Saugumo pajėgos sostinėje paleido ašarines dujas, kai kaukėti jaunuoliai apmėtė pareigūnus buteliais ir akmenimis. Pasak vidaus reikalų ministro Bernard'o Cazeneuve'o (Bernaro Kazenevo), per tuos susirėmimus buvo sunkai sužeisti trys policijos pareigūnai, o visoje šalyje nukentėjo iš viso 24 policininkai.

Policijos ir demonstrantų susirėmimai taip pat vyko Nante, Lione, Marselyje ir Tulūzoje, o 124 žmonės buvo suimti, B.Cazeneuve'as sakė Lione.

Ministras paragino protestų organizatorių „pasmerkti tuos ekscesus, sukeltus saujelės chuliganų, lygiai taip pat griežtai, kaip juos smerkiu aš“.

Šios demonstracijos ir nauji streikai, ypač civilinės aviacijos ir viešojo susisiekimo sektoriuose, tęsia protestų bangą, prasidėjusią prieš du mėnesius.

Prancūzijos vyriausybė siekia sumažinti nedarbą, atkakliai besilaikantį ties 10 proc. žyma, priešininkai, bet šios reformos oponentai sako, kad ji pernelyg orientuota į verslo interesus, sukels grėsmę branginamoms darbuotojų teisėms ir padidins jaunų žmonių darbo vietų nesaugumą.

„Būk jaunas ir užsičiaupk!“ – skelbė vienas plakatas per protestą pietvakariniame Tulūzos mieste, išreikšdamas nusivylimą dėl jaunimo nedarbo, kuris siekia 25 procentus.

„Maždaug per pastaruosius 10 metų jaunimo padėtis siaubingai pašlijo“, – sakė Lione į demonstraciją atėjęs pensininkas Gilles'is Cavaliere (Žilis Kavaljė).

Ketvirtadienį dėl aviacijos darbuotojų streiko taip pat buvo atšaukta penktadalis skrydžių Paryžiaus Orli oro uoste, o Charles'o de Gaulle'o (Šarlio de Golio) oro uoste skrydžiai vėlavo.

Dėl spaustuvių streiko kioskuose nebebuvo įmanoma nusipirkti nacionalinių dienraščių.

Įstatymas tikriausiai bus priimtas

Protestus taip pat planuojama rengti sekmadienį, minint Tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, taip pat ateinantį antradienį, kai parlamentas pradės svarstyti darbo rinkos reformų projektą.

Socialistas įstatymų leidėjas Christophe'as Sirugue'as (Kristofas Sirugas), pateikęs šį projektą parlamentui po to, kai jis buvo apsvarstytas viename komitete, ketvirtadienį sakė, kad dėl kelių punktų dar reikia „pasiaiškinti“, bet prognozavo, kad įstatymas bus priimtas.

Tarp dar ne visiškai išspręstų klausimų – priemonės, turinčios palengvinti darbuotojų atleidimą į sunkią padėtį patekusioms įmonėms, įskaitant klausimą, ar darbdavys turi teisę atleisti darbuotojus, jeigu sąlygos pablogėja įmonės padaliniuose užsienyje, o ne vien Prancūzijoje.

Taip pat siūloma nustatyti viršpelnio mokestį už trumpalaikes darbo sutartis, siekiant tokiu būdu paskatinti darbdavius samdyti daugiau žmonių pagal nuolatines darbo sutartis, Ch.Sirugue'as sakė žurnalistams.

Jaunimas buvo naujausių protestų pagrindinė varomoji jėga, nes daugelis jaunų darbuotojų dirba pagal laikinas darbo arba stažuočių sutartis, tikėdamiesi gauti nuolatinį darbą.

Protestų banga dėl šios reformos prasidėjo kovo 9 dieną. Itin didelės demonstracijos vyko kovo 31-ąją, kai į gatves, pagal oficialius vertinimus, išėjo apie 390 tūkst. žmonių ir buvo prasiveržęs smurtas. Protestų organizatoriai savo ruožtu sakė, kad demonstrantų buvo 1,2 milijono.

Per šiuos protestus susikūrė naujas judėjimas „Budėti visą naktį“, kurio dalyviai, nepatenkinti įvairiomis problemomis, pastarąsias keturias savaites naktimis okupuodavo miestų aikštes, nors pastaruoju metu tokių akcijų populiarumas mažėjo.

Profsąjunga CGT paskelbė, kad ketvirtadienį eitynėse ir mitinguose dalyvavo per pusė milijono žmonių.

Likus mažiau negu metams iki kadencijos pabaigos, itin nepopuliarus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) tikėjosi, kad darbo reforma taps išsiskiriančia iniciatyva, įprasminančia jo atliktą darbą.

Tačiau kilus protestams jo socialistų vyriausybė sušvelnino planuojamus pokyčius – vien supykdydama darbdavius, bet neišpildydama darbininkų lūkesčių.

„Dabartinis įstatymo projektas, kuris yra visiškai nepriimtinas, žada nesaugumą ir blogesnę socialinę padėtį darbininkams bei jaunimui“, – sakoma bendrame profsąjungų pranešime.