Nepaisant griežtos retorikos dėl didėjančio Rusijos karinio vaidmens Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį iškart nepaskelbė naujų sankcijų Maskvai.

Vietoje to 28 narių bloko valstybių ir vyriausybių vadovai pavedė savo vykdomajai institucijai „skubiai imtis parengiamųjų darbų“ dėl griežtesnių ekonominių sankcijų, sakė viršūnių susitikimui pirmininkaujantis Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Sankcijos priklausys nuo situacijos Ukrainoje plėtotės, bet „visi aiškiai supranta, kad turime veikti greitai“, sakė jis ir pridūrė, kad Europos Komisijai galimybes dėl naujų sankcijų buvo nurodyta parengti per savaitę.

Parengiamieji darbai prasidės pirmadienį, pažymėjo H.Van Rompuy.

„Visi aiškiai supranta, kad turime veikti greitai, atsižvelgiant į (situacijos) evoliuciją (Ukrainoje) ir tragišką gyvybių netektį pastarosiomis dienomis“, – spaudos konferencijoje sakė H.Van Rompuy.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad naujos sankcijos remsis esamomis priemonėmis Rusijai, kurios daugiausia apima finansines paslaugas, ginkluotę ir energetiką.

Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, jog „visiškai nepriimtina, kad Ukrainos teritorijoje yra rusų karių“.

Kalbėdamas apie „labai rimtą situaciją“ jis perspėjo Rusiją, kad „jei ji tęs šiuo būdu, santykiai tarp Europos ir Rusijos, Britanijos ir Rusijos, Amerikos ir Rusijos ateityje bus radikaliai kitokie“.

„Šalys Europoje neturėtų ilgai galvoti, kad suprastų kaip tai mums nepriimtina, - sakė britų premjeras. – Žinome tai iš istorijos. Todėl turi būti pasekmės.“

Kita vertus, akcentuodamas nuomonių skirtumus tarp 28 ES narių per derybas, kurios baigėsi jau po vidurnakčio, Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) pavadino sankcijas „beprasmėmis ir duodančiomis priešingus rezultatus“ ir pagrasino vetuoti bet kokias naujas priemones, kurios kenktų Slovakijos interesams. Tarp jų yra jos rusiškų gamtinių dujų poreikis.

H.Van Rompuy, kurio politiniu įpėdiniu šeštadienį buvo išrinktas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pripažino, kad sankcijos kelia problemų ES narėms. „Tačiau tokia yra kaina“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) taip pat sakė, kad „sankcijos pačios savaime yra ne tikslas“, o priemonė įtikinti Rusiją toliau nedestabilizuoti Ukrainos.

Rusija yra trečia pagal svarbą ES prekybos partnerė ir viena didžiausių naftos ir dujų tiekėjų. ES savo ruožtu yra didžiausia Rusijos komercinė partnerė, todėl bet kokios ES sankcijos yra skaudesnės nei panašios JAV priemonės.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pabrėžė, kad jei Rusija nesiliaus siuntusi į rytinę Ukrainą ginklų ir karių, tai jai neišvengiamai bus paskelbtos naujos ekonominės sankcijos.

„Ar mes leisime situacijai blogėti tol, kol tai atves iki karo?, - klausė F.Hollande'as per naujienų konferenciją. - Kadangi šiandien susiduriame su tokia rizika. Nebėra kada gaišti.“

„RUSIJA PRAKTIŠKAI KARIAUJA SU EUROPA“

Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį griežtai perspėjo Rusiją, kad ši kariauja su Europa, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai.

„Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa“, – pareiškė ji, atvykusi į ES viršūnių susitikimą.

D.Grybauskaitė sakė esanti įsitikinusi, kad ES turi padėti Ukrainai apsiginti, taip pat ir tam reikalingos karinės technikos tiekimu.

Sankcijų planas atsirado Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai apsilankius Briuselyje ir paraginus ES imtis griežtesnių žingsnių prieš Rusiją, kurią jis apkaltino „karine agresija ir teroru“.

ES ir Jungtinės Valstijos jau yra įvedusios griežtas sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens per Ukrainos krizę, kuri apima ir kovo mėnesį Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.

Maskva neigė, kad Ukrainoje yra kokių nors jos karių, nors Kijevas sučiupo rusų desantininkų grupę ir pasirodė pranešimų apie slaptas kariškių laidotuves Rusijoje.

Tačiau NATO ketvirtadienį sakė, kad Rusija nusiuntė mažiausiai tūkstantį karių palaikyti Ukrainos separatistų, taip pat – priešlėktuvinės gynybos sistemas, artilerijos pabūklų, tankų ir šarvuočių, be to, prie sienos sutelkė 20 tūkst. karių.

Naujas separatistų puolimas pakurstė nuogąstavimus, kad Kremlius gali siekti sukurti koridorių tarp Rusijos ir Krymo – strateginę reikšmę turinčio Juodosios jūros pusiasalio.

Įtampa staigiai padidėjo vos kelios dienos po to, kai P.Porošenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė derybas, kuriose jokio persilaužimo nebuvo pasiekta.

P.Porošenka šeštadienį sakė, kad naujos taikos derybos, dalyvaujant Kijevo, Maskvos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovams, pirmadienį įvyks Baltarusijos sostinėje Minske.

Tačiau Ukrainoje nebuvo matyti jokių ženklų, kad kovos sloptų, o separatistai pažadėjo surengti naują karinį puolimą.

Separatistų „Donecko liaudies respublikos“ premjeras Aleksandras Zacharčenka šeštadienį Rusijos žiniasklaidai sakė, kad jie „rengia antrą didelio masto puolimą“.