Įstatymo projektas dėl mirties bausmės grąžinimo ir parengtas siūlymas vaikus nuo devynerių metų amžiaus bausti kaip suaugusius nusikaltėlius, yra pagrindinės R. Duterte kontroversiško karo su narkotikais, jau nusinešusio per 6 tūkst. 500 gyvybių, priemonės.

Dauguma politikų parlamento žemuosiuose rūmuose trečiadienį vėlai vakare antruoju svarstymu pritarė įstatymo projektui, pašalindami vieną didžiausių kliūčių planams iki gegužės įteisinti mirties bausmę.

Trečiasis ir galutinis svarstymas turėtų būti surengtas ateinančią savaitę, bet jis tebus formalus žingsnis, nes įstatymų leidėjai palaiko teisės aktą. Tuomet Senatas, kur taip pat dominuoja R. Duterte politiniai sąjungininkai, priims analogišką teisės aktą.

„Nežmoniškas sprendimas“

„Mes įveikėme vieną sudėtingiausių etapų“, – naujienų agentūrai AFP sakė parlamentaras ir aktyvus teisės akto šalininkas Reynaldo Umali (Reindolas Umalis).

Oponentai piktinasi, kad Filipinuose bus grąžinta mirties bausmė praėjus 11 metų po to, kai jos buvo atsisakyta. Būgštaujama, kad dėl korumpuotos teisingumo sistemos myriop gali būti pasiųsti nekalti žmonės.

„Šis sprendimas yra nežmoniškas, gėdingas ir akivaizdžiai nepagarbus“, – savo pareiškime naujienų agentūrai AFP pažymėjo dvasininkas Jerome’as Secillano (Džeromas Sesiljanas), kuris yra Filipinų vyskupų konferencijos atsakingasis sekretorius viešiesiems reikalams.

„Norėčiau pakartoti – nusikaltėliai turi būti baudžiami, o jų aukos turi sulaukti pagalbos, tačiau bausmė neturėtų būti mirtis. Dėl mūsų ydingos ir neveikiančios baudžiamojo teisingumo sistemos esama didelės tikimybės, kad nekalti žmonės gali tapti neteisingų nuosprendžių aukomis“, – sakė dvasininkas.

Katalikais savo laiko apie 80 proc. Filipinų gyventojų. Katalikų Bažnyčios ir pozicijos pastangomis 2006-aisiais Filipinuose buvo panaikinta mirties bausmė.

J. Secillano ir opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai taip pat kritikavo taktiką, kuri buvo pasitelkta siekiant užtikrinti įstatymo projekto priėmimą, pavyzdžiui, debatams skirto laiko ribojimą. Be to, per balsavimą įstatymų leidėjai savo valią turėjo pareikšti balsu, kad būtų sunkiau nustatyti, kas konkrečiai balsavo už mirties bausmės grąžinimą.

Parlamento rūmų pirmininkas taip pat pagrasino, kad įstatymų leidėjai neteks komitetų vadovų postų, jei balsuos prieš įstatymo projektą.

„Tai marionečių ir baugintojų rūmai“, – sakė įstatymų leidėjas Edcelis Lagmanas (Edselis Lagmanas).

Šio ilgamečio mirties bausmės priešininko pastangos blokuoti įstatymo projektą buvo atmestos daugumos įstatymų leidėjų balsais.

Mirtis už narkotikus

Įstatymo projektas numato, kad mirties bausmė bus skiriama tik už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

Už 500 gr. marihuanos ar 10 gr. kokaino turėjimą bus siunčiama myriop. Aukščiausia bausmė numatyta ir už narkotikų gamybą bei prekybą.

Mirties bausmė galės būti taikoma ir asmenims, kurie įvykdė sunkius nusikaltimus, tokius, kaip nužudymas ar išprievartavimas, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų.

Tačiau už tokius nusikaltimus, jei jie padaromi neapsvaigus nuo narkotikų, bus skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Įstatymo projektas numato, kad mirties bausmė galės būti vykdoma pakariant, sušaudant ar suleidžiant mirtiną injekciją.

R. Duterte pernai laimėjo valstybės vadovo rinkimus žadėdamas, kad išvaduos šalies visuomenę nuo narkotikų, nužudydamas dešimtis tūkstančių narkomanų bei narkotikų prekeivių.

Žuvo tūkstančiai

Nuo jo prezidentavimo pradžios pernai gegužę policija pranešė nužudžiusi daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių, tvirtindama, jog tai buvo savigyna. Dar beveik 4 tūkst. žmonių žuvo neaiškiomis aplinkybėmis, rodo oficialūs duomenys.

R. Duterte nekart ryžtingai atmetė tarptautinę kritiką jo karui su narkotikais, taip pat ir kaltinimus, kad policija žudo žmones savo tikslais ir organizuoja vadinamuosius anoniminius mirties būrius žmogžudystėms vykdyti.

Žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad vykdomos žmogžudystės gali prilygti nusikaltimams žmogiškumui.

Daugelis filipiniečių palaiko prezidentą ir jo karą su narkotikais, tvirtindami, kad nusikaltimams pažaboti būtinos kraštutinės priemonės.

Jungtinės Tautos įspėjo Filipinus, kad mirties bausmės grąžinimas pažeis šalies ratifikuotas tarptautines konvencijas.

Vėliau R. Duterte planuoja prastumti lydintįjį teisės aktą, kad amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, būtų sumažintas nuo 15-os iki devynerių metų.