Berlynas, Paryžius ir Roma taip pat pažadėjo, kad su Londonu nebus vedamos jokios derybos, kol Britanija oficialiai neinformuos apie savo pasitraukimo planus.

Trys daugiausiai gyventojų turinčios ES žemyninės valstybės pasiuntė signalą, kad Jungtinė Karalystė pirmiausiai turi pareikšti ketinanti pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, numatančiu Bendrijos narės pasitraukimą – tik tada ji galės derėtis dėl prekybos ir kitokių ryšių su bloku ateities.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, priėmusi Berlyne Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) ir Italijos premjerą Matteo Renzi (Matėją Rencį), sakė: „Mes susitarėme, jog nebus jokių neformalių arba formalių derybų dėl Britanijos pasitraukimo, kol nebus pateiktas pareiškimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.“

Tuo tarpu Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as (Džordžas Ozbornas) anksčiau sakė, kad jo šalis turėtų aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį tik tuo atveju, jeigu turės būsimų ryšių su bloku „aiškią viziją“.

A.Merkel taip pat pabrėžė, kad „neturi būti jokio netikrumo laikotarpio, galinčio užsitęsti ilgesnį laiką“, ir kad ES privalo rasti atsvarą „išcentrinėms jėgoms“ kitose Bendrijos šalyse, taip pat stumiančioms į pasitraukimą iš bloko.

Tuo tarpu F.Hollande'as dar tiesmukiau paragino Britaniją „nešvaistyti laiko“ ir inicijuoti pasitraukimo procesą, argumentuodamas, kad visoms šalims būtų naudingiau greitai sutvarkyti šiuos reikalus.

„Būti atsakingiems reiškia nešvaistyti laiko – nešvaistyti laiko klausimo dėl Britanijos pasitraukimo nagrinėjimui, taip pat nešvaistyti laiko kuriant naujas paskatas, kurias turim suteikti Europos Sąjungai – tai yra, 27 narėms“, – sakė jis.

„Nes nėra nieko blogiau negu netikrumas, – pridūrė prezidentas. – Netikrumas dažnai skatina neracionalų elgesį. Netikrumas taip pat skatina finansų rinkas elgtis neracionaliai.“

„Užtikrinti klestėjimą“

Bendrame lyderių pranešime sakoma, kad jie „gailisi, jog Jungtinė Karalystė nebebus mūsų partnerė Europos Sąjungos sudėtyje“, bet taip pat reiškiamas įsitikinimas, kad ES esanti „pakankamai stipri, kad rastų tinkamus atsakymus“.

Viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse šių trijų šalių lyderiai paragino visas liekančias 27 ES nares stiprinti bendradarbiavimą vidaus ir išorės saugumo srityje, taip pat ekonomikos gaivinimo ir pagalbos jaunimui programose.

A.Merkel žadėjo, kad likusios ES narės toliau stums į priekį Europos projektą, sakydama, kad „siūlysime savo kolegoms (ES), jog turėtume suteikti naują impulsą ... ateinančiais mėnesiais“.

Ji ragino išsaugoti vienybę ir kvietė sumažėsiančią Bendriją stiprinti bendradarbiavimą tokios srityse kaip „gynyba, (ekonomikos) augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumo skatinimas“.

Dėmesys turėtų būti sutelktas į vidaus ir išorinį saugumą, kovą su terorizmu ir ES išorės sienų apsaugą, sakė kanclerė, pridūrėis, kad „antroji prioritetinė sritis – ekonomika, augimas ir konkurencingumas“.

M.Renzi savo ruožtu sakė, kad „yra aišku, jog turime gerbti Britanijos žmonių suverenų sprendimą, bet tuo pačiu turi būti strategija ateinantiems mėnesiams“.

„Esame didelė šeima, ir mums reikia padrąsinti šeimos narius. Tačiau taip pat yra didelis poreikis ateinančiais metais sukurti naują Europos projekto modelį... Reikia, kad reikalai judėtų į priekį“, – pabrėžė jis.

Bendrame pranešime trys lyderiai sakė skatinsiantys glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant saugumo problemas – be kita ko, „plėtojant mūsų europinę gynybą ir atliekant būtinus pasiruošimus bendroms operacijoms“.

Pasak jų, Europa privalo „tesėti pažadą užtikrinti savo piliečių klestėjimą“.

Kad tai padarytų, euro zonos šalys turi „prireikus atlikti naujų žingsnių, kad sustiprintų augimą, konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir konvergenciją, taip pat socialinėje ir fiskalinėje srityse“.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pastangoms sumažinti didžiulį jaunimo nedarbą keliose ES šalyse, pabrėže trys lyderiai, sakydami, kad „Europą nebūtinai lydės sėkmė, jeigu ji nesuteiks vilties savo jaunimui“.

Siūlomos reformos bus nagrinėjamos rugsėjį vyksiančiame ES viršūnių susitikime; tikimasi, kad jos bus įgyvendintos per šešis mėnesius.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį per įtemptą viršūnių susitikimą spaus Didžiąją Britaniją nedelsiant pradėti pasitraukimo iš Bendrijos procesą ir mėgins nubrėžti kryptį, kaip judėti pirmyn per šią krizę, sukrėtusią pasaulio rinkas.