Nepale įvykusio katastrofinio žemės drebėjimo aukų skaičius gali pasiekti 10 tūkst. antradienį pareiškė premjeras Sushilas Koirala (Sušilas Koirala), nurodęs suintensyvinti gelbėjimo operacijas ir prašydamas užsienio pagalbos, įskaitant palapines bei vaistus.

Pranoks 1934 m. žemės drebėjimą?

„Vyriausybė daro viską, ką gali, kad išgelbėtų ir suteiktų pagalbą, bei dirba karo režimu, – S.Koirala sakė duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“. – Nepalui tai iššūkis ir labai sunki valanda.“

Vienas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas nurodė, kad vėliausias oficialus aukų skaičius yra 4 349.

Jeigu žuvusiųjų skaičius nesustotų ties 10 tūkstančių riba, tai ši katastrofa galėtų pranoktų 1934 metų žemės drebėjimą – iki šiol didžiausią stichinę nelaimę šioje Himalajų šalyje, nusinešusią 10 700 gyvybių.

Šeštadienį, kai įvyko 7,9 balo žemės drebėjimas, S.Koirala buvo išvykęs į užsienį ir grįžo sekmadienį. Jis nurodė vyriausybei pagerinti gelbėjimo operacijų koordinavimą, o vėliau antradienį kreipsis į tautą, nurodė vienas premjero padėjėjas.

Aštuoni milijonai žmonių vienaip ar kitaip susiduria su šio žemės drebėjimo padariniais, antradienį nurodė Jungtinės Tautos (JT).

Kaip nurodoma JT ataskaitoje, daugiau kaip 1,4 mln. žmonių reikia maisto.

Be to, joje taip pat pažymima, kad susiduriama ir su geriamo vandens bei pastogės stoka.

Evakuoti alpinistai

Visi alpinistai, kurie buvo įstrigę stovyklose aukštai ant Everesto kalno šlaitų po smarkaus žemės drebėjimo ir didžiulių lavinų, buvo saugiai išskraidinti sraigtasparniais, antradienį pranešė bazinėje stovykloje likę laipiotojai.

Naudodamiesi pirmadienį išsigiedrijusiais orais, trys sraigtasparniai visą dieną skraidė, gabendami alpinistus iš 1-osios stovyklos, esančios anksčiau sunkiai praeinamo Kumbu ledokričio, o kiti leidosi iš 2-osios stovyklos, kad būtų evakuoti.

Apie pusė palapinių Everesto bazinėje stovykloje buvo sunaikintos sniego griūties, sukeltos šeštadienį 7,9 balo žemės drebėjimo ir, kaip nurodo atskiri šaltiniai, nusinešusios 17-22 alpinistų gyvybių.

Kanadietis Nickas Cienski (Nikas Censkis) pasakojo, kad daugelio nuo kalno šlaitų grįžtančių alpinistų palapinės buvo nušluotos lavinos. Pasak jo, sniego griūtis, skriejusi apie 300 km per valandą greičiu, smogė bazinei stovyklai, išmesdama įrangą, žmones ir palapines į dešimčių metrų aukštį.

„Daugelis žmonių likę be stovyklavimo įrangos, palapinių, be nieko – viskas išbarstyta ant ledyno, – N.Cienski sakė pirmadienį įrašytame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas jo „Facebook“ paskyroje. – Kai jie atskrenda sraigtasparniu, vieninteliai jų turimi daiktai yra jų kuprinėse.“

Apie 350 užsieniečių alpinistų ir dvigubai daugiau jų vedlių – vietos šerpų – buvo ant 8 848 m aukščio kalno, kai įvyko iki šiol didžiausia katastrofa ant aukščiausios pasaulyje viršukalnės.

Danas alpinistas Carstenas Lillelundas Pedersenas (Karstenas Lilelundas Pedersenas) sakė, kad jo grupė šeštadienį leidosi iš 2-osios stovyklos, esančios 6,4 km aukštyje, kai juos užklupo smarkus snygis, todėl teko pasukti atgal. C.L.Pedersenas galiausiai pasiekė 1-ąją stovyklą.

Pirmadienį trys sraigtasparniai perkėlė 170 alpinistų iį 1-osios į bazinę stovyklą. Dėl smarkiai išretėjusio oro dideliame aukštyje orlaiviai galėjo gabenti tik po du žmones.

„Everestas aukščiau bazinės stovyklos dabar tuščias“, – C.L.Pedersenas rašė savo „Facebook“ pranešime.

Bazinė stovykla buvo smarkiai nuniokota, o daug šerpų grįžo namo patikrinti, kas per žemės drebėjimą nutiko jų šeimoms ir namams, todėl kai kurios ekspedicijos buvo priverstos atsisakyti planų užkopti ant Everesto viršūnės šiais metais.

Kai kurie, tarp jų N.Cienski, planuojantis pasiekti pasaulio rekordą, šiais metais įkopdamas į šešias aukštesnes negu 8 km aukščio viršūnes, dar neatsisakė savo ketinimų.

„Daug įrangos, palapinių, deguonie, kuro ir kita yra sukrauta 2-ojoje stovykloje ir paruošta „atstatymui“ vėliau šį sezoną“, – rašė C.L.Pedersenas.