Rusijos kariai užsibuvo

Rusija vis dar tebelaiko Ukrainoje šimtus savo karių, nors po anksčiau šį mėnesį pasiekto paliaubų susitarimo tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų išvestos „žymios“ Rusijos pajėgos, pranešė antradienį NATO.

Po minimo išvedimo „šimtai Rusijos karių, tarp kurių yra ir specialiųjų pajėgų, vis dar lieka Ukrainos viduje“, – sakė NATO atstovas Jay Janzenas (Džėjus Jancenas), pridurdamas, kad pastarąją savaitę jokio judėjimo nebestebima ir kad dar apie 20 tūkstančių karių tebėra dislokuota prie Ukrainos sienos.

Sankcijas palieka

Europos Sąjunga antradienį nusprendė tebesilaikyti griežtų sankcijų Rusijai, tvirtindama, kad taikos planas dar ne visiškai įgyvendintas.

Paskutinį sankcijų paketą Maskvai Bendrija įvedė šį mėnesį, tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) anksčiau sakė, kad šios sankcijos gali būti atšauktos, atsižvelgiant į ataskaitos, kuri turėjo būti paruošta iki rugsėjo 30 dienos, rezultatus.

ES atstovė Maja Kocijančič sakė, kad antradienį svarstę padėtį ES šalių diplomatai sutinka, jog Ukrainoje buvo „vilčių teikiančių įvykių“ tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų anksčiau šį mėnesį Minske, Baltarusijoje, pasiekto taikos susitarimo „kai kuriais aspektais“.

Tačiau, anot jos, „aktualias to paties protokolo dalis reikės tinkamai įgyvendinti“.

„Jeigu leis reali padėtis, Komisija ir EEAS (Europos išorės veiksmų tarnyba) bus paragintos pateikti Tarybai pasiūlymus dėl galiojančių sankcijų pakeitimo, sustabdymo arba atšaukimo bendrai arba dalimis“, – sakė ES atstovė.

H.Van Rompuy tokį pažadą davė rugsėjo 11 dieną, kai ES galutinai nusprendė įvesti sankcijas po savaitę trukusių sekinančių derybų, kuriose kai kurios narės pageidavo užimti švelnesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

Baltarusijos sostinėje rugsėjo 5 dieną Kijevas ir prorusiški separatistų lyderiai pasirašė 12 punktų taikos planą, o rugsėjo 20 dieną Ukrainos armija ir prorusiški sukilėliai sudarė atskirą sutartį dėl ugnies nutraukimo ir 30 kilometrų pločio buferinės zonos suformavimo.

Tačiau kovos tęsiasi ir per didžiausią smurto protrūkį šį mėnesį per parą žuvo devyni Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai ir keturi civiliai gyventojai, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Žlunga paliaubos, artėja rinkimų sezonas

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Pagausėję susirėmimai separatistų kontroliuojamame rytiniame pramonės regione temdo rinkimų kampanijos pradžią partijoms, kurios dalyvaus spalio 26 dieną vyksiančiuose rinkimuose, į kuriuos registruotis galės iki antradienio vakaro.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį sakė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, savo artimiausiai ir įtakingiausiai sąjungininkei Europoje, jog Rusija ignoruoja rugsėjo 5-ąją Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyto taikos susitarimo sąlygas.

P.Porošenka "pabrėžė, kad tikisi, jog Rusija vykdys savo įsipareigojimus pagal Minsko protokolą: atitraukti pajėgas, užtikrinti sienos uždarymą ir įkurti buferinę zoną", sakoma prezidentūros pranešime.

Tos paliaubos buvo sustiprintos rugsėjo 20-ąją pasirašyta sutartimi, pagal kurią konflikto pusės įsipareigojo atitraukti savo pajėgas už 15 kilometrų nuo fronto linijos ir leisti Europos stebėtojams pranešti apie bet kokį atsinaujinusį kraujo liejimą.

Konfliktas rytų Ukrainoje nuo šių metų balandžio nusinešė jau per 3,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau praeitą savaitgalį Rusijos kariškių delegacijos dėtos pastangos įtikinti kovotojus laikytis paliaubų sutarties, tapusios retu netiesioginiu Maskvos pripažinimu, kad ji turi didelę įtaką sukilėliams, atrodė nedavusios rezultatų.

Ukrainos kariškiai sakė, kad pirmadienį kovotojai surengė tankų puolimą prieš seniai ginčijamą oro uostą prie separatistų tvirtovės Donecko. Per tas kautynes vienas sukilėlių tankas pamušė šarvuotąjį transporterį, pilną vyriausybės pajėgų karių.

Per tą smūgį ir tolesnius susirėmimus žuvo bent devyni kariai. Vietos ir Kijevo pareigūnai sakė, kad dar keturi civiliai žuvo per apšaudymus iš minosvaidžių ir salvinės raketų ugnies sistemų, įvykusių separatistų paskelbtose Donecko ir Luhansko "liaudies respublikose".

Ukrainos kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas antradienį Kijevo Penktojo kanalo televizijai sakė, kad sukilėliai vėl naudoja salvinės raketų ugnies sistemas "Grad", kurių smūgiai, kaip teigiama, sugriovė daug civilių namų.

P. Porošenkos rinkimų išbandymas 

Labai prieštaringai vertinamas provakarietiško Ukrainos lyderio sprendimas pažadėti laikiną autonomiją sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms mainais į atsisakymą siekti nepriklausomybės dominavo politiniuose debatuose, artėjant parlamento rinkimams.

P.Porošenka inicijavo pirmalaikius rinkimus, spaudžiamas iššluoti Kremliaus palaikomas frakcijas, kurias daugelis lauko prisidėjusiomis prie praeitą žiemą vykusių proeuropietiškų demonstrantų kruvinų susirėmimų su ankstesnio prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus saugumo pajėgomis Kijevo širdyje. Tie neramumai pareikalavo beveik 100 protestuotojų gyvybių.

Po tų įvykių V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją, o masiškas narių pasitraukimas iš jo Regionų partijos faktiškai nulėmė šios jėgos dominavimą politikoje.

Naujai suformuotas Petro Porošenkos blokas, vadovaujamas charizmatiško ir itin populiaraus buvusios pasaulio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko, kaip rodo preliminarios prognozės, gali surinkti daugiausiai vietų naujos sudėties parlamente, kuriam būtų suteikti daug daugiau galių.

Nuo šiol įstatymų leidėjai skirs premjerus ir turės teisę atšaukti net ir svarbiausias pareigas užimančius ministrų kabineto narius nepasitarę su prezidentu.

Tačiau P.Porošenka veikiausiai neužsitikrins daugumos 450 vietų Aukščiausioje Radoje.

Jo galimybės suformuoti koaliciją, kuri padėtų sudaryti taiką su Rusiją ir tuo pačiu užsitikrinti karinį bei ekonominį aljansą sau Vakarais atrodo gana menkos.

Kitos partijos, kurioms apklausų rezultatai prognozuoja patekti į naująjį parlamentą, yra daugiausiai nacionalistų jėgos, kurios atmeta bet kokią galimybę susitarti su sukilėliais, arba nauji prorusiški judėjimai, nesutinkantys su Ukrainos atsigręžimu į Vakarus.

Dešiniojo sparno stovyklai priklauso premjero Arsenijaus Jaceniuko ir parlamento pirmininko Oleksandro Turčynovo Liaudies frontas, kurį Maskva vadina Ukrainos karo partija.

Taip pat tikėtina, kad į Aukščiausiąją Radą pateks partija "Batkivščyna", vadovaujama buvusios premjerės Julijos Tymošenko - opozicijos ikonos, kompromituojamos kaltinimų dėl korupcijos, ir Radikalų partija, vadovaujama populisto Oleho Liaško.

Jie abu priešinasi bet kokiam kompromisui su sukilėliais ir teigia, kad gali tekti panaudoti jėgą, siekiant susigrąžinti Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo kovą po Euromaidano revoliucijos Kijeve.