Po trijų valandų nuo kasinėjimo pradžios žemėje pasimatė balto maišinio audeklo skiautė.

Dar po kelių minučių iš duobės buvo ištraukti keturi lavonai.

Ukrainos rytiniame Slovjansko mieste, buvusioje prorusiškų sukilėlių tvirtovėje, dabar užimtoje vyriausybės pajėgų, buvo rasta pirmoji masinė kapavietė.

Niūrią sceną stebėjo 30 milicijos ir miesto valdžios pareigūnų, užsidėjusių dujokaukes, teismo medicinos ekspertų ir vietos gyventojų.

Žiūrėjo visi, išskyrus vieną vyrą – vieno iš dešimčių dingusių žmonių brolį. Jis sėdėjo ant akmeninės tvoros, nusigręžęs nuo šiurpaus vaizdo.

Miesto komunalinių tarnybų darbuotojai ekskavatoriumi iškasė trijų metrų ilgio duobę netoli miesto centro, tuomet įlipo vidun ištraukti palaikų.

„Tai siaubinga tragedija“, – sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, vadovaudamas trumpai aukų pagerbimo ceremonijai, prieš pradedant ekshumaciją.

„Šioje masinėje kapavietėje yra keturių protestantų tikinčiųjų palaikai – jie buvo kankinami ir nužudyti sukilėlių“, – pridūrė jis.

Prie kapavietės buvo padėti keturių vyrų, kurie, kaip manoma tapo sukilėlių aukomis, portretai ir vainikai su jaudinamais užrašais: „Mūsų mylimam Viktorui nuo vaikų ir šeimos“, „Mūsų brangiam broliui Dimai, Liza ir vaikai“, „Mūsų vyrui ir broliui“.

Tie vyrai buvo pagrobti birželio 8-ąją, kai išėjo iš bažnyčios po sekmadieninių pamaldų, o vėliau jų niekas nematė. Visi keturi buvo vedę; vienas turėjo keturis, o kitas – aštuonis vaikus.

„Šioje masinėje kapavietėje yra turbūt apie 20 palaikų. Be keturių vyrų, kurie buvo nukankinti, kaip manome, čia yra teroristų, žuvusių per mūšį dėl Slovjansko su Ukrainos armija, kūnai“, – sakė A.Heraščenka.

Į šiaurę nuo Donecko miesto esantis Slovjanskas, turintis apie 100 tūkst. gyventojų, anksčiau šį mėnesį buvo susigrąžintas Ukrainos vyriausybės pajėgų.

Per tris mėnesius, kol miestą kontroliavo separatistai, jame dingo kelios dešimtys žmonių.

„Visi žmonės aplink šią vietą matė, kaip sukilėliai čia laidoja žmones. Štai kodėl žinojome apie (šios kapavietės) egzistavimą, – aiškino A.Heraščenka. – Žinome, kad mieste esama kitų, tačiau nežinome kur. Tai pirmoji, kurią kasinėjame.“

Netoliese gyvenanti moteris, vardu Valentyna, pasakojo: „Birželio 11-ąją buvau prie savo namų, kai ryte atvažiavo sunkvežimis, ir jie iškasė duobę.“

„Po 15 val. prie duobės atvažiavo dvi mašinos, iš kurių vidun įmetė kelis lavonus, – pridūrė ji. – Kūnai buvo susupti į baltą audeklą, bet karstų nebuvo.“

Moteris sakė, kad tą procesą stebėjo du snaiperiai, įsitaisę ant gretimo namo stogo.

„Kaip galime gyventi po viso šito? – klausė Valentyna. – Mes normalūs, taikūs žmonės!“

Netoliese esančioje Lenino aikštėje dešimtys vietos gyventojų susirinko stebėti, kaip virš miesto administracijos pastato keliama Ukrainos valstybinė vėliava ir buvo sugiedotas šalies himnas.

Miesto tarnybų darbuotojai giedojo kartu, rankas pridėję prieširdžių ir su ašaromis akyse.