo, kad dėl įvykių Ukrainos mieste Bučoje iškvietė Rusijos ambasadorių Taline Vladimirą Lipajevą, praneša antradienį portalas ERR.

„Kiekviena šalis savarankiškai priima sprendimus, ir padėtis Lietuvoje ir Estijoje šiek tiek skiriasi, – sakė žurnalistams Estijos URM vicekancleris Märtas Volmeris. – Praėjusią savaitę visos Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus. Dabar mes nusprendėme, kad mūsų ambasadorius liks Maskvoje, o Rusijos ambasadorius liks čia“.

Pasak jo, Estija daro visa, ką gali, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi. „Mes padedame Ukrainai karinėmis ir humanitarinėmis priemonėmis, izoliuojame Rusiją nuo visų svarbių tarptautinių pozicijų. Estija žengia efektyvesnius žingsnius negu Rusijos ambasadoriaus išsiuntimas“, – teigė M. Volmeris.

U. von der Leyen ir K. Borrellis vyksta į Kyjivą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis šią savaitę vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai tviteryje pranešė ES atstovas.

Kelionė numatyta prieš šeštadienį Varšuvoje planuojamą donorų konferenciją, kurioje bus renkami pinigai milijonams Ukrainos karo pabėgėlių. Tiksli kelionės data neįvardijama.

Praėjusią savaitę Kyjive lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji susitiko su prezidentu V. Zelenskiu bei Ukrainos vyriausybės atstovais. R. Metsola per savo vizitą pažadėjo šaliai tolesnę ES paramą. „Mes padėsime jums atstatyti jūsų miestus“, – sakė ji.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šalyje lankėsi tik nedaug aukštų politikų. Kovo viduryje pademonstruoti solidarumo su Ukraina į Kyjivą vyko Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai.

V. Zelenskis: derybos su Rusija yra vienintelis būdas užbaigti karą

V. Zelenskio teigimu, kad būtų galima nutraukti karą, jo šalis neturi kito pasirinkimo kaip derėtis su Rusija, tačiau asmeninis jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali ir neįvykti, rašo agentūra „Reuters“.

V. Zelenskis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos karius, kad šie Bučos miestelyje išžudė šimtus civilių. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad čia užfiksuoti vaizdai buvo „inscenizuoti“, o Maskva tvirtino, kad per antradienį numatomą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pateiks „empirinių įrodymų“, jog jos kariai su tuo neturi nieko bendra.

„Mes visi, tarp jų ir aš, bet kokią galimybę derėtis laikysime iššūkiu“, – per nacionalinę televiziją parodytame interviu su Ukrainos žurnalistais teigė V. Zelenskis. Tačiau jis pridūrė, kad Kyjivas neturi kito pasirinkimo. Pasak prezidento, įvykiai Bučoje yra nedovanotini, tačiau Ukraina ir Rusija turi pasirinkti sudėtingą kelią ir tęsti derybas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ antradienį citavo Rusijos užsienio reikalų viceministrą, kuris pranešė, kad derybos tęsiasi vaizdo ryšiu.

Paklaustas, ar galėtų surengti tiesiogines derybas su V. Putinu, V. Zelenskis tokios galimybės neatmetė, tačiau nedetalizavo.

JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 29 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,24 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 29 tūkst. Tai antradienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 4 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 244 595. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 29 548 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 469 657 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 648 410, Moldova – 396 448, Vengrija – 394 728.

Kaip pranešė antradienį Tarptautinė migracijos organizacija, nuo vasario 24 d. iki balandžio 1 d. Ukrainoje šalies viduje perkeltais asmenimis tapo 7,1 mln. žmonių. Nuo kovo 16 d. šis skaičius padidėjo 10 proc.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Kremlius: J. Bideno raginimai teisti V. Putiną už karo nusikaltimus – nepriimtini

Kremlius sureagavo į JAV prezidento J. Bideno raginimus teisti V. Putiną už karo nusikaltimus, praneša BBC.

J. Bidenas tokius savo komentarus išsakė po to, kai šį savaitgalį Ukrainos Bučos miestelyje po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad šie J. Bideno raginimai yra „nepriimtini“ ir „neverti“ JAV prezidento.

Kalbėdamas su žurnalistais, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat nurodė, kad esama tikimybės, jog JAV paskelbs Rusijai daugiau sankcijų.

NATO vadovas baiminasi, kad Ukrainoje bus atrasta daugiau žiaurumų

NATO vadovas J. Stoltenbergas antradienį pareiškė nuogąstaujantis, kad Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos vietovėse gali būti aptikta „daugiau žiaurumų“.

„Kai jie išves, ir jei išves, kariuomenę ir Ukrainos kariuomenė perims teritorijas, bijau, kad ji pamatys daugiau masinių kapaviečių, daugiau žiaurumų ir daugiau karo nusikaltimų pavyzdžių“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

JT: Ukrainos teritorijoje yra 7,1 mln. šalies viduje perkeltų žmonių

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas.

„Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu).

„Skubiai reikia humanitarinių koridorių, kad būtų galima saugiai evakuoti civilius ir užtikrinti saugų transportą bei labai reikalingos humanitarinės pagalbos pristatymą, kad būtų galima greitai padėti šalies viduje persikėlusiems žmonėms“, – sakė jis.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, milijonai žmonių pabėgo iš savo namų, įskaitant daugiau kaip 4,2 mln. iš šalies išvykusių ukrainiečių.

TMO savo antrą tyrimą vykdė nuo kovo 24 dienos iki balandžio 1-osios. Nustatyta, kad penktadienį Ukrainoje buvo 7 138 715 šalies viduje perkeltų žmonių, ir kad 59 proc. jų yra moterys.

Apskaičiuota, kad iš Kyjivo srities pabėgo kone 2,4 mln. žmonių, iš rytinio regiono – 2,4 mln., iš šiaurinio – 1,7 milijono. 41 proc. šalies viduje esančių pabėgėlių – 2,9 mln. žmonių – dabar yra Ukrainos vakaruose.

Taip pat nustatyta, jog daugiau kaip 60 proc. namus palikti turėjusiose bendrai gyvenančių žmonių grupėse yra vaikų, 57 proc. tokių grupių – pagyvenusių asmenų, o 30 proc. tokių grupių – lėtinėmis ligoms sergančių asmenų.

Daugiau kaip trečdalis namus palikti turėjusių bendrai gyvenančių žmonių grupių nurodė, kad pastarąjį mėnesį neturėjo pajamų.

Nuogąstavimai dėl saugumo

Be maždaug 7,1 mln. šalies viduje perkeltų žmonių, yra ir įstrigusių bendruomenių, kurioms reikalinga pagalba, nurodė TMO.

Nustatyta, kad dar apie 2,9 mln. žmonių svarsto, ar palikti savo namus.

Kalbėdami apie priežastis, kodėl lieka savo namuose, 16 proc. žmonių nurodė, kad jiems nesaugu išvykti, 6 proc. sakė nenorintys palikti šeimos narių, 3 proc. sakė, kad nežinotų, kur vykti, o 1 proc. tvirtino negalintys išvykti dėl sveikatos problemų.

Greitas reprezentatyvus įvertinimas buvo atliktas apklausus 2 tūkst. vyresnių nei 18 metų ir atsitiktinai parinktų anoniminių respondentų. Su jais buvo susisiekta telefonu.

TMO šio tyrimo rezultatais naudojasi vertindama šalies viduje esančių pabėgėlių skaičių ir mobilumą, humanitarinius poreikius.

Tarp pabėgėliams reikalingiausių dalykų yra pinigai, transportas, maistas, prieglobstis, higienos priemonės, nurodo TMO.

Šalies viduje esantiems pabėgėliams taip pat reikia daugiau galimybių gauti vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų, nurodė organizacija.

ES paskelbė grupę rusų diplomatų nepageidaujamais asmenimis

Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos.

„Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

ES užsienio reikalų tarnyba „šiandien iškvies Rusijos ambasadorių prie ES, kad praneštų apie šį sprendimą“, sakė J. Borrellis.

A. Blinkenas pasmerkė „tyčinę žudymų, kankinimų ir prievartavimų kampaniją“ Bučoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis.

„Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas. Tai yra tyčinė kampanija, kurios tikslas yra žudyti, kankinti, prievartauti, vykdyti žiaurumus. Pranešimai yra daugiau nei patikimi. Įrodymai yra tam, kad pasaulis galėtų tai pamatyti“, – kalbėjo jis.

V. Putinas sako, kad Rusija kontroliuos maisto eksportą į „priešiškas“ šalis

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva atidžiai „kontroliuos“ maisto eksportą į „priešiškas“ šalis, Vakarams taikant sankcijas Rusijai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje.

„Pasaulinio maisto trūkumo fone šiais metais turėsime būti apdairesni su tiekimais į užsienį ir atidžiai sekti tokį eksportą į aiškiai mums nedraugiškas šalis“, – sakė V. Putinas susitikime žemės ūkio klausimais.

Rusijos lyderis taip pat sakė, kad šalies maisto gamyba „visiškai“ patenkina vidaus poreikius, ir paragino pareigūnus paspartinti importo pakeitimą. „Turime nustatyti aiškius importo pakeitimo tikslus ir atkakliai jų siekti artimiausioje ateityje“, – sakė jis, turėdamas omenyje šalies „potencialą“ žemės ūkio, pramonės ir mokslo srityse. Jis taip pat sakė, kad svarbu „sumažinti neigiamą išorinį poveikį“ rusams, kurie turėtų turėti prieigą prie „aukštos kokybės įperkamų maisto produktų, įskaitant žuvies produktus“. „Tai yra pagrindinė šių metų užduotis“.

V. Putinas antradienį taip pat pasmerkė priemones, kurių Europoje imtasi prieš Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ dėl konflikto Ukrainoje ir perspėjo dėl galimų atsakomųjų veiksmų.

„Padėtis energetikos sektoriuje blogėja dėl ne rinkos priemonių, šiurkščių priemonių, įskaitant administracinį spaudimą mūsų bendrovei „Gazprom“ kai kuriose Europos šalyse“, – sakė V. Putinas pareigūnams per televizijos transliuotą susitikimą ir perspėjo, kad grasinimai Europoje nacionalizuoti Rusijos turtą yra „dviašmenis ginklas“.

Estija uždaro Rusijos konsulatus Narvoje ir Tartu

Antradienį RF ambasadorius Taline Vladimiras Lipajevas buvo iškviestas į Estijos URM, kur jam buvo įteikta nota, kurioje pranešama, kad Estija uždaro Rusijos generalinį konsulatą Narvoje ir konsulinį skyrių Tartu, informuoja portalas ERR.

Estija taip pat nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir išsiųsti iš šalies 14 Rusijos darbuotojų, iš kurių septyni turi diplomato statusą. 

Notą įteikęs Estijos URM vicekancleris Märtas Volmeris pabrėžė, kad šie asmenys turi palikti Estiją iki balandžio 30 d.

Pasak Estijos pareigūno, dabar, kai nuolat gaunama pranešimų apie pasibaisėtinus Rusijos ginkluotųjų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje, neįmanoma kalbėti apie įprastų santykių palaikymą.

Pirmadienį Lietuva pirmoji iš ES šalių po karo Ukrainoje pradžios atšaukė savo ambasadorių iš Maskvos ir pareikalavo, kad Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksejus Isakovas paliktų Lietuvą.

Latvija išsiunčia 13 Rusijos diplomatų

Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir uždaryti RF generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje. Tai antradienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Latvija priėmė sprendimą uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje ir išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, - parašė jis tviteryje. Ministras pažymėjo, kad Latvija žengia šį žingsnį dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą.

Anksčiau URM vadovas informavo, kad Latvija pažemins diplomatiniu santykių su Rusija lygį.

ES paskelbė kai kuriuos Rusijos diplomatus „persona non grata“

ES antradienį paskelbė grupę Rusijos diplomatų, dirbančių ES institucijose, „persona non grata“ ir pradėjo galimą jų išsiuntimą iš Belgijos.

„Nusprendžiau paskelbti persona non grata kai kuriuos pareigūnus, dirbančius nuolatinėje Rusijos Federacijos atstovybėje ES, dėl veiklos, prieštaraujančios jų diplomatiniam statusui“, – per spaudos konferenciją sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES užsienio reikalų tarnyba „šiandien iškviečia Rusijos ambasadorių ES, kad praneštų apie šį sprendimą“, sakė J. Borrellis.

Buvęs Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as: melavimas yra „antroji Putino prigimtis“

V. Putinas yra serijinis melagis – šiuos kaltinimus pateikė buvęs Prancūzijos prezidentas François Hollande'as interviu, kurį paskelbė laikraštis „Le Monde“.

„Melas yra jo antroji prigimtis, – sakė F. Hollande'as. – Kalbėtis su Putinu reiškia valandų valandas jo klausytis žinant, kad jis nedarys nieko, ką sako, ir nieko nesakys, ką planuoja daryti“.

Pasak F. Hollande‘o, V. Putinas mėgsta sakyti ilgas kalbas su istorinėmis nuorodomis, kurios leidžia jam neatsakyti į klausimus ir vinguriuoti dėl bet kokių nuolaidų, kurias, atrodo, jis daro. F. Hollande‘as sakė, kad svarbu išlaikyti su Kremliumi atvirus kanalus, bet perspėjo visas šalis suvaldyti savo lūkesčius. „Putinas dabar iš tikrųjų nenori derėtis. Jo karo tikslas – užimti kuo didesnę Ukrainos dalį“.

Čekija perdavė Ukrainai tankų

Čekija perdavė iš nacionalinės armijos sandėlių dalį nenaudojamos sunkiosios karinės technikos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Tai antradienį pranešė laikraštis „Mladá fronta Dnes“, remdamasis Čekijos parlamento žemųjų rūmų deputatu Ondřeju Benešíku.

„(Ukrainai) patiekta čekiškų pėstininkų kovos mašinų ir tankų T-72. Gynybos ministrė Jana Černochova nusipelno didžiulių pagyrų, to tikrai reikia sunkiai kovojančiai  Ukrainos kariuomenei. Tikiu, kad galėsime tęsti šį tiekimą“, – pažymėjo parlamentaras.

Geležinkelio ešelonai su sunkiąja karine technika pirmadienį išriedėjo iš Čekijos. Prahos veiksmai buvo suderinti su kitomis NATO šalimis, rašo „Mladá fronta Dnes“.

Leidinio žiniomis, į Ukrainą išgabenta 40 tankų T-72. Pėstininkų kovos mašinų skaičius neviršija 50. Ši technika pagal SSRS licenciją anksčiau buvo gaminama Čekoslovakijoje. Ekspertai pažymi, kad ukrainiečiai moka valdyti šią ginkluotę.

Pasak laikraščio, Čekija prieš kelias dienas išsiuntė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Sovietų Sąjungoje pagamintų savaeigių zenitinių raketų kompleksų „9K35 Strela-10“.

Čekijos vyriausybė vasario 27 d. pritarė pasiūlymui suteikti Ukrainai neatlyginamą karinę pagalbą, kurios vertė – 400 mln. kronų (14,77 mln. eurų).

V. Zelenskis reikalauja „atskaitomybės“ už Rusijos „nusikaltimus“

V. Zelenskis antradienį paragino Jungtines Tautas „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos.

V. Zelenskis paragino 15 narių tarybą, siekiančią užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, „pašalinti Rusiją kaip agresorę ir karo šaltinį, kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

Rusija, viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turi veto teisę, kuria ne kartą pasinaudojo blokuodama rezoliucijas ir derybas pasaulinėje arenoje.

„Jei nėra jokios alternatyvos ir pasirinkimo, tuomet kitas variantas būtų visiškai išsiformuoti“, – tęsė V. Zelenskis.

„Jungtinės Tautos gali būti paprasčiausiai uždarytos. Ponios ir ponai, ar esate pasirengę uždaryti JT? Ar tarptautinės teisės laikai baigėsi? Jeigu atsakymas yra „ne“, tai jums reikia nedelsiant veikti“, – sakė jis savo vaizdo kreipimesi.

V. Zelenskis taip pat reikalavo, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus jo šalyje.

Žmonės „buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio. Jie pjaustė galūnes... perrėžinėjo gerkles“, apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Moterys buvo prievartaujamos ir žudomos savo vaikų akivaizdoje, joms buvo išrauti liežuviai tik dėl to, kad užpuolikai negirdėjo to, ką norėjo iš jų išgirsti“, – tęsė prezidentas.

„Taigi tai niekuo nesiskiria nuo kitų teroristų, tokių kaip „Daesh“, kurie užėmė tam tikrą teritoriją, o čia tai padarė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė“, – sakė jis, pavartodamas kitą grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) akronimą.

„Atsakomybė turi būti neišvengiama“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis pridūrė, kad „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių taip pat buvo deportuoti į Rusiją.

Ukrainos prezidentas JT Saugumo Tarybai parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti per Rusijos invaziją įvykdyti žiaurūs nusikaltimai, įskaitant sudegintus kūnus ir aukas masinėse kapavietėse.

90 sekundžių trukmės klipas, kuriame matyti negiliuose kapuose gulintys negyvi žmonės, keli lavonai kieme ir negyvi žmonės surištomis už nugaros rankomis, atremti prie sienos, buvo parodytas praėjus kelioms minutėms po V. Zelenskio kreipimosi.

JT Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), pradėdamas susitikimą, įspėjo apie pasaulines karo pasekmes, nes sparčiai kylančios maisto, energijos ir trąšų kainos paveiks iki 1,2 mlrd. žmonių 74 šalyse.

„Karas Ukrainoje turi būti nutrauktas – dabar“, – sakė A. Guterresas JT Saugumo Tarybai, pavadinęs jį „vienu didžiausių iššūkių tarptautinei tvarkai“.

„Mums reikia rimtų derybų dėl taikos, pagrįstų Jungtinių Tautų chartijos principais“, – teigė jis.

Šiaurės ir Baltijos valstybės JT: negalime užmerkti akių prieš Rusijos vykdomus žiaurius nusikaltimus Ukrainoje

Šiaurės ir Baltijos valstybės (NB8) antradienį išplatino bendrą pareiškimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, kuriame pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą ir pakartotinai pareikalavo Rusijos nutraukti neteisėtą ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą.

Pareiškime akcentuojama, kad Rusija, su bendrininkės Baltarusijos pagalba, ne tik toliau renkasi ignoruoti tarptautinės bendruomenės, JT generalinio sekretoriaus ir Tarptautinio Teisingumo Teismo raginimą nutraukti karo veiksmus, tačiau tęsia itin brutalių žmogaus teisių pažeidimų seriją, įskaitant siaubingas masines žudynes, kankinimą ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus, neteisėtus sulaikymus, prievartinius dingimus ir deportaciją į Rusiją.

„Sukrečiantys vaizdai iš Bučos ir kitų išvaduotų teritorijų aplink Kijevą ir kituose Ukrainos regionuose tik dar kartą įrodo, kad Rusija nepaiso nei JT Chartijos, nei tarptautinės teisės, nei žmogiškumo siekdama savo neteisėtų tikslų“, − pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.

Šiaurės−Baltijos valstybės pareiškime pabrėžė visapusiškai remiančios tarptautines pastangas patraukti Rusijos vadovus ir kitus atsakingus asmenis atsakomybėn už šiuos barbariškus nusikaltimus, įskaitant Žmogaus teisių tarybos įsteigtą Tyrimų komisiją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje Taryboje inicijuotą Maskvos mechanizmą bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro biuro tyrimą, prie kurio inicijavimo vieningai prisijungė visos NB8 valstybės. Pareiškime, kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, JT valstybės narės taip pat paragintos prisijungti prie naujai JT įsteigtos Atskaitomybės už agresiją prieš Ukrainą draugų grupės.

Slovėnija išsiunčia 33 Rusijos diplomatus

Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė išsiunčianti 33 Rusijos diplomatus, kai Ukrainos Bučos mieste buvo rasti civilių kūnai ir Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas žudynėmis.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių Timurą Ejvazovą, kad išreikštų Slovėnijos „šoką dėl Ukrainos civilių išžudymo Bučoje ir kituose miestuose, kurie buvo išvaduoti nuo Rusijos agresoriaus pajėgų“, bei informuotų jį, kad Rusijos diplomatų skaičius šalyje sumažintas.

Vėliau atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad išsiunčiami 33 diplomatai.

Rusijos ambasadorius: įtariami žiaurumai Ukrainoje „nepatvirtinti“ liudytojų

Maskvos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia antradienį sakydamas kalbą Saugumo Taryboje atmetė kaltinimus, kad Rusijos kareiviai Ukrainoje vykdė žiaurumus, sakydamas, kad nėra jokių liudytojų įrodymų.

Tiesiogiai kreipdamasis į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, prieš akimirką kalbėjusį Saugumo Taryboje, V. Nebenzia sakė, kad Maskva „palieka jūsų sąžinei nepagrįstus kaltinimus Rusijos kariškiams, kurių nepatvirtino jokie liudininkai“.

V. Nebenzia pareiškė, kad per konfliktą Ukrainoje į Rusiją savo noru atvežta 600 tūkst. žmonių, neigdamas Kyjivo pareiškimą apie masines deportacijas.

„Dabar, nuo specialiosios karinės operacijos pradžios, iš viso į Rusiją evakuota daugiau nei 600 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau nei 119 tūkst. vaikų“, – JT Saugumo Tarybai sakė V. Nebenzia. „Ir mes nekalbame apie kokią nors prievartą ar pagrobimą, kaip mėgsta tai pristatyti mūsų Vakarų partneriai, bet apie savanorišką šių žmonių sprendimą, kaip liudija daugelis šių vaizdo įrašų, pasiekiamų socialinėje žiniasklaidoje“.

Mariupolio meras: padėtis mieste „peržengė humanitarinės katastrofos ribą“

Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.

„Manome, kad mieste liko maždaug 120 tūkst. miesto gyventojų. Mes jau peržengėme humanitarinės katastrofos ribą, nes pastarąsias 30 dienų šie žmonės neturi šildymo, vandens – nieko“, – sakė Vadymas Boičenka.

Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.

Maždaug už 200 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio esančioje Zaporižioje su žurnalistais kalbėjęs V. Boičenka sakė, kad tie, kas, nepaisant nuolatinio rusų pajėgų apšaudymo, liko mieste, gyvena baisiomis sąlygomis.

Labai svarbu visus juos evakuoti. Padėtis ten yra per daug pavojinga, netinkama gyventi.

„Labai svarbu visus juos evakuoti. Padėtis ten yra per daug pavojinga, netinkama gyventi. Mes bandome koordinuoti (pastangas) su įvairiais partneriais, kad išvežtume visus Mariupolio gyventojus“, – agentūrai AFP sakė miesto meras.

Pasak jo, nuo kovo 13 dienos iš miesto į saugią vietą buvo perkelta maždaug 100 tūkst. civilių gyventojų.

Anot V. Boičenkos, Rusijos pajėgos mieste bando įtikinti gyventojus, kad ukrainiečių pareigūnai juos paliko patiems pasirūpinti savimi.

„Jie bando įtikinti žmones, kad valdžia juos paliko ir nieko nedaro, kad juos išgelbėtų, atsiųstų jiems pagalbą arba bandytų juos evakuoti“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos „izoliavo ir apsupo miestą. Gyventojai yra atskirti nuo mūsų vyriausybės informacijos, nebeturi interneto ryšio“, pridūrė meras.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) jau kelias dienas bando nusiųsti komandą į Mariupolį, kuri padėtų užtikrinti saugų koridorių tūkstančiams išvykti norinčių civilių.

Anksčiau šią savaitę V. Boičenka žurnalistams sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.

Vokietija pasisako už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos.

„Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė.

Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

A. Baerbock kalbėjo po konferencijos Berlyne dėl paramos Moldovai, smarkiai paveiktai konflikto kaimyninėje Ukrainoje.

Konferencijos dalyviai sutarė priimti 12 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, šiuo metu esančių Moldovoje, skirti 71 mln. eurų pagalbą ir kone 700 mln. eurų paskolų šiai šaliai, remti jos pastangas kovoti su korupcija ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

V. Zelenskis palygino padėtį Ukrainoje su Gernikos sunaikinimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį kreipdamasis į Ispanijos parlamentą, palygino niokojantį Rusijos puolimą prieš jo šalį su nacių 1937 m. įvykdytu Ispanijos šiaurėje esančio Gernikos m–esto bombardavimu.

„Tai 2022 m. balandis, bet atrodo, lyg 1937 m. balandis, kai visas pasaulis išgirdo apie vieną iš jūsų miestų – Gerniką“, – sakė jis įstatymų leidėjams, turėdamas omenyje Hitlerio „Kondoro legiono“ lėktuvų kiliminį miestelio bombardavimą per 1936–1939 m. Ispanijos pilietinį karą paremiant Francisco Franco nacionalistines pajėgas. Šimtai žmonių žuvo, daugelis jų buvo savaitiniame turguje miesto centre – šis žiaurumas sukrėtė pasaulį ir buvo įamžintas nepamirštamame Pablo Picasso antikariniame paveiksle. Istorikai nurodo, kad žuvo nuo 150 iki 300 žmonių, bet baskų valdžia pateikia daug didesnį skaičių – 1654.

V. Zelenskio 10 minučių trukmės kalba vaizdo ryšiu nuskambėjo po to, kai jis pirmą kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, reikalaudamas išmesti Rusiją dėl jos žiaurios invazijos ir kad Maskva būtų patraukta atsakomybėn už savo žiaurumus prieš civilius.

„Niekada nemanėme, kad dar kartą išvysime šokiruojančius bombardavimų ir nekaltų žmonių žudynių vaizdus Europos žemėje“, – po V. Zelenskio kalbos sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

Naujausi Ukrainos lyderio kreipimaisi nuskambėjo po pasaulinio pasipiktinimo bangos dėl šiurpių civilių aukų atradimų Bučoje ir kituose miestuose netoli Kyjivo, kai iš jų pasitraukė Rusijos kariuomenė. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Kyjivo regione iki šiol rasta daugiau nei 400 civilių kūnų, daugelis jų buvo palaidoti masinėse kapavietėse.

Kremlius neigia bet kokias civilių žudynes ir tvirtina, kad vaizdai yra suklastoti Ukrainos pajėgų arba kad žūtys įvyko po to, kai Rusijos kareiviai pasitraukė iš teritorijų. Ukrainos skaičiavimais, per didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Europos konfliktą žuvo 20 tūkst. žmonių. Per Rusijos invaziją iš šalies pabėgo beveik 4,25 mln. ukrainiečių, o dar 7,1 mln. buvo perkelti Ukrainos viduje, antradienį pranešė JT.

Portugalija išsiunčia 10 Rusijos ambasados darbuotojų

Portugalijos vyriausybė nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis 10 Rusijos ambasados Lisabonoje darbuotojų.

Tai antradienį pranešė laikraštis „Diário de Notícias“, remdamasis Portugalijos užsienio reikalų ministerija.

Pasak leidinio, Portugalijos URM mano, kad išsiunčiamų Rusijos ambasados darbuotojų veikla kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Rusams bus duotos dvi savaitės išvykti iš Portugalijos teritorijos.

JT: yra patikimų pranešimų apie Rusijos Ukrainoje naudojamas kasetines bombas

Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė 15 narių Saugumo Tarybą, įskaitant Maskvos pasiuntinį, antradienį informavo apie „patikimus pareiškimus“, kad Rusija apgyvendintuose Ukrainos rajonuose daug kartų naudojo kasetinius ginklus.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) „gavo patikimų pareiškimų, kad Rusijos pajėgos mažiausiai 24 kartus panaudojo kasetinius ginklus apgyvendintuose rajonuose“, per posėdį dėl Rusijos invazijos Ukrainoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo).

JT „rimtai susirūpinusios dėl didelį plotą paveikiančių sprogstamųjų ginklų nuolatinio naudojimo“, sakė R. DiCarlo ir pažymėjo, kad tokie ginklai per šį karą pareikalauja daugiausiai civilių aukų.