Quantcast

Valdžios žaidimai Rusijoje: tie patys postai, tie patys veidai

2024-ieji – nauja data, kai pasaulis bent teoriškai gali tikėtis Vladimiro Putino eros pabaigos. Naujas senasis Rusijos prezidentas pirmadienį prisiekė dar vienai šešerių metų kadencijai – jau ketvirtajai.

Politikos ilgaamžiai

Pompastiškas renginys virto bemaž šeimyniniu, kuriame dalyvavo artimiausi naujojo senojo Rusijos prezidento asmeniniai bičiuliai, sąjungininkai ir anaiptol ne paties aukščiausio rango užsienio atstovai. Net žiniasklaidos dėmesio šis įvykis sulaukė veikiau formalaus.

Bent kiek daugiau susidomėjimo kėlė intriga, kokie bus pirmieji naujosios kadencijos darbai. Tačiau pirmoji naujos V.Putino kadencijos darbo savaitė, sutrikdyta gegužės 9-ajai skirtų patriotiškų renginių, neatnešė staigmenų. Prezidento įsaku naujuoju premjeru patvirtintas buvęs premjeras, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kurio kandidatūrai 374 balsais prieš 56 pritarė Rusijos Valstybės Dūma. Jis tapo tryliktuoju nepriklausomos Rusijos vyriausybės vadovu ir trečiuoju premjeru, paskirtu antrai kadencijai.

Jau šešerius metus premjeru dirbantis D.Medvedevas yra ilgiausiai Rusijos vyriausybės vadovo poste išbuvęs politikas.

Į vieną aukščiausių valstybės postų 53-ejų politikas atėjo kantriai sekdamas savo tėvynainio V.Putino pėdomis. Diplomuotas teisininkas ir buvęs KGB karininkas petis į petį dirbo dar Sankt Peterburgo merijoje (1990–1995). Vėliau abu persikėlė į Maskvą ir sėkmingai įsiliejo į centrinės valdžios aparatą.

1999-ųjų vasarą V.Putinas paskirtas premjeru, D.Medvedevas netrukus tapo prezidento administracijos vadovo pavaduotoju. 2003 m., per pirmąją V.Putino prezidento kadenciją, D.Medvedevas jau vadovavo prezidento administracijai. 2005 m. pastarasis paskirtas vyriausybės pirmininko pavaduotoju.

D.Medvedevas ir toliau išlieka figūra, padedančia V.Putinui žaisti galios žaidimus bei imituoti demokratiją. 2008 m. rinkimų išvakarėse, kai buvo aišku, kad V.Putinas negali siekti trečios kadencijos iš eilės, su pastarojo parama D.Medvedevas laimėjo prezidento rinkimus. Savąjį globėją pirmuoju įsaku jis paskyrė premjeru, o jau netrukus, 2012 m., vietą Kremliuje užleido V.Putinui.

Vienoje valtyje

Kodėl D.Medvedevas virto nebeatsiejama V.Putino valdžios dalimi? Juk būdamas prezidentu pademonstravo, kad geba mąstyti ir priimti sprendimus savarankiškai: reikalavo ekonominių reformų, o vienoje savo kalbų net netiesiogiai palygino save su caru Aleksandru II, kuris 1861 m. panaikino baudžiavą ir vėliau buvo nužudytas.

Į šį klausimą Maskvos Carnegie centro ekspertė Tatjana Stanovaja turi savo atsakymą. Jos manymu, kaip perspektyvi Rusijos politikos figūra D.Medvedevas buvo nurašytas vos baigėsi jo prezidento kadencija. Jo prezidentavimo pasiekimai netrukus buvo sunaikinti: neliko nei neblogai funkcionavusios tandemokratijos, nuosaikios liberalizacijos, demokratinės retorikos, bandymų kurti kitokius santykius su Vakarais, instituciškai kovoti su korupcija ir siekti valdžios skaidrumo, teigia ekspertė.

Pirmuosius pusantrų metų, praleistų premjero poste, D.Medvedevas buvo pagrindinė režimo politinė auka, jis virto į vieną silpniausių šiuolaikinės Rusijos premjerų. 2013 m. visi laukė akimirkos, kai neatlaikęs prezidento viešos kritikos jis atsistatydins. Būtent tuo metu buvo išvyti trys ministrai, tarp kurių – ir gynybos struktūros vadovas, suprastėjo vyriausybės ir Valstybės Dūmos santykiai. 2013 m. sausį Valstybės Dūma pritarė Vyriausybės kritikuoto įstatymo, leidžiančio skirti baudas už necenzūrinius išsireiškimus internete, projektui. Netrukus priimtas D.Medvedevui dar skaudesnis sprendimas: likviduotas Aukščiausiasis Arbitražo Teismas.

Šiandien nė vienas rimtas žaidėjas nenorėtų vadovauti vyriausybei, kurios rankos surištos, o pečius slegia milžiniška socialinė našta.

Anot T.Stanovajos, būtent tą akimirką įvyko radikalus V.Putino ir D.Medvedevo santykių lūžis. 2014-ųjų pradžioje konfliktas tarp Kremliaus ir vyriausybės liovėsi. Ledus galėjo ištirpdyti ir D.Medvedevo elgesys – gebėjimas parodyti besąlygišką nuolankumą, ir kaistanti geopolitinė situacija – dėl įvykių Ukrainoje prasidėjusi Rusijos tarptautinė izoliacija.

Pastarųjų prezidento rinkimų išvakarėse D.Medvedevas patyrė tik du stiprius smūgius: konfliktą su naftos bendrovės "Rosneft" prezidentu, įtakinguoju Igoriu Sečinu, pralaimėjusio ekonominio vystymosi ministro Aleksejaus Uliukajevo areštą ir verslininkų iš premjero aplinkos brolių Magomedovų suėmimą.

"Premjeras nepasakė nė žodžio, kuris galėjo pademonstruoti jo politinę poziciją šiais, jam ypač svarbiais klausimais", – pastebi T.Stanovaja.

Niekas nenori būti premjeru

Carnegie centro ekspertė įžvelgia tris priežastis, kodėl D.Medvedevas paliktas premjeru. Pirmoji – pastaraisiais metais sumenkęs premjero pareigybės svoris.

Vyriausybės ir prezidento administracijos santykiai Rusijos Konstitucijoje nusakomi nevienaprasmiškai. Viena vertus, įprasta laikyti, kad šalis yra pusiauprezidentinė: šalies vadovas premjero teikimu patvirtina vyriausybę. Kita vertus, prezidentas nėra vykdomosios valdžios vadovas, o ir premjeras skiriamas tik gavus Valstybės Dūmos palaiminimą. Boriso Jelcino metais tarp prezidento administracijos ir vyriausybės buvo nuolatinė trintis, tačiau dabar Kremliaus šeimininkas turi užsitikrinęs ypač tvirtą paramą visoje valdžios struktūroje.

V.Putino prezidentavimo metais premjero pareigos paverstos techninėmis (išskyrus laikotarpį, kai vyriausybei vadovavo pats V.Putinas). "Tačiau D.Medvedevo metais atsirado ir kitų faktorių, dėl kurių vyriausybės politinis vaidmuo devalvavosi, – sustiprėjo valdžios vertikalei nepriklausančios stambios įtakos grupės, turinčios ir resursų, ir galimybių savo problemas spręsti tiesiogiai su prezidentu", – teigia ekspertė.

Valstybinės kompanijos, valstybinės korporacijos, stambus verslas, susijęs su V.Putino bendražygiais ir gyvuojantis tik dėl sudėtingų schemų, kuriomis paskirstomos valstybės lėšos, – visa tai gerokai susiaurino realius vykdančiosios valdžios įgaliojimus. "Per pastaruosius šešerius metus vyriausybė nepriėmė jokio svarbaus sprendimo. Ambicingas privatizavimo planas žlugo pasipriešinus privatizuotinoms kompanijoms, o darbas šia kryptimi baigėsi nuteisus vieną ministrą", – pastebi T.Stanovaja.

"Šiandien nė vienas rimtas žaidėjas nenorėtų vadovauti vyriausybei, kurios rankos surištos, o pečius slegia milžiniška socialinė našta, – teigia ekspertė. – Nė vienas rimtas Rusijos politinio elito atstovas nenorės vadovauti kabinetui, kurio ministrų klausosi FSB, kurio ministrai siunčiami į kalėjimus, yra kritikuojami valdžios partijos ir opozicijos, tačiau tuo pat metu turi atsakyti už sistemines ekonomikos bei socialinės sferos problemas."

Draugystės aritmetika

D.Medvedevas yra ne tik vienas artimiausių V.Putino bendražygių, bet ir žmogus, kuriam pastarasis patikėjo prezidento postą būdamas tikras, kad po ketverių metų jį atgaus. Ir nors 2011-aisiais D.Medvedevas buvo pavirtęs į savarankišką ambicingą lyderį, kurį kovoje dėl antrosios prezidento kadencijos būtų parėmęs šalies politinis elitas, jis liko V.Putino šešėlyje.

D.Medvedevas lieka premjeru nes tiek dėl to, kad juo pasitiki V.Putinas. Tiksliau, esą būtų formuluoti kitaip: D.Medvedevas lieka todėl, kad V.Putinas nepasitiki D.Medvedevo elgesiu, jei šis būtų išmestas iš artimiausio prezidento aplinkos rato. Anot T.Stanovajos, premjeras turi potencijos būti opozicijoje ir ją atskleistų nutolęs nuo V.Putino. "Išmestas iš valdžios, jis, be abejonės, keltų tiesioginę grėsmę V.Putinui asmeniškai, ir putiniškajam elitui. Valdžia byrėti pradeda iš vidaus ir V.Putinas tai gerai supranta", – teigia ekspertė.

Žinoma, D.Medvedevas galėtų būti paskirtas ir į kitą valdžios postą – tapti jungtinio Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininku arba "Gazprom" vadovu, tačiau ir šiuo atveju esama psichologiškai sunkiai įveikiamos kliūties: nuogąstavimo, kad ilgainiui gali sustiprėti D.Medvedevo autonomiškumas.

Vis dėlto Carnegie centro Maskvoje atstovė nelinkusi manyti, kad D.Medvedevas bus amžinas premjeras. Ketvirtąją V.Putino kadenciją galima padalyti į dvi dalis. Pirmuoju etapu bus sprendžiami socialiniai ekonominiai ir institucinio vystymosi, o antruoju – valdžios perdavimo klausimai. Pirmajam etapui D.Medvedevas ir yra reikalingas.

A. Navalno kaltinimai

2017-aisiais su korupcija kovojantis opozicijos politikas Aleksejus Navalnas vaizdo įrašų dalijimosi platformoje "YouTube" apkaltino D.Medvedevą valdant prabangią nekilnojamojo turto imperiją. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas per 27 mln. kartų ir nuvedė prie masinių protestų, surengtų opozicijos. Šiemet premjeras oficialiai deklaravo tik 8,56 mln. rublių (113,8 tūkst. eurų) pajamas.

Norėdamas po savęs palikti Rusijoje kokį nors palikimą, vykdydamas savo modernizacijos programą D.Medvedevas įsakė įkurti technologijų centrą netoli Maskvos esančiame Skolkovo miestelyje.

Dažnai matytas išdidžiai laikantis savo planšetinį kompiuterį "iPad", padovanotą jam per vizitą į Silicio slėnį, jis naudojosi socialiniais tinklais "Twitter", "Instagram" ir "Facebook", priešingai nei daug mažiau technologijas išmanantis V.Putinas.

Būdamas ambicingu politiku D.Medvedevas užsiminė, kad norėtų vėl užimti svarbiausią šalies postą. "Niekada nesakykite niekada", – 2012 m. sakė jis naujienų agentūrai AFP.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Makas

Makas portretas
Ten visada isnesa kojomis i prieki. Tokia tai juokdariu valstybe.

LT

LT portretas
O kaip lomžirgis ?

lygiai tas pat ir lietuvoj

lygiai  tas pat  ir  lietuvoj portretas
tie patys elitiniai snukiai , tos pacios konservatlyberastiniu kgbesnyku mordos ,tos pacios teisesmaukiniu mafijos susukure dar pries 28 metus ........
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių