Rusija pareiškė, kad jos kariuomenė yra sutelkta prie Ukrainos durų slenksčio ir perspėjo Jungtines Valstijas nesiimti jokių papildomų sankcijų, nors su Vašingtonu sudarytas susitarimas atrodė stringantis, kai Maskvos palaikomi prorusiški separatistai Ukrainos rytuose atrodė nelinkę sudėti ginklų.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) perspėjimas Rusijai, kad, nevykdant ketvirtadienį su Ukrainos vyriausybe ir Europos Sąjunga (ES) sudaryto susitarimo, bus griežtinamos sankcijos, yra „visiškai nepriimtinas“, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė valstybinei televizijai „Rossija 1“.

„Mūsų kolegos Vakaruose mėgina sukrauti visą atsakomybę mums. Tačiau norime pabrėžti, kad tai kolektyvinė atsakomybė“, – aiškino D.Peskovas.

„Vargu, ar (Vašingtono perspėjimai) prisideda prie dialogo atmosferos, – sakė jis. – Su Rusija negalima elgtis kaip su prasikaltusia mokinuke, kurią baksnoja kažkokiu popieriumi, kur reikia pažymėti kryžiukais, kaip ji atliko namų darbus.“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas patvirtino, kad prie Ukrainos sienos yra sutelktos Rusijos pajėgos, nors anksčiau Maskva tai griežtai neigė.

„Mūsų pajėgos laikomos įvairiuose regionuose – esama pajėgų ir Ukrainos pasienio regione. Dalis jų (ten dislokuojamos) nuolat, kitos yra pastiprinimas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje“, – D.Peskovo pasisakymą televizijoje citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Šie komentarai veikiausiai turėtų tapti perspėjimu Vašingtonui, kad padėtis gali greitai pablogėti, jeigu Maskvą būtų mėginama nubausti už susitarimo nevykdymą.

Baltieji rūmai pareiškė stebintys Maskvos žingsnius, pagal kuriuos spręs, ar Rusija laikosi savo įsipareigojimų.

„Tikimės ir stebėsime, ar Rusija laikosi, ar nesilaiko atsakomybės naudoti savo labai nemenką įtaką, kad sutramdytų tas nereguliariąsias pajėgas (ir įtikintų jas) pasitraukti iš pastatų bei erdvių, kurias jos yra užėmusios“, – sakė Baltųjų rūmų patarėja nacionalinio saugumo reikalams Susan Rice (Sjuzan Rais).

Penktadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad kelios ateinančios dienos bus lemiamos, nurodė vienas aukštas Valstybės departamento pareigūnas.

Pasak jo, JAV diplomatijos vadovas pažymėjo, kad „visos neteisėtos ginkluotos grupuotės turi būti nuginkluotos, o visi neteisėtai užimti pastatai turi būti grąžinti jų teisėtiems savininkams“..
Tačiau neramiajame Ukrainos rytiniame regione nepastebima jokių ženklų, kad būtų ketinama vykdyti susitarimą, pasirašytą keturių suinteresuotų šalių.

Prorusiški sukilėliai atsisako trauktis iš savo pozicijų miestuose, kuriuose jie perėmė kontrolę per pastarąsias dvi savaites.

Tačiau Maskva pabrėžia, kad provakarietiški protestuotojai Kijeve irgi nesutinka palikti Kijevo centrinės Nepriklausomybės aikštės, vadinamos Maidanu, nors praėjo jau du mėnesiai, kai jie nuvertė ankstesnį prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Jeigu sunkiai iškovota sutartis subyrės, kaip baiminasi Vakarų šalių ir Ukrainos lyderiai, Jungtinės Valstijose žada greitai sugriežtinti sankcijas Rusijai, kuriai tenka atsakomybė už pagalbą separatistams ir krizės kurstymą.

Nenuolaidūs Rytai

Pagrindiniame rytinio regiono mieste Donecke kaukėti ginkluoti sukilėliai tebelaikė užėmę barikadomis apjuostą vietos administracijos pastatą ir demonstravo neketinantys nusileisti, o per garsiakalbius buvo leidžiamas Rusijos himnas.

Maištininkų paskelbtos „Donecko Respublikos“ įtakingas veikėjas Denisas Pušilinas sakė sutinkantis, kad separatistai pasitrauktų iš to pastato, tačiau tik tuomet, kai naujuosius Kijevo lyderius palaikančios jėgos pasitrauks iš pastatų, „kuriuos jos laiko neteisėtai užėmusios nuo perversmo“ vasarį.

Netoliese esančiame Slovjansko mieste sukilėliai tebebuvo įsitvirtinę užimtame milicijos pastate.

Prorusiški kovotojai taip pat budėjo prie barikadų iš sukrautų padangų ir smėlio maišų Kramatorsko miestelyje, tuo tarpu Ukrainos kariniai sraigtasparniai vienas po kito leidosi netoliese esančiame aerodrome, kurį tebekontroliuoja Kijevas.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pažadėjo padaryti nuolaidų prorusiškiems kovotojams – užtikrinti galimybes plačiai vartoti rusų kalbą ir smarkiai decentralizuoti valdžią.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia taip pat užsiminė, kad valdžia turėtų laikinai susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų, suteikdama laiko įgyvendinti susitarimą.

„Jeigu tai neprasidės per kelias ateinančias dienas, manau, po Velykų bus konkretesnių veiksmų“, – A.Deščycia sakė žurnalistams. Ortodoksų Velykų laikotarpis baigsis ateinantį pirmadienį.

Skeptiškasis B.Obama sakė, kad norėtų pažangos per kelias dienas, priešingu atveju būtų papildomos sankcijos artimosios V.Putino aplinkos nariams. JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketina antradienį lankytis Kijeve.

JAV prezidentas penktadienį dar piktinosi pranešimais apie Donecke dalijamas proklamacijas prieš žydus.

Pamfletuose žydai raginami užsiregistruoti, arba jie būsią ištremti; tai sukėlė pasipiktinimą pasaulyje ir nuogąstavimą, kad gali būti surengta nacių stiliaus pogromų.

Ukrainos vyriausybė ir daugelis Vakarų valstybių yra įsitikinę, kad valdžios pastatų užėmimas šalies rytuose vyko aktyviai remiant Rusijos specialiosioms karinėms pajėgoms, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.

Tokius įtarimus Ukraina patvirtina pranešimu, kad suimta 10 rusų „šnipų“, atsiųstų neramumams skatinti. Ukraina, anot Rusijos avialinijų „Aeroflot“, uždraudė į šalį atvykti rusų vyriškiams nuo 16 iki 60 metų amžiaus.

Beje, Ukrainos kariškiams pavyko atsikovoti du iš šešių šarvuočių, kuriuos anksčiau šią savaitę buvo pagrobę separatistai.

Didelių vilčių nėra 

Ketvirtadienį V.Putinas perspėjo, kad Ukraina ritasi į bedugnę, ir sakė turįs vilčių, kad jam nereikės pasinaudoti savo teise pasiųsti dešimtis tūkstančių karių, dislokuotų prie Ukrainos sienos.

Dėl sumaišties Ukrainoje jis kaltina Kijevo lyderius, kurių valdžios nepripažįsta.

Kai kurių politologų nuomone, dabartinis susitarimas padėtų Rusijai išgelbėti savo veidą.

„Aš galiu suprasti, kodėl jie (rusai) tai padarė, jausdami, kad sankcijos gali būti labai greitai paskelbtos, taigi, jie turėjo žengti žingsnį atgal, – sakė Kijeve dirbantis politologas Andreas Umlandas. – Bet aš esu skeptiškas... Nemanau, kad tuo viskas baigsis“.

Anatolijus Hrycenka, buvęs Ukrainos gynybos ministras ir kandidatas į prezidentus, parašė tinklalapyje: „Ar Ženevos susitarimas nuramins padėtį Ukrainoje? Mano atsakymas – ne“.