Quantcast

Prie Pietų Korėjos krantų nuskendus keltui 4 žmonės žuvo, dar 283 dingo

  • Teksto dydis:

Pietų Korėjos daugiadenis keltas, kuriame buvo 462 žmonės – daugiausiai vienos vidurinės mokyklos moksleiviai, plaukę į kurortinę salą – trečiadienį nuskendo prie pietinių krantų; per šią nelaimę dingo daugiau kaip 280 žmonių, nepaisant itin aktyvios gelbėjimo operacijos, kurioje dalyvavo dešimtys laivų ir sraigtasparniai.

Patvirtinta, kad žuvo mažiausiai keturių žmonės, dar 55 sužeisti.

Daugybė dingusiųjų, matyt įstrigusių nuskendusiame laive ar plūduriuojančių vandenyne, kursto nuogąstavimus, kad aukų gali smarkiai padaugėti ir kad ši avarija bus viena didžiausių keltus ištikusių katastrofų Pietų Korėjoje nuo 1993 metų, kai per vieną nelaimę žuvo 292 žmonės.

Išgelbėtas moksleivis Lim Hyung-minas (Lim Hjungminas) sakė televizijai YTN, kad jis kartu su kitais mokiniais šoko į jūrą, užsidėję gelbėjimosi liemenes, ir nuplaukė į netoliese buvusį gelbėtojų laivą.

„Kai keltas drebėjo ir sviro, mes visi klupinėjome ir trankėmės vieni į kitus“, – pasakojo Lim Hyung-minas, pridūręs, kad kai kurie žmonės kraujavo.

Vaikinas sakė, kad įšokus į jūrą, vanduo buvo „labai šaltas. ... Skubėjau (plaukti), galvodamas, kad noriu gyventi“.

Vietos televizijos transliavo tiesioginius reportažus, kuriuose rodyta, kaip keltas „Sewol“ lėtai svyra ant kairiojo borto ir skęsta, o keleiviai šokinėja į jūrą arba keliami lynais į sraigtasparnius.

Aplinkui plaukiojo mažiausiai 87 laivai, skraidė 18 orlaivių. Gelbėtojai ropštėsi ant kelto bortų, traukdami lauk keleivius oranžinėmis gelbėjimosi liemenėmis. Tačiau galiausiai laivas visiškai apvirto ir toliau lėtai skendo. Po kelių valandų virš vandens liko kyšoti tik jo mėlynos ir baltos spalvos pirmagalis, kuris irgi greitai dingo.

Apie 160 pakrančių apsaugos ir karinio laivyno narų buvo pasiųsti ieškoti žmonių nuskendusiame laive, kuris nugrimzdo į dugną už kelių kilometrų nuo Bjongpungo salos, esančios netoli žemyno ir apie 470 kilometrų nuo Seulo.

Pasak pakrančių apsaugos atstovo Cho Man-yongo (Čo Manjongo), trečiadienio naktį laivą pasiekė 16 narų, bet dėl stiprių srovių negalėjo patekti į vidų. Taip pat jis sakė, kad vanduo labai drumstas, matomumas blogas, bet narai ketina vėliau po vidurnakčio vėl nerti prie kelto.

„Mes negalime pasiduoti, – sakė Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-Hye (Pak Gunhjė) po pasitarimu Seule su pareigūnais. – Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad išgelbėtume bent vieną keleivį“.

Išgelbėtieji – peršlapę, daugelis be batų – buvo perkelti į netoliese esančią Čindo salą, kur medikai išdalijo rausvas antklodes, tikrino sveikatos būklę, prieš įkurdindami didelėje sporto salėje.

„Sewol“ antradienio vakarą išplaukė iš Inčono uosto šalies šiaurės vakaruose ir per 14 valandų turėjo pasiekti turistinę Čedžu salą prie šalies pietinių krantų.

Likus maždaug trims valandoms plaukti iki kelionės tikslo, keltas pasiuntė nelaimės signalą apie 9 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku ir pradėjo svirti ant šono, nurodė Saugumo ir viešojo administravimo ministerija.

Pareigūnai pridūrė nežinantys šios avarijos priežasties, tačiau buvo keliama prielaida, jog keltas užplaukė ant povandeninio rifo.

Saugumo ir viešojo administravimo viceministras Lee Gyeong-ogas (Li Gjongogas) sakė, kad laive buvo 30 įgulos narių, 325 vidurinės mokyklos moksleiviai, 15 mokytojų ir 89 kiti keleiviai.

Gelbėtojai saugiai išgabeno 164 žmones, tarp jų septynis sužeistuosius, pridūrė viceministras. Pasak jo, patvirtinta vienos įgulos narės ir dviejų vaikinų žūtis. Pakrančių apsaugos pareigūnas nurodė ir ketvirtą žuvusįjį.

Pasak vyriausybės ministro Kang Byung-kyu Kang Bjungkju, sužeisti 55 žmonės.

Vėliau trečiadienį pakrančių apsaugos pareigūnai sakė suradę dar vieną, anksčiau neminėtą, išgelbėtą asmenį – penkerių metų mergaitę, paliktą po išgelbėjimo vieną ligoninėje; tad bendras išgelbėtųjų skaičius padidėjo iki 175, o dingusiųjų – 283.

Naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad 146 metrų ilgio laivas, dukart per savaitę plaukiojęs tarp Inčono ir Čedžu, buvo pastatytas Japonijoje 1994 metais ir galėjo gabenti 921 žmogų, 180 automobilių bei 152 jūrinius konteinerius.

Vandens temperatūra nelaimės vietoje buvo apie 12 laipsnių Celsijaus, tad jame plaukiojantiems žmonėms hipotermija gali pasireikšti per 1,5–2 valandas, sakė gelbėjimo tarnybų pareigūnai.

Viceministras Lee Gyeong-ogas sakė, kad kelto skendimo vietoje jūros gylis yra 37 metrai.

Keleivis Kim Seong-mokas (Kim Sung-mokas) sakė YTN esantis „įsitikinęs“, kad kelte liko įstrigusių daug žmonių, nes vanduo greitai veržėsi į laivą, kuriam pasvirus, jiems buvo sunku pasiekti išėjimus. Kai kurie žmonės ragino negalinčius ištrūkti mėginti išdaužti langus.

Kim Seong-mokas pasakojo, kaip po pusryčių jis pajutęs, kad keltas svyra ir paskui trenkiasi į kažką. Tada kelto operatorius paraginęs keleivius laukti it neiti niekur iš savo vietų. Jis sakė negirdėjęs jokio raginimo keleiviams gelbėtis.

Moksleiviai – maždaug po lygiai berniukų ir mergaičių – vyko į keturių dienų ekskursiją iš vidurinės mokyklos Ansano mieste netoli Seulo, nurodė psichologinės pagalbos grupė, įkurta Kiogi provincijos, kuriai priklauso tas miestas, administracijos. Čedžu salą galima pasiekti greitesnėmis priemonėmis, tačiau kai kurie žmonės į ją plaukia keltu iš Inčono, nes tokia kelionė kainuoja pigiau negu skrydis lėktuvu.

Daugelis Pietų Korėjos vidurinių mokyklų organizuoja išvykas vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams. Avariją patyrusiu keltu plaukė daugiausiai 16–17 metų paaugliai.

Jūrų ministerija nurodė, kad dvi ankstesnės didžiausios keltų katastrofos Pietų Korėjoje įvyko 1970 metais, kai nuskendo 323 žmonės, ir 1993-aisiais, kai žuvo 292 žmonės.


Šiame straipsnyje: Pietų Korėjanuskendokeltas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių