Naujausias smurto protrūkis įvyko tuo metu, kai Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai per pirmadienį vėlai vakare vykusias derybas paragino įgyvendinti Minsko taikos susitarimus separatistų kontroliuojamame rytiniame regione.

„Dėl apšaudymų per pastarąją parą žuvo septyni Ukrainos kariai, o dar devyni buvo sužeisti“, – sakoma Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretoriaus Oleksandro Turčynovo pranešime.

O.Turčynovas dėl tų atakų kaltino Rusijos vadovybę, sakydamas, kad Maskva daro viską, ką gali, siekdama „torpeduoti galimybę taikiai išspręsti šį konfliktą ir išvaduoti okupuotas teritorijas“.

Jis kaltino Rusiją telkiant sunkiąją ginkluotę palei skiriamąją liniją Rytų Ukrainoje ir pridūrė, kad per pastarąjį mėnesį Kijevas fiksavo suintensyvėjusius Rusijos žvalgybos ir kitų bepiločių orlaivių skrydžius.

Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas savo ruožtu sakė, kad tų karių žūtis yra „nepaprastai skaudi netektis“ vyriausybės pajėgoms.

Pirmadienį Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai tarėsi telefonu ir ragino „kiek įmanoma greičiau“ įgyvendinti praeitais metais Baltarusijos sostinėje pasirašytus taikos susitarimus, sakė Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) biuras.

Tie susitarimai numato, kad turi būti paskelbtos paliaubos, taip pat imtasi įvairių politinių, ekonominių ir socialinių priemonių, siekiant užbaigti 2014 metų balandį prasidėjusį konfliktą, kuris nusinešė jau per 9,3 tūkst. žmonių gyvybių.

Vis dėlto tebesitęsiantis smurtas neleidžia kariaujančioms šalims pasiekti tvirtos politinio susitaikymo sutarties, nors paliaubų susitarimai pastaraisiais mėnesiais padėjo smarkiai sumažinti susirėmimų mastą.

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas praeitą mėnesį perspėjo, kad šis konfliktas gali tęstis dar kelerius metus.