Quantcast

JT klimato forume pasaulio lyderiai bus raginami keisti politiką

  • Teksto dydis:

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje antradienį darbą pradės didžiausias pasaulio lyderių susitikimas dėl klimato pokyčių, skambant raginimams imtis veiksmų, kurie leistų išvengti staigaus pasaulinio atšilimo.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmininkaus 120 lyderių susitikimui, kuris yra pirmasis aukšto lygio forumas šia tema nuo 2009 metais vykusios chaotiškos Kopenhagos konferencijos.

Diplomatai ir klimato aktyvistai šį renginį laiko svarbia paskata prieš 2015 metų pabaigoje Paryžiuje vyksiančią klimato konferenciją, kurioje, kaip tikimasi, bus pasirašyta sutartis, įpareigojanti mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apimtis nuo 2020 metų.

Tačiau susitikimą temdo faktas, kad neatvyks didžiausios pasaulyje teršėjos Kinijos ir pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį trečiąją vietą užimančios Indijos aukščiausi lyderiai.

„Klimato kaita yra esminis mūsų laikų veiksnys. Veikti reikia dabar“, – Ban Ki-moonas sakė pirmadienį, JT būstinėje Niujorke vyksiančio susitikimo išvakarėse.

Ban Ki-moonas atidarys viršūnių susitikimą kartu su buvusiu JAV viceprezidentu ir klimato aktyvistu Alu Gore'u (Elu Goru), Holivudo žvaigžde Leonardo DiCaprio (Leonardu DiKapriju), Kinijos aktore Li Bingbing ir JT klimato komisijos, 2007 metais pelniusios Nobelio taikos premiją, vadovui Rajendrai Pachauri (Radžendrai Pačauriui).

Lyderiai paeiliui kalbės iš tribūnos: pradedant JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), kurio šalis pagal anglies dvideginio išmetalus yra antroji didžiausia pasaulyje teršėja, baigiant Ramiojo vandenyno salų valstybės Tuvalu premjeru Enele Sopoaga, kurio šaliai gresia išnykti dėl kylančio vandenyno lygio.

Kinija į šį susitikimą atsiųs vicepremjerą Zhang Gaoli (Džang Gaoli), o Indijai atstovaus tik aplinkos ministras Prakashas Javadekaras (Prakašas Džavadekaras).

Realūs įsipareigojimai?

Nors klimato aktyvistai entuziastingai skelbia, kad šis viršūnių susitikimas gali tapti svarbiu postūmiu sprendžiant šią problemą, kai kurie jį laiko neužtikrinančiu rimtų pastangų apsaugoti aplinką.

„Tik nedaugelis vyriausybių galės sau leisti prisiimti kokių nors realių įsipareigojimų“, – rašo pagalbos agentūra „Oxfam“, prognozuodama susitikimo tikėtinus rezultatus.
Iniciatyvos, kurias per viršūnių susitikimą pristatys privatusis sektorius, fondai ir žaliųjų organizacijos, „yra naudingos, bet tik nedaugelis jų neša tikrą proveržį – o galbūt tokių visai nėra“, konstatavo „Oxfam“.

Sekmadienį daugelyje pasaulio miestų šimtai tūkstančių aktyvistų dalyvavo eitynėse, demonstruodami „žmonių galią“ ir mėgindami paveikti lyderius, nelinkusiu imtis spręsti pasaulinio atšilimo problemų.

Prie jų prisidėjo kai kurie svarbūs privačiojo sektoriaus veikėjai, skelbdami apie savo ryžtą diegti žaliąsias idėjas.

Technologijų bendrovės milžinės „Apple“ vadovas Timas Cookas (Timas Kukas) pirmadienį paskelbė, kad jo kompanijos prioritetu taps anglies dvideginio išmetalų mažinimas.

„Pateisinimai neveiklumui išseko. Šis viršūnių susitikimas gali tapti svarbia gaire, tačiau tik tuomet, jeigu jis atneš realių pasaulinių pokyčių, kurių mums reikia“, – sakė Pasaulio išteklių instituto ekspertas Andrew Steeras (Endrius Stiras).

Viršūnių susitikimo dalyvių derybos vyks atskirai nuo diskusijų dėl JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), kurių kulminacija įvyks per konferenciją Paryžiuje 2015-ųjų gruodį.

Jungtinės Tautos siekia, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2°C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, tačiau mokslininkai sako, kad dabartinės atmosferos taršos anglies dvideginiu tendencijos gali nulemti daugiau nei dvigubai didesnį atšilimą iki šio šimtmečio pabaigos.

Vienoje neseniai paskelbtoje ataskaitoje perspėjama, jog 2013 metais anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėjo sparčiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius.

1997 metais pasirašytas Kioto protokolas, tapęs pirmuoju tarptautiniu susitarimu, įpareigojančius mažinti išmetalus, nustatė įsipareigojimų etapus, iš kurių paskutinis baigėsi 2012 metais. Tas dokumentas buvo atnaujintas, bet jo niekuomet neratifikavo Jungtinės Valstijos.

Pastangos susitarti dėl naujo protokolo 2009 metais Kopenhagoje vykusioje konferencijoje patyrė fiasko, todėl dabar jaučiamas spaudimas, kad tokia pati nesėkmė nepasikartotų per JT derybas Paryžiuje ateinančiais metais.

„Klimato viršūnių susitikimo žinia ir į Paryžių siunčiama žinia – jog nebegalima reikalų tvarkyti kaip įprasta, prisidengus tik maža žalumos skiautele, – JT klimato pasiuntinė Mary Robinson (Meri Robinson) sakė duodama interviu naujienų agentūrai AFP. – Ji keičia kursą.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių