Dieta per prievartą

Degančios barikados, šimtai tūkstančių protestuotojų, mosuojančių šalies vėliava ir šaukiančių "Si, se puede" ("Tai galima / įmanoma") ar "Libertad, Libertad" ("Laisvė, laisvė"), – dramatiški vaizdai iš Karakaso apskriejo pasaulį. Prezidentu pasiskelbus parlamento pirmininkui Juanui Guaidó, šalies piliečiams atsirado viltis, kad pavyks atsikratyti katastrofiško socializmo statybos jungo, kurį 1999-aisiais uždėjo prezidentu išrinktas Hugo Chavezas ir jo įpėdinis Nicolas Maduro.

Dar neseniai protestus reiškė tik N.Maduro rinkimų manipuliavimu ir susidorojimu su opozicija nepatenkinti pastarosios šalininkai, o dabar į gatves žmones išvijo badas.

Hiperinfliacija suryja atlygį – valstybės tarnautojai, pvz., per mėnesį uždirba tik tiek, kad išgali nusipirkti pusę kilogramo mėsos. Žmonės praktiškai naudojasi vien banko kortelėmis – nešioti nuvertėjusių pinigų šūsnis tiesiog nebepatogu. O vaizdai parduotuvėse primena gūdžiausius SSRS metus. Šalyje stinga visko – nuo medikamentų ligoninėse ir vaistinėse, iki tualetinio popieriaus.

Neoficialios universitetų atliktos apklausos leidžia daryti išvadas, kad du trečdaliai šalies gyventojų badauja. Vien per 2017-uosius jų svoris sumažejo vidutiniškai 11 kg.

Skursta visa šalis

Tuoj po socialistų pergalės 1999 m. daugelyje sričių ne tik nebuvo nuosmukio, atvirkščiai: rodikliai pagerėjo. Tačiau H.Chavezo pažadai padalyti korumpuoto elito turtą piliečiams pradėjo žlugti nacionalizavus užsienio kompanijų turtą ir ėmus kristi naftos kainoms. Pastarasis pikas įvyko 2014 m., jau valdant N.Maduro.

2007–2013 m. skurde gyveno apie 40 proc. gyventojų, o visiškame skurde – maždaug kas dešimtas, 2015 m. atitinkamoje statistikos lentelėje – ryškus šuolis. 2015 m. visiškame skurde gyveno kas antras venesuelietis, skurdo apie 70 proc., o 2017 m. skurde gyveno beveik 90 proc., o visiškame skurde – apie 60 proc.

Kol kas statistikai neskuba pateikti galutinių išvadų apie pernykščius metus, tačiau prisiminus katastrofišką realybę, su kuria pernai susidūrė Venesuela, 1,4 mln. proc. vien per 2018-uosius šoktelėjusias kainas, skurdo rodikliai neabejotinai pasieks naujus rekordus. Prognozuojama, kad infliacija šiemet pasieks 10 mln. proc.

Į tragišką lygį pakilęs ir kitas gyvenimo šalyje indikatorius – naujagimių mirtingumas. 2017 m. Venesueloje mirė 26 iš 1 tūkst. kūdikių – dvigubai daugiau nei Kolumbijoje ir net beveik dvigubai daugiau nei karo krečiamoje Sirijoje.

Skurdas iš šalies gena žmones: iš 32 mln. šalies gyventojų į kaimynines Kolumbiją ir Braziliją, Ekvadorą bei Peru pabėgo jau mažiausiai 3 mln.

Draugai ir priešai

Įtampa Venesueloje pasiekė piką, kai grupė karių pamėgino surengti maištą sostinėje. Maištas buvo greitai numalšintas, tačiau tai išprovokavo virtinę mažesnių protestų, į kuriuos saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.

Trečiadienį Venesueloje vyko pirmieji masiniai protestai nuo 2017 m. neramumų, per kuriuos nuo balandžio iki rugpjūčio vykstant antivyriausybinėms demonstracijoms žuvo 125 žmonės.

Tądien Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas 35 metų J.Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu. Paramą jam suskubo pareikšti Jungtinės Valstijos ir virtinė didžiųjų Venesuelos kaimynių, įskaitant Braziliją, Kolumbiją ir Argentiną.

Už Pietų Amerikos ribų JAV pavyzdžiu pasekė ir J.Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažino Kanada bei Didžioji Britanija, o Prancūzija pareiškė nepripažįstanti N.Maduro valdžios teisėtumo.

N.Maduro tvirtai remia Bolivija, Urugvajus, Kuba, Baltarusija, Kinija, Turkija ir Rusija. Ši draugystė pagrįsta anaiptol ne moralinėmis nuostatomis ar dėl artimos ideologijos. Rusijai, su kuria Vakarų pasauliui ir vėl tenka netiesiogiai konfrontuoti, Venesuela svarbi dėl geografinio artumo su JAV ir ekonominių sumetimų.

Venesuelos gelmėse slypi didžiausi pasaulyje naftos telkiniai, kurių apimtys lenkia net Saudo Arabijos atsargas.

Nuo 2001-ųjų, kai Karakasas ir Maskva pasirašė sutartį dėl karinio techninio bendradarbiavimo, Venesuelos armija, iki tol naudojusi Vakarų gamybos ginkluotę, pradėta ginkluoti rusiškais analogais. Tarp stambiausių sutarčių – 23 naikintuvų "Su-30MK2V" pirkimas, raketų kompleksai "S-300", "Top", "Buk-M2", "Pečiora". Be to, įsigyta modernizuotų tankų "T-72", karinių šarvuočių. 2010 m. Venesueloje pradėjo veikti Kalašnikovo automatų ir šaudmenų gamykla. Teigiama, kad Venesuela karinėms reikmėms iš Rusijos yra gavusi 11 mlrd. dolerių kreditų.

Visai neseniai, gruodį, į Venesuelą bendrų karinių manevrų buvo atskridę du Rusijos strateginiai bombonešiai "Tu-160". Analogiškai skrista ir 2008 m. bei 2013 m. prieš dešimtmetį į tolimąją šalį Pietų Amerikoje nuvo nuplaukęs ir sunkusis atominis kreiseris "Petras Didysis".

Slaptas ginklas

Daugiausia kalbama apie milijardus dolerių, kuriuos kreditų pavidalu Maskva yra suteikusi Karakasui, o valstybinė kompanija "Rosneft" – investavusi į naftos gavybą, tačiau dėl įvykių Venesueloje Rusijos ekonomika gali prarasti gerokai daugiau nei tie 17 mlrd. dolerių, apie kuriuos kalba Rusijos žiniasklaida.

Venesuelos gelmėse slypi didžiausi pasaulyje naftos telkiniai, kurių apimtys lenkia net Saudo Arabijos atsargas. Per 20 metų, kai šaliai vadovauja socializmo reanimatoriai – iš pradžių H.Chavezas, vėliau N.Maduras – Venesuelos naftos gavybos sektoriaus lygis katastrofiškai nukrito.

Šiandien Venesuela yra praradusi pasaulinio naftos tiekėjo vardą. Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC pernai gruodį su Rusija ir kitomis blokui nepriklausančiomis naftos eksportuotojomis dar kartą sutarė dėl juodojo aukso gavybos apribojimų. Vis dėlto išimtys padarytos trims valstybėms: Iranui, Libijai ir Venesuelai. Šis faktas labai iškalbingas: Karakasui leista eksportuoti tiek naftos, kiek tik ji pajėgs, nesibaiminant, kad šis kiekis gali padaryti įtaką naftos kainai pasaulinėje rinkoje.

Vašingtono paramą jaučiantis J.Guaido ir šalies opozicija žada ne tik atgaivinti naftos sektorių, bet ir grąžinti į jį N.Maduro išvytas JAV kompanijas. Kada Venesuela taps lygiaverte naftos eksporto milžine ar net ims pirmauti – tik laiko klausimas. Kaip ir faktas, kada dėl Venesuelos naftos vėl nukris naftos eksporto kaina. Juk biržos žaidėjų veiksmus pirmiausia lemia lūkečiai ir prognozės, tad Venesuelos nafta imtų daryti įtaką žaliavos kainoms dar nė nepradėjusi plūsti į rinką.

Dėmesio verta detalė – Rusijos valstybinis koncernas "Rosneft" turi akcijų (26–40 proc.) penkiuose Venesuelos valstybinės kompanijos "Petoleos de Venezuela SA" projektuose. Vargu ar naujoji Karakaso valdžia elgtųsi taip pat kaip pirmtakai ir nacionalizuotų užsienio investuotojų nuosavybę. Nebent būtų įrodyta, kad šios akcijos įgytos akivaizdžiai nepasinaudojus korupcinėmis schemomis.

Kariuomenė gins N.Maduro

Venesuelos kariuomenė ketvirtadienį išreiškė palaikymą prezidentui N.Maduro. Pasipiktinęs JAV išreikšta parama J.Guaido, N.Maduro paskelbė uždarantis Venesuelos ambasadą ir konsulatus Jungtinėse Valstijose.

Kartu su kariuomenės vadovybe ketvirtadienį pasirodęs gynybos ministras generolas Vladimiras Padrino, kuris pats yra generolas, pažadėjo, kad N.Maduro valdžia bus ginama nuo bandymo įvykdyti "valstybės perversmą". Sekdami V.Padrino pavyzdžiu, aštuoni generolai per televiziją deklaravo savo "visišką lojalumą ir pavaldumą" socialistų lyderiui. Aukščiausiasis Teismas, sudarytas iš režimui lojalių teisėjų, taip pat patvirtino savo ištikimybę N.Maduro "teisėtai valdžiai".

Televizijai "Univision" per pokalbių programą "Skype" duotame interviu J.Guaido sakė neatmetantis galimybės pritaikyti N.Maduro amnestiją, kurią jis siūlo kariams ir civiliams pareigūnams, prisidėsiantiems prie politinės pereigos Venesueloje. Tačiau jis pridūrė, kad tokia galimybė turi būti įvertinta, nes, anot J.Guaido, N.Maduro yra atsakingas už protestuotojų mirtis, kurių skaičiuojama jau beveik 30.

Šaltinis: BNS