1959 metais JAV armijos inžinieriai Grenlandijos šiaurės vakaruose pradėjo statyti futuristinį projektą, kuris atrodo tarsi nužengęs iš kokio filmo apie Šaltojo karo šnipus.

Tunelių po sniegu labirinte buvo visko – nuo tyrimų centrų iki ligoninės, kino teatro ir bažnyčios. Energiją viskam tiekė mažas, kilnojamasis branduolinis reaktorius.

Tarp paliktų teršalų yra polichlorinti bifenilai, nutekamojo vandens talpos ir žemo radioaktyvumo aušalas, naudotas branduoliniame reaktoriuje.

„Kai tos atliekos buvo paliktos, niekas nemanė, kad jos vėl išryškės“, – sakė Williamas Colganas (Viljamas Kolganas) iš Kanados Jorko universiteto Lassonde'o (Lasondo) inžinerijos mokyklos.

Tačiau W.Colgano vadovaujamas tyrimas, kurio išvados rugpjūčio mėnesį buvo paskelbtos žurnale „Geophysical Research Letters“, parodė, kad aukštesnė temperatūra gali nulemti toksiškų atliekų patekimą iš minėtos bazės į aplinką.

„Nei JAV, nei Danija nepadarė nieko bloga savaime, bet pasaulis pasikeitė“, – sakė jis.

„Camp Century“, kurioje galėjo būti dislokuojama iki 200 karių, oficialiai buvo pastatyta dėl laboratorijos Arkties tyrimų projektams, tačiau joje amerikiečiai taip pat slapta stengėsi dislokuoti branduolines raketas.

Operacijos dalis kodiniu pavadinimu „Project Iceworm“ niekada nebuvo minima JAV ir Danijos sutartyje. Danija kažkada buvo kolonijinė Grenlandijos valdytoja, o dabar ši teritorija didele dalimi yra savavaldė.

Įspūdingas projektas, kuris apėmė net bandomąjį geležinkelį po sniegu, iki galo taip ir nebuvo įgyvendintas.

Po trejų metų mokslininkai pastebėjo, kad ledynas juda daug greičiau nei manyta ir tuneliai gali būti sutraiškyti, todėl 1967 metais bazė buvo apleista.

Šiltesnis klimatas

Manydama, kad objektas amžinai bus užšalęs, JAV armija išsivežė branduolinį reaktorių, bet paliko po sniegu atliekas, kurių masė prilygsta 30-ies lėktuvų „Airbus A320“ masei.

Praėjus pusei amžiaus dėl tokio sprendimo tenka susirūpinti, nes temperatūra Arktyje kyla sparčiau nei likusioje pasaulio dalyje.

Iki 2090 metų ištirpstančio ledo kiekio gali nebekompensuoti iškrentantis sniegas - vadinasi, toksiški chemikalai gali pajudėti į aplinką, nustatė tyrimo autoriai.

Iki to laiko dėl plyšių sniege tirpsmo vanduo gali prasisunkti į užgriuvusius tunelius, kurie šiuo metu yra maždaug 35 m gylyje.

Kadangi tos vietos kasimas būtų nepaprastai brangus, W.Colganas mano, kad valymo operaciją teks atidėti, kol tirpstant sniegui bazė atsidurs paviršiuje.

Grenlandijos užsienio reikalų ministras Vittus Qujaukitsoqas (Vitusas Kujaukicokas) sakė, kad tyrimo išvados kelia nerimą ir kad jo vyriausybė ieško būdų nustatyti, kas būtų atsakingas už tos vietos išvalymą.