Quantcast

V. Putinas pažadėjo tęsti ambicingą kariuomenės modernizavimą

  • Teksto dydis:

Girdamas Rusijos karinius pajėgumus, prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo tęsti ambicingą ginkluotės modernizacijos programą, ypatingą dėmesį skiriant strateginėms branduolinėms pajėgoms.

Neseniai atidarytame Nacionaliniame valstybės gynybos valdymo centre penktadienį surengtame Gynybos ministerijos kolegijos išplėstiniame posėdyje V.Putinas padėkojo dalyviams už sėkmingą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos ir pareiškė, kad Rusijos armijai reikės padaryti dar didesnį „įspūdį“ Vakarų šalims savo aukštosiomis technologijomis ir veiksmingumu.

Šis nerimą keliantis signalas buvo pasiųstas tęsiantis Rusijos konfrontacijai su Vakarų šalimis dėl krizės Ukrainoje.

Kalbėdamas susitikime su kariuomenės vadais, V.Putinas sakė, kad šalies branduolinės pajėgos yra „itin svarbus veiksnys palaikant pasaulinę pusiausvyrą“, pridūręs, kad „jos veiksmingai užkerta didelio masto agresijos prieš Rusiją galimybę“.

V.Putinas sakė, kad kariuomenė gaus 50 naujų tarpžemyninių balistinių raketų – gerokai daugiau negu kelerius ankstesnius metus.

Didžiulė ginkluotųjų pajėgų stiprinimo programa tęsiama, nors Rusijos ekonomikos padėtis yra sunki dėl Vakarų šalių paskelbtų sankcijų ir mažėjančių naftos kainų. Drastiškas rublio kurso nuosmukis šią savaitę pakurstė nuogąstavimus dėl galinčios kilti didelės infliacijos ir bankų krizės.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo labiausiai nuo Šaltojo karo, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmėsi patylomis teikti pagalbą prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.

Per susitikimą gynybos valdymo centre V.Putinas netikėtai prabilo apie įvykius Kryme, nors Maskva anksčiau įnirtingai tvirtino, kad Rusijos kariškiai juose nedalyvavo.

„Dar kartą noriu padėkoti ginkluotųjų pajėgų vadovybei, dalinių asmeniniam personalui už tikslius, santūrius ir pasvertus veiksmus, už vyriškumą ir profesionalumą, – sakė jis. – Be abejo, jūs apsaugojote pusiasalio gyventojus nuo didelės nelaimės, nuo kraujo liejimo ir humanitarinės katastrofos, užtikrinote sąlygas laisvam piliečių valios pareiškimui, vykstant referendumui.“

Kai vasarį Kijeve buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, jau po kelių dienų Rusija įvedė papildomų dalinių į Krymą, kur ji turėjo karinę bazę. Tie kariai užėmė svarbius objektus pusiasalyje ir blokavo Ukrainos kariuomenės įgulas, kai vietos gyventojai, kurių daugumą sudaro rusakalbiai, nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos per paskubomis surengtą referendumą.

V.Putinas iš pradžių tvirtino, kad gerai ginkluoti kaukėti kariai yra vietos savigynos pajėgos ir tik po kovą įvykdytos Krymo aneksijos pripažino, kad jie buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai.

„Naujausi įvykiai parodė, kad Rusijos armija keičiasi, įgyja naują įvaizdį ir tampa modernia jėga, pajėgia įvykdyti sudėtingiausias užduotis“, – pabrėžė prezidentas.

Kremlius vis dar neigia Ukrainos ir Vakarų šalių pareiškimus, jog Rusija siunčia karius ir sunkiąją ginkluotę į pagalbą prorusiškiems sukilėliams rytų Ukrainoje, kur per kautynes nuo balandžio žuvo jau per 4,7 tūkst., žmonių.

Tvyrant įtampai dėl Ukrainos, NATO stengėsi padrąsinti savo nares Rytų Europoje, suintensyvindama aviacijos patruliavimą virš Baltijos jūros ir pajėgų rotaciją Lenkijoje bei Baltijos šalyse.

Rusija irgi rengia daugiau patrulinių skrydžių, kurie, kaip teigia NATO, kelia pavojų civilinei aviacijai.

Praėjusią savaitę Rusija atskraidino modernių balistinių raketų „Iskander“ į vakarinę Kaliningrado sritį dalyvauti karinėse pratybose su Lenkija ir Lietuva besiribojančiame anklave. Maskva anksčiau perspėjo, kad gali šioje srityje dislokuoti tokių tiksliai nutaikomų raketų, atsakydama į JAV vadovaujamus NATO priešraketinės gynybos planus.

Kariškiai šią savaitę sakė, kad „Iskander“ buvo išgabentos iš Kaliningrado srities, pasibaigus pratyboms, tačiau manevrai parodė Rusijos gebėjimą greitai permesti tokias raketas į Baltijos regioną.

Tarp kitų kariuomenės prioritetų V.Putinas taip pat paminėjo planą išplėsti savo ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą išteklių turtingame Arkties regione.

„Vėl pabrėšiu, mes neketiname imtis Arkties militarizavimo. Mūsų veiksmai šiame regione yra santūrūs ir išmintingi savo mastu, bet visiškai būtini Rusijos gynybai užtikrinti“, – sakė V.Putinas per išplėstinį Gynybos ministerijos kolegijos posėdį.

Jis pažymėjo, kad ateinančias metais numatoma baigti karinės infrastruktūros įrengimą Naujojoje Žemėje, Kotelno ir Vrangelio salose, Šmito kyšulyje. „Prašau nuolat kontroliuoti šiuos klausimus“, – nurodė prezidentas Gynybos misterijai.

V.Putinas ne tik labai gerai įvertino Rusijos ginkluotųjų pajėgų būklę, bet ir pasidžiaugė, kad auga „partnerių-konkurentų“ pagarba joms.

„Šiandien kai kurie mūsų, kaip mes vadiname, partneriai-konkurentai jau vadina mūsų Ginkluotąsias pajėgas ir aukštos technologijos, ir efektyviomis, ir moderniomis, – pasakė jis. – Gerai, kai reiškiami tokie vertinimai.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam Kęstui Br.

tam Kęstui Br. portretas
tai džiaugiesi, kad lietuvių kariuomenė labai maža, o ruskių -didelė, bet vienam lietuviui ne taip daug ruskių tenka. "Tikras" lietuvis, kremliaus pasiuntinys esi, nes visuose tavo komentaruose atsispindi palaikymas kremliui ir atvirkščias jausmas Lietuvai. Ar ne laikas grįžti maskvon?

tam RUSAS

tam RUSAS portretas
kodėl niekada nekariaus? Juk kariavo, daug sibiran išvežė, daug nužudė, o dabar kariauja su Ukrainos kariuomene, taigi aišku, kad kariaus, va, su JAV kariuomene tai tikrai nekariaus, nes bijo ir žino, kad atomą turi ir JAV.

RUSAS

RUSAS portretas
Rusija niekad nekariaus su lietuvos kariuomene.Geda butu didziausia
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių