Žiniasklaida savo pranešimuose ištraukė iš konteksto Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, jog jo pajėgos galėtų per dvi savaites užimti Kijevą, valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo vieną Kremliaus užsienio politikos padėjėją.

„Tai buvo ištraukta iš konteksto, o reikšmė buvo visiškai kitokia“, – agentūra citavo padėjėją Jurijų Ušakovą.

Italijos dienraštis „La Repubblica“ šią savaitę paskelbė, esą V.Putinas per pokalbį telefonu pareiškė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Barozu): „Jeigu panorėčiau, galėčiau užimti Kijevą per dvi savaites.“

Kaip pranešama, tuos komentarus J.M.Barroso perteikė Europos Sąjungos (ES) lyderiams per praeitą savaitgalį vykusiame viršūnių susitikime.

Kaip nurodo ITAR-TASS, J.Ušakovas kritikavo J.M.Barroso, sakydamas, kad perpasakojęs pokalbio su V.Putinu detales, Europos Komisijos vadovas pasielgė „netinkamai“ ir nediplomatiškai.

„Jeigu tai (iš tikrųjų) buvo padaryta, man (toks elgesys) atrodo netinkamas rimtam politiniam veikėjui“, – pažymėjo J.Ušakovas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją „tiesiogine ir nepridengta agresija“, kuri, anot jo, pakeitė jėgų pusiausvyrą prorusiškų separatistų susirėmimuose su Kijevo vyriausybės pajėgomis pastarųjų nenaudai. Tačiau Maskva neigia tiesiogiai pasiuntusi savo karius į karą Ukrainoje.

Atsižvelgs į Ukrainos krizę ir NATO plėtrą, sako Kremlius

Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.

„Neabejoju, kad klausimas dėl NATO narių karinės infrastruktūros artėjimo prie mūsų šalies sienų, įskaitant bloko plėtrą, išliks viena iš didžiausių karinių grėsmių Rusijos Federacijai“, – sakė Kremliaus saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

Pasak jo, kitos grėsmės Rusijos saugumui yra JAV priešraketinės gynybos plėtros planai ir padėtis konflikto krečiamoje Ukrainoje.

Šiuo metu galiojanti Rusijos karinė doktrina buvo priimta 2010 metais.

M.Popovas pažymėjo, kad vis labiau aiškėja JAV ir kitų NATO šalių pastangos stiprinti savo strateginį puolamąjį potencialą, įskaitant „pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, pajėgų panaudojimo naujų strateginių koncepcijų priėmimą, iš principo naujų ginkluotos kovos priemonių, įskaitant viršgarsinius ginklus, kūrimą“.

Per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį viršūnių susitikimą NATO lyderiai, kaip tikimasi, pritars tūkstančių Aljanso karių ir karinės technikos vienetų dislokavimui Rytų Europoje.

Nors tokiu žingsniu siekiama nuraminti NATO nares tame regione, jis kelia įtūžį Kremliui, nes kertasi su svarbiu susitarimu, jog Aljansas nedislokuos karių ir ginklų savo naujosiose narėse.

Padidinti NATO įsipareigojimai rytuose apims karių rotaciją modernizuotuose kariniuose objektuose šalyse narėse, kuriose taip pat būtų iš anksto sandėliuojama įranga, kuri padėtų sutrumpinti Aljanso reagavimo laiką, iškilus būtinybei.

Kadangi pajėgos nebūtų dislokuojamos nuolat, Aljansas nelaiko, jog tokia taktika pažeidžia 1997 metų susitarimą dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų, kuriame buvo užfiksuotos Europos sienos po Šaltojo karo.

Tačiau idėja, kad NATO plėsis, priimdamas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, iš kurių pirmosiomis 2004 metais tapo Baltijos šalys, tebekelia pasipiktinimą Kremliui.
M.Popovas sakė, kad JAV ir NATO lyderiai tikino Maskvą, jog jie nėra Rusijos priešai ir niekada nepuls Rusijos – „bet ar tikrai?“

„Jie tikino mus savo gerais ketinimais, tačiau jų veiksmai pastaraisiais metais byloja visai ką kita“, – pabrėžė jis.

Rusijos pastarojo meto veiksmai buvo motyvuojami noru užkirsti kelią NATO plėtrai.

Prezidentas Vladimiras Putinas teisino anksčiau šiais metais įvykdytą Krymo aneksiją, sakydamas, jog toks žingsnis buvo būtinas, kad strategiškai svarbus pusiasalis nepatektų į NATO rankas.

Menkai slepiama Maskvos parama prorusiškiems sukilėliams Ukrainoje analitikų taip pat laikoma pastangomis destabilizuoti kaimyninę šalį ir atgrasyti NATO nuo svarstymų, jog Kijevas galėtų būti kada nors priimtas į Aljansą.