Quantcast

V. Putinas aplankys Slovėniją, mėgins gerinti ryšius su Europa

  • Teksto dydis:

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį savaitgalį viešės Europos Sąjungos ir NATO narėje Slovėnijoje, siųsdamas signalą, kad nori palaikyti ryšius netgi tvyrant didelei įtampai tarp Kremliaus ir abiejų Vakarų šalių blokų.

Ši maža Alpių priekalnių valstybė, kurioje yra gimusi ir užaugusi dabartinio JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žmona Melania (Melanija), palaikė draugiškus santykius su Rusija, nors prisidėjo prie ES sankcijų Maskvai dėl Ukrainos krizės.

Vis dėlto Slovėnija stengėsi vaizduoti šeštadienį prasidėsiantį V.Putino vizitą kaip visiškai neformalų ir neprieštaraujantį oficialiai ES sankcijų prieš Maskvą politikai. Kremliaus vadovas į šią šalį oficialiai atvyksta dalyvauti vienoje Pirmojo pasaulinio karo aukų minėjimo ceremonijoje.

Slovėnijos prezidentas Borisas Pahoras sakė Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS, kad šis vizitas turi skatinti pasitikėjimą ir dialogą.

„Atiduodama pagarba tradicinei Slovėnijos ir Rusijos draugystei, nepaisant kai kurių nesutarimų abiejų šalių ryšiuose dėl pozicijos kai kuriais opiais klausimais“, – B.Pahoro komentarus penktadienį citavo Slovėnijos valstybinė naujienų agentūra STA.

2 mln. gyventojų turinti valstybė tapo nepriklausoma nuo Jugoslavijos 1991 metais, į NATO ir ES ji įstojo 2004-aisiais.

Jungtinės Valstijos ir 28 nares turinti Europos Sąjunga paskelbė sankcijas Rusijai dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos 2014 metais ir palaikymo prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Sankcijos smarkiai apribojo Rusijos prieigą prie pasaulinių finansų rinkų ir galimybę pirkti kai kurias svarbias technologijas.

Rusija savo ruožtu uždraudė importuoti daugumą maisto produktų iš Vakarų šalių, dėl to nukentėjo daugelis ES narių, tarp jų ir Slovėnija.

Įtampa tarp Maskvos ir NATO dar padidėjo dėl Rusijos karinio suaktyvėjimo prie rytinių Aljanso sienų ir Vakarų šalių karinio bloko pajėgų stiprinimo šiame regione.

D.Trumpas, kurio žmona Melania gimė Sevnicos mieste, kai Slovėnija tebebuvo komunistinės Jugoslavijos narė, palaikė V.Putino poziciją daugeliu klausimų. Jis tvirtino, kad išrinktas prezidentu svarstytų galimybę pripažinti Krymą Rusijos teritorija, taip pat nebūtinai automatiškai suteiktų pagalbą NATO narėms, jeigu Rusijos kariuomenė į jas įsiveržtų.

V.Putinas nėra atvirai išreiškęs palaikymo D.Trumpui, Kremlius neigia pranešimus, esą Maskva kišasi į JAV rinkimų procesą.

Viešėdamas Slovėnijoje per trečią vizitą Europos Sąjungoje šiais metais, V.Putinas dalyvaus vienos rusų ortodoksų koplyčios Julijaus Alpėse šimtmečio minėjimo ceremonijoje. Tą koplyčią prie Vršičiaus perėjos pastatė rusų karo belaisviai, siekdami įamžinti dešimčių savo likimo draugų, kurie žuvo, užgriuvus lavinai tiesiant kalnų kelią Austrijos armijai Pirmojo pasaulinio karo metais, atminimą.

Kasmet vykstančiame renginyje, laikomame Slovėnijos ir Rusijos draugystės simboliu, pernai dalyvavo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Per ceremoniją pagrindinėse Liublianos kapinėse V.Putinas atidengs memorialą Sovietų Sąjungos kariams, žuvusiems per Antrąjį pasaulinį karą, ir susitiks su Slovėnijos pareigūnais.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad per šį vizitą vyks derybos dėl „dvišalių klausimų ir verslo ryšių“.

Slovėnijos ekonominiai ryšiai su Maskva gyvuoja nuo Jugoslavijos laikų – Rusija tebėra pagrindinė Liublianos prekybos partnerė tarp ES nepriklausančių šalių. Tačiau šios prekybos apimtys sumažėjo beveik 30 proc., kai buvo įvestos Vakarų sankcijos.

V.Putino vizitas supykdė Slovėnijoje gyvenančius ukrainiečius, kurie pažadėjo surengti protestų. Kijevo ambasadorius Liublianoje Mychaila Brodovyčius sakė „neigiamai“ vertinantis Kremliaus vadovo atvykimą.

„Šie atminimo renginiai tėra dingstis Putinui pademonstruoti, kad jis normaliai priimamas šalyje, kuri yra ES ir NATO narė“, – M.Brodovyčius rašė savo tinklalapyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DJ

DJ  portretas
Santykiai su Europa pagerės tik tuomet, kai Rusija išeis iš visų savo okupacijų, tik tuomet bus atšauktos sankcijos kurias beje ruošiasi dar daugiau griežtinti ir pratęsti neribotam laikui !

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Ar ruošimasis branduoliniam karui stiprina demokratiją? Donaldo Trumpo, JAV republikonų kandidato į prezidento postą, oponentai tikina, kad dabartinė JAV parama karingiems Rytų Europos nacionalistiniams ir radikaliai antikremliškiems veikėjams, sulaiko tuos veikėjus nuo profilaktiškų kabutėse veiksmų prieš tautines mažumas, todėl yra geras dalykas demokratijai palaikyti. Pasakykite tai ukrainiečių demokratiniams aktyvistams, su kuriais susidorojama sprogdinimais ir kitokiais būdais, esant gausiai mūsų, Vakarų mokesčių mokėtojų, remiamai (bet žiauriai korumpuotai ir antidemokratiškai) Porošenkos oligarchų valdžiai Ukrainoje. Todėl aš šiuo klausimu sutinku su Donaldu Trumpu. Mums reikia nustoti švaistyti pinigus apsimestinos demokratijos Rytų Europoje vystymui. Žmonės seniai perprato mūsų porošenkas ir saakašvilius. Mums reikia sąjungoje su kinais ir rusais susikaupti pačiam svarbiausiam - kovai su tariamos Islamo valstybės ekstremistais. (mokslas-studijos-ekonomika)

ADLER

ADLER portretas
Europa pasidavė JAV politiniam spaudimui dėl sankcijų Rusijai, todėl dabar patiria milijardinius nuostolius. O ką patiria JAV? Tik pelną iš karo technikos, amunicijos pardavimo. Štai kaip gudriai JAV manipiliuoja aljanso narėmis sprendžiant politinius JAV ir Rusijos politinius konfliktus. Įdomu o kiek prarado Lietuva dėl savo padlaižūniškos politikos JAV? Manau ekonominiai nuostoliai dėl sankcijų ir karinės technikos įsigyjimo yra įspūdingi, tačiau jie neviešinimi. Klausimas kodėl? Antravertus, kaip pasikeis Lietuvos poltika rudenį, kuomet JAV prezidentu taps D. Trumpas?
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių