Kijeve viliamasi, kad įtampa Ukrainos rytuose atslūgs per Velykas

Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia tikisi, kad visi užgrobtieji pastatai ir užblokuoti keliai bus atlaisvinti per artėjančias Velykas.

„Manau, kad Velykos atves prie padėties deeskalavimo. Aš tikiuosi, jeigu tie žmonės pasirengę atlaisvinti pastatus, sudėti ginklus šiandien ar rytoj, mes galėtume paprašyti ESBO misiją būti tarpininke šiame procese“, – sakė A.Deščycia per spaudos konferenciją, atsakydamas į klausimą, ar yra nustatytas konkretus terminas protestuotojams dėl Ženevoje sutartų dalykų vykdymo.

Priešingu atveju, pabrėžė jis, Ukrainos valdžia imsis atitinkamų priemonių.

„Tačiau jeigu tai neprasidės per kelias dienas, tada, manau, po Velykų bus konkretesni veiksmai“, – pridūrė A.Deščycia.

Dar jis pažymėjo, kad Ženevoje priimtas susitarimas bus išbandymas šalims, kurios pasiskelbė esančios už padėties rytų Ukrainoje stabilizavimą.

„Pareiškimas, kuris buvo priimtas (Ženevoje) – tai tam tikras testas, ar visos jį priėmusios šalys liks ištikimos deeskalavimo ir padėties stabilizavimo rytų Ukrainoje klausimu“, – sakė A.Deščycia.

„Jeigu Rusijos šie ketinimai yra nuoširdūs, ir Rusija atsakinga ne tik Ukrainai, bet ir pasaulinei bendruomenei, ji turi tai įrodyti“, – pridūrė jis.

Separatistai nepaisys Ženevos susitarimo, kol nepasitrauks Kijevo vyriausybė

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.

„Sutinkame, kad pastatai turi būti atlaisvinti, tačiau pirmiausia (ministras pirmininkas Arsenijus) Jaceniukas ir (laikinasis prezidentas Oleksandras) Turčynovas turi palikti pastatus, kuriuos jie yra neteisėtai užėmę po valstybinio perversmo“, - žurnalistams sakė Denisas Pušilinas, vienas iš savavališkai paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderių.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį sutarė imtis atsargių žingsnių įtampai prie bendros sienos sumažinti, kuri smarkiai išaugo prieš daugiau nei mėnesį.

Tačiau D.Pušilinas, kalbėdamas separatistų užimtame vietos administracijos pastate Donecke, sakė, jog susitarime aiškiai nurodoma, jog turi būti atlaisvinti visi neteisėtai užimti pastatai, o jis mano, kad vyriausybė Kijeve užima valstybinius pastatus neteisėtai.

„Tai pamatuotas susitarimas, tačiau pastatus turėtų atlaisvinti visi, įskaitant A.Jaceniuką ir O.Turčynovą“, - pabrėžė jis.

Ukrainos vyriausybė ir ultradešinysis nacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurio aktyvistai yra užėmę Kijevo miesto rotušę ir sostinės kultūros centrą, nekomentavo raginimų atlaisvinti pastatus Kijeve.

D.Pušilimas taip pat pakartojo separatistų raginimą surengti referendumą, kuris, pasak jo, „leis žmonėms patiems apsispręsti“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat kol kas nieko nekomentavo.

Ukrainos premjeras A.Jaceniukas penktadienį ryte parlamente sakė, kad vyriausybė parengė įstatymo projektą, numatantį amnestiją visiems protestuotojams, kurie sutiks nusiginkluoti ir pasitraukti iš užimtų vyriausybinių pastatų.

Rytų Ukrainoje separatistai nesitraukia iš savo pozicijų po diplomatinio susitarimo Ženevoje

Ginkluoti prorusiški separatistai penktadienį tebelaiko užėmę vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje, sakydami, jog jiems reikalingos tvirtesnės saugumo garantijos, kad galėtų vykdyti ankstesnę dieną pasiekto tarptautinio susitarimo reikalavimų, įpareigojančių nusiginkluoti.

Ketvirtadienį Ženevoje priimtas JAV, Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimą teikia iki šiol daugiausiai vilčių sumažinti įtampą Ukrainos krizėje, dėl kurios santykiai tarp Rytų ir Vakarų pasiekė didžiausias žemumas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Įgyvendinti tą susitarimą bus sudėtinga dėl didelio nepasitikėjimo tarp prorusiškų aktyvistų ir Vakarų šalių palaikomos Kijevo vyriausybės, kuris šią savaitę peraugo į susirėmimus, nusinešusius kelias žmonių gyvybes.

Faktas, kad iš viso pavyko sudaryti susitarimą, buvo netikėtas. Kol kas neaišku, kokie užkulisiniai veiksniai įtikino Kremlių, iki šiol nelinkusį į jokius kompromisus, paraginti kovotojus nusiginkluoti.

Viename iš šios krizės židiniu tapusiu Slovjansko mieste, kuriame praeitą savaitgalį kontrolę perėmė Kalašnikovo automatais ginkluoti žmonės, prorusiški kovotojai penktadienio rytą viename iš savo užimtų pastatų surengė pasitarimą, kaip reaguoti į Ženevos susitarimą.

Tuo tarpu gatvėse pokyčių buvo mažai. Priešais Slovjansko meriją automatais ginkluoti vyrai žvelgė iš už smėlio maišų rietuvių, kurios praeitą naktį dar buvo paaukštintos. Separatistai toliau kontroliavo pagrindines miesto gatves ir tikrino pravažiuojančius automobilius.

„Ar ketiname palikti pastatus, kad jie galėtų ateiti ir mus suimti? Nemanau“, – sakė vienas aktyvistas, vardu Aleksejus, saugantis gatvę prie saugumo tarnybos būstinės.

Tačiau jis pripažino, kad derybos Ženevoje pakeitė padėtį.„Panašu, kad Vova mūsų nemyli taip stipriai kaip manėme“, – sakė Aleksejus, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vla

dimirą Putiną, kurį daugelis separatistų rytų Ukrainoje laiko savo didvyriu ir gynėju.

V.Putinas praeitą mėnesį sugriovė dešimtmečius po Šaltojo karo kurtą diplomatijos statinį, pareiškęs, kad Rusija turi teisę siųsti pajėgas į kaimynines šalis, taip pat aneksavęs Krymą.

Maskva atplėšė tą Juodosios jūros pusiasalį nuo Ukrainos, kai toje šalyje buvo po kelis mėnesius trukusių gatvės protestų buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti sutartį dėl glaudesnių politinių ir prekybos ryšių su ES.

Tuo tarpu sostinėje Kijeve centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, dar žinomoje kaip Maidanas, tapusioje V.Janukovyčių nuvertusių protestų židiniu, įsitvirtinę aktyvistai sakė, kad barikados nebus nugriautos iki gegužės 25 dieną vyksiančių prezidento rinkimų.

„Žmonės nepaliks Maidano. Žmonės davė žodį likti iki prezidento rinkimų, kad niekas negalėtų suklastoti rezultatų. Po rinkimų pasitrauksime savo valia“, – aiškino 56 metų demonstrantas Viktoras Palamariukas iš vakarinio Černivcių miesto.

„Niekas nenugriaus mūsų palapinių ir barikadų, – sakė 34 metų Volodymyras Ševčenka iš pietinio Chersono regiono. – Jeigu valdžia pamėgintų tai padaryti jėga, į Maidaną ateitų tūkstančių tūkstančiai žmonių ir juos sustabdytų.“

Ultradešinysis nacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurio kovotojai Maidane vasarį padėjo nuversti V.Janukovyčiaus režimą, pareiškė, kad Ženevos susitarimas taikytinas tik prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

„Mes neturime jokių neteisėtų ginklų, todėl raginimas nusiginkluoti su mumis nesusijęs. Mes, Ukrainos revoliucijos avangardas, neturėtume būti lyginami su aiškiais banditais“, – sakė „Pravyj sektor“ atstovas Artiomas Skoropadskis.

Separatistai nesitraukia 

Balandžio 6 dieną sukilimą pradėję prorusiški separatistai šiuo metu kontroliuoja pastatus maždaug dešimtyje miestų Rytų Ukrainoje.

Donecke vietos valdžios pastatą užėmę separatistai sako, kad nesitrauks, kol neišsiskirstys naujosios Ukrainos vyriausybės šalininkai, budintys stovykloje aplink Maidaną.

Denisas Pušilinas, vienas iš savavališkai paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderių, pareiškė, kad separatistai sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė.

„Sutinkame, kad pastatai turi būti atlaisvinti, tačiau pirmiausia (ministras pirmininkas Arsenijus) Jaceniukas ir (laikinasis prezidentas Oleksandras) Turčynovas turi palikti pastatus, kuriuos jie yra neteisėtai užėmę po valstybinio perversmo“, - penktadienį sakė žurnalistams.

Kalbėdamas separatistų užimtame vietos administracijos pastate Donecke, D.Pušilinas sakė, jog Ženevos susitarime aiškiai nurodoma, jog turi būti atlaisvinti visi neteisėtai užimti pastatai, o jis mano, kad vyriausybė Kijeve užima valstybinius pastatus neteisėtai.

„Tai pamatuotas susitarimas, tačiau pastatus turėtų atlaisvinti visi, įskaitant A.Jaceniuką ir O.Turčynovą“, - pabrėžė jis.

D.Pušilimas taip pat pakartojo separatistų raginimą surengti referendumą, kuris, pasak jo, „leis žmonėms patiems apsispręsti“.

Luhanske, kitame rytiniame mieste, kur prorusiški separatistai yra užėmę daug pastatų, Andrejumi prisistatęs jų atstovas sakė, kad jie taip pat neplanuoja atsitraukti.

„Čia viskas yra taip pat, kaip buvo vakar, užvakar ir dar keliomis dienomis anksčiau. Mes nesitraukiame“, - sakė jis.

Ukraina žada tęsti „antiteroristinę operaciją“ ir po susitarimo Ženevoje

Ukrainos pastangos pasitelkus karinę galią pažaboti prorusiškus separatistus šalies rytuose bus tęsiamos nepaisant keturšalio susitarimo, kuris buvo pasiektas ketvirtadienį Ženevoje, penktadienį pareiškė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

„Antiteroristinė operacija tebevyksta, kiek ji tęsis - priklausys nuo to, kiek teroristai bus mūsų šalyje“, - žurnalistams sakė SBU atstovė spaudai Marina Ostapenko.

Ženevos susitarime, kurį pasirašė Rusija, Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, reikalaujama, kad „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ sudėtų ginklus.

Premjeras žada amnestiją ginklus sudėjusiems protestuotojams

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas pažadėjo suteikti amnestiją taikiems protestuotojams, kurie sutiks nusiginkluoti.

„Tokie žmonės nebus persekiojame – išskyrus tuos, kurie įvykdė sunkių nusikaltimų, pirmiausiai žmogžudysčių. Už tokiu nusikaltimus niekam negali būti atleista jokiomis aplinkybėmis“, – A.Jaceniukas sakė per vyriausybės posėdį ketvirtadienio vakarą.

Jis taip pat paragino ginkluotus asmenis, laikančius užėmusius administracinius pastatus šalies rytiniuose regionuose, sudėti ginklus ir pasitraukti iš tų pastatų.

Pasak A.Jaceniuko, Ukrainos valdžia taip pat nusiteikusi skatinti dialogą tarp šalies rytinių ir vakarinių regionų.

Per ketvirtadienį įvykusį susitikimą Ženevoje Rusijos, Europos Sąjungos (ES), JAV ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė susitarimą, apibrėžiantį pirmuosius konkrečius žingsnius, turinčius deeskaluoti separatistinę krizę Ukrainoje ir atkurti visų piliečių saugumą.

Tame dokumente visos susijusios šalys raginamos susilaikyti nuo bet kokių formų smurto, bauginimo ir provokuojančių veiksmų.

Pranešime taip pat griežtai smerkiamos bet kokios ekstremizmo, rasizmo ir religinio nepakantumo, įskaitant antisemitizmą, „apraiškos“.

Susitarime sakoma, kad bet kokios neteisėtos ginkluotos grupuotės turi sudėti ginklus; kad visi neteisėtai užimti pastatai turi būti atlaisvinti, o visos neteisėtai okupuotos gatvės, aikštės ir kitos viešos erdvės Ukrainos miestuose ir kitose vietose turi būti ištuštintos.

Tuo tarpu Kijevas turi suteikti amnestiją protestuotojams, sutikusiems sudėti ginklus ir palikti anksčiau jų užimtus pastatus – išskyrus pripažintus įvykdžiusius sunkių nusikaltimų.